ziniukai.com

Archive for Lapkričio, 2010

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Vadybos katedra

ETIKA VIEŠAJAME SEKTORIUJE
Vadybos referatas

Darbą atliko
031 būrio kariūnas
Jonas Mažylis___________
(parašas)

Darbą tikrino
dėstytojas
doc. dr. Juozas Vijeikis______
(parašas)

Vilnius 2005
TURINYS:
1. ĮVADAS 3
2. SĄVOKOS 4
3. SVARBIAUSI VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ETIKOS PRINCIPAI 6
4. KORUPCIJA 7
5. DIDŽIOSIOS „E“ MODELIS 9
6. ETIKOS KODEKSAI 10
7. ETIKOS KOMISIJOS 12
8. IŠVADOS 14

ĮVADAS

Šiandien beveik kasdien per masinio informavimo priemones girdime, kad dar vienas valstybės tarnautojas pažeidė etikos normas, įsivėlė į kyšininkavimo skandalą ir t.t. Valstybės tarnautojo veikla vienaip ar kitaip yra susijusi su valdžios institucijomis, įstaigomis, su visuomene. Valstybės tarnautojai, atlikdami tarnybines pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, privalo gerbti žmogų ir valstybę, būti teisingi, nesavanaudiški, padorūs, nešališki, pavyzdingi, vienodai tarnauti visiems gyventojams nepriklausomai nuo jų įsitikinimų, kilmės, socialinės padėties ir kt., teisingai spręsti prašymus, nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis galiomis ir valdžia, atsakyti už priimtus sprendimus. Todėl iškyla problema, kaip svarbu atrinkti tinkamus pretendentus į valstybės tarnautojo pareigas, kurie gebės patenkinti visuomenės lūkesčius, gebės save kontroliuoti, nesinaudos tarnybine padėtimi, laikysis etikos reikalavimų, bus dorovingi.
Etika valstybės tarnyboje – tai valstybės tarnautojo tarnybinio elgesio norma. Etikos mus moko nuo mažų dienų, jos mokomės patys mus supančioje aplinkoje, tačiau nėra standarto šios moralės normos lygiui išmatuoti. Todėl šiuo metu tiek daug dėmesio yra skiriama etikos problemoms valstybės tarnyboje spręsti. Valstybės tarnautojų elgesį reglamentuoja valstybės tarnautojų veiklos etikos principai ir Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės bei kodeksai, tačiau šiandien dar yra sudėtinga teisiniu požiūriu įvertinti etikos taisyklių nesilaikymo lygį. Kai kurios įstaigos turi specialius elgesio kodeksus (pvz., Karininko etikos kodeksas projektas), etiško elgesio standartus, tačiau jie yra specifiniai ir taikomi siauram tarnautojų ratui. Manau, kad yra būtina suvienodinti visų valstybės tarnautojų etikos normas ir visiems valstybės tarnautojams nustatyti elgesio etikos principai, elgesio reikalavimai, atsakomybė už valstybės tarnautojo veiklos etikos pažeidimus, valstybės tarnautojo veiklos etikos reikalavimų laikymosi kontrolė ir priežiūra, aiškiai apibrėžtos kodekse vartojamos sąvokos, nustatytas valstybės tarnautojų elgesys ne tarnybos metu.

SĄVOKOS

Remdamasis Lietuvos respublikoje priimtais įstatymais, paaiškinsiu tas sąvokas kurios glaudžiai susijusios su nagrinėjama tema.
Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, įgijęs valstybės tarnautojo statusą ir valstybės institucijose atliekantis viešojo administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viešąsias paslaugas visuomenei.
Karjeros valstybės tarnautojas – viešojo administravimo valstybės tarnautojas, konkurso būdu priimtas į tarnybą neribotam laikui, prisiekęs valstybei ir turintis galimybę nustatyta tvarka siekti aukštesnių ar kitų pareigų tarnyboje.
Statutinis valstybės tarnautojas – viešojo administravimo ar paslaugų valstybės tarnautojas (muitininkas, policininkas, kontrolierius, diplomatas, Lietuvos banko ar aukštojo mokslo įstaigos darbuotojas), kurio statusą nustato atskiras įstatymas ar statutas.
Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – viešojo administravimo valstybės tarnautojas, priimtas pareigoms, įrašytoms į patvirtintą politinio pasitikėjimo pareigybių sąrašą.
Pakaitinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, atliekantis laikinai nesančio karjeros arba politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo funkcijas.
Įstaigos vadovas – valstybės tarnautojas, konkurso ar politinio pasitikėjimo pagrindu paskirtas vadovauti valstybės ar savivaldybės įstaigai nustatytos kadencijos laikotarpiui.
Valstybės politikai – asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti ar paskirti į Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, savivaldybės tarybos nario, savivaldybės mero, savivaldybės mero pavaduotojo pareigas.
Tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.
Piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.
Viešasis administravimas – įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, valstybės ir vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti.
Asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą, kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės valdžios, valdymo, savivaldybių, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administravimo įgaliojimus, taip pat asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, bei asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų bei fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus.
Privatūs interesai – kandidato ar asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jo artimojo giminaičio, ar šeimos nario) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.
Viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai.
Interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.
Asmeninis suinteresuotumas – valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens siekimas priimti sprendimą, kuris būtų palankus jam, jo artimiesiems giminaičiams ir šeimos nariams.

SVARBIAUSI VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ETIKOS PRINCIPAI

Etikos standartų taikymo tikslas – užtikrinti piliečių pasitikėjimą valdžios institucijomis, skatinti valstybės politikų ir tarnautojų sąžiningumą ir jų veiklos skaidrumą, apibrėžtumą ir efektyvumą. Valstybės politikų ir tarnautojų svarbiausi etikos principai yra šie:
pagarba žmogui ir valstybei – valstybės politikas ir tarnautojas privalo gerbti žmogų ir jo pagrindines teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, teisės aktus ir teismų sprendimus;
teisingumas – valstybės politikas ir tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems gyventojams, nepaisant jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų bei politinių pažiūrų, būti teisingas spręsdamas prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia;
nesavanaudiškumas – valstybės politikas ir tarnautojas privalo vadovautis visuomenės interesais, naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas valstybės politiko pareigas ar atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams;
padorumas – valstybės politikas ir tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką, kai jie eina valstybės politiko pareigas ar atlieka tarnybines pareigas;
nešališkumas – valstybės politikas ir tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeninio nusistatymo;
atsakomybė – valstybės politikas ir tarnautojas asmeniškai atsako už sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei;
viešumas – valstybės politikas ir tarnautojas privalo užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą, pateikti savo sprendimų motyvus, o informaciją riboti tik tada, kai tai yra būtina paisant platesnių visuomenės interesų;
pavyzdingumas – valstybės politikas ir tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas.
Galime daryti išvadą, kad Valstybės politikų ir tarnautojų etikos standartai reglamentuoja, kaip priimti bei dovanoti dovanas, laikantis valdininkų etikos standartų, kaip spręsti finansinių interesų konfliktus, kaip nešališkai atlikti savo pareigas ir t.t. Dažnai, valdininkams nesilaikant etikios standartų kyla skandalai ir konfliktai, kurie turi įtakos nuomonės apie valdininkus formavimuisi.

KORUPCIJA

Korupcija reiškia piktnaudžiavimą viešąja tarnyba siekiant asmeninės naudos. Ji kelia grėsmę žmonių saugumui ir žmogaus teisėms. Korumpuoti pareigūnai palieka likimo valiai jiems pavestą prižiūrėti veiklą ir neužkerta kelio nelaimei. Papirktas valstybės inspektorius leis suinteresuotiems asmenims žmonių gyvybe ar sveikata. Dėl korupcijos gali būti pažeistos esminės žmogaus teisės į sveikatos apsaugą, išsilavinimą, teisė į nuosavybę ir t.t.. keletas korupcijos pavyzdžių: „1995 metais Korėjoje sugriuvo prekybos centras. Buvo išaiškinta, kad rangovai naudojo per prastą betoną ir kad miesto pareigūnai už kyšius leisdavo pažeidinėti saugumo taisykles. 1998 metais Turkijoje žemės drebėjimas sugriovė daug pastatų. Ypač smarkiai nukentėjo valstybės statytos mokyklos ir ligoninės. Atskleidus rimtus statybos trūkumus įtariama, kad buvo papirkinėjami statybos inspektoriai bei kiti pareigūnai.“
Dėl korupcijos sunkiau verstis. Korupcija iškreipia rinkos mechanizmus ir sukuria nelygias sąlygas verslui. Daug verslo žmonių yra linkę duoti kyšius tikėdami, kad tokiu būdu jie greičiau pasieks norimą tikslą. Bet kas, jei korumpuotajam kitąkart reikės dar daugiau? Kas, jei konkurentai sumokės daugiau kyšių? Kas, jei korupcinius planus sugriaus teisėsaugos pareigūnai? „Pavyzdžiui, rusų verslininkai yra santykinai daugiau linkę papirkinėti pareigūnus negu jų kolegos Lenkijoje. Bet Rusijoje reikia maždaug keturis kartus daugiau laiko užregistruoti verslą negu Lenkijoje. Maža to, Rusijoje verslininkai yra inspektuojami du kartus dažniau negu Lenkijoje ir du kartus didesniam rusų verslininkų skaičiui yra skiriamos baudos.“
Dėl korupcijos sumažėja įplaukos į valstybės biudžetą. Korumpuoti pareigūnai užmerkia akis prieš mokesčių nemokančius verslininkus, tokiu būdu valstybės biudžetas praranda daug įplaukų. Kaip pavyzdį galime paimti korumpuotus muitinės pareigūnus, kurie leidžia deklaruoti ne visą importuoto krovinio kiekį. Taip pat galime pažvelgti į Lietuvos pasienį. Daug krovininių mašinų pravažiuoja netikrinamos, vien dėl to kad tą dieną budinti pamaina yra papirkta. „Skylėtas“ pasienis tiekia prekes nelegaliems prekeiviams, o šie kontrabandos būdu įvežtas prekes realizuoja vidaus rinkoje, nemokėdami jokių mokesčių valstybei.
Dėl korupcijos šalis pritraukia mažiau užsienio investicijų. Korupcija dažnai veikia kaip mokestis, kuriuo apdedamos tiesioginės užsienio investicijos. Manau kad užsienio investuotojai, ypač iš vakarų valstybių, labai didelį dėmesį kreipia į korupcijos lygį. Suprantama, kad didesnis pelnas pasiekiamas naudojant legalius verslo modelius, o ne prarasti dideles pajamas papirkinėjant valstybės pareigūnus. Bet pažiūrėjus iš kitos pusės, Lietuvos visuomenė ilgą laiką gyvenusi Sovietinėje sistemoje, kurioje kyšis ir papirkinėjimas buvo vos ne natūralus reiškinys, dar nesugeba pakeisti savo mąstymo korupcijos aspektu . Pavyzdžiui, „1999 metais „Vilmorus“ sociologinis tyrimas parodė, kad 74,1 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų smerkė korupciją kaip reiškinį, bet 60,4 proc. buvo pasirengę duoti bent jau smulkų kyšį, kad galėtų išspręsti jiems iškilusias problemas. Taip pat paaiškėjo, kad masinėje sąmonėje dovanos priėmimas ne visada siejamas su korupcija, o pigių prekių įvežimas be muito dažnai nesiejamas su kontrabanda. Kyšį buvo pasiruošę duoti 71,1 proc. respondentų, gaunančių didesnes pajamas. Kyšį buvo pasiruošę duoti 71,5 proc. Jaunuolių „Transparency International“ Lietuvos skyriaus 2001 m. atlikta Vilniaus moksleivių apklausa atskleidė, kad vyresniųjų klasių moksleiviai yra labiau linkę pritarti teiginiui, jog versle mokant mokesčius galima nuslėpti pajamas, negu nepritarti tokiam teiginiui.
Kiti tyrimai rodo, kad labai dažnai mes patys tuos kyšius brukame pareigūnams, valstybės ir savivaldybių tarnautojams, medikams, aukštųjų mokyklų dėstytojams. Juk ir pats žodis ,,kyšis“ kilęs nuo žodžio ,,kišti“. Tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Transparency International“ 2004 m. atliko tyrimą ,,Korupcijos apraiškos šalies mastu atrinktose apskrityse ir jose esančiose savivaldybėse“, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 3000 Lietuvos gyventojų. Paaiškėjo, kad iš visų neoficialių mokėjimų medikams atvejų net 65,5 proc. iniciatyva duoti kyšį kilo iš pačių gyventojų, o kelių policijos pareigūnams gyventojai savo iniciatyva mokėjo 43 proc. atvejų.“
Taigi, manau kad ir pati Lietuvos visuomenė iš dalies kalta dėl didelės valdininkų, valstybės tarnautojų korupcijos. Dažnas Lietuvos pilietis norėdamas greičiau sutvarkyti asmeninius reikalus ir išvengti ilgo, nuobodaus, daug laiko ir nervų reikalaujančio biurokratų kabinetų durų varstymo bruka kyšį, tikėdamasis greičiau sutvarkyti dokumentus ar reikalus.
Daugelis mano, kad korupcija yra kone įgimta valdžios institucijų yda, visiškai nepriklausanti nuo jų valios ir kontrolės. „Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „transparency international“ 2004 m. Tarptautinis tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje korupcijos suvokimo indeksas, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 0,1 balo ir šiuo metu yra 4,6 balo. Verslininkų ir tarptautinių ekspertų apklausomis remiantis išvestas rodiklis palieka Lietuvą tarp šalių, kurios susiduria su rimtomis korupcijos problemomis – 0,4 balo trūksta iki 5 balų ribos, už kurios rikiuojasi mažai korumpuotos šalys. Lietuva dalijasi 44–46 vietomis su pietų Afrikos respublika ir Kuveitu. 146 šalių lentelėje paskutines vietas užima Haitis, Nigerija ir Bangladešas, o pirmąsias vietas – Suomija (9,7 balo), Naujoji Zelandija (9,6) Danija (9,5) ir Islandija (9,5).1999 metais Lietuva „transparency international“ lentelėje užėmė 50 vietą. Per trejus metus – šuolis per 14 vietų. Tačiau per pastaruosius dvejus metus Lietuva šiame reitinge iš 36 smuko į 44 vietą.“
DIDŽIOSIOS „E“ MODELIS

Didžiosios E modelis leidžia įvertinti visus konkrečiu atveju reikšmingus veiksnius ir priimti tinkamą sprendimą, kaip pasielgti. Pavyzdžiui: tarkime, jums reikia spręsti menamą interesų konfliktą darbo vietoje: teigiama, kad jūsų institucijos vadovas ketina sudaryti svarbią sutartį su tiekėju, kurio bendrovėje dirba artimas to vadovo giminaitis. Toks atvejis galėtų būti korupcija valstybės tarnyboje.
Didžiosios E modelis siūlo rinktis šešių žingsnių kelią:
1. Nustatykite reikšmingus faktus..
2. Nustatykite svarbiausius tuo atveju valstybės tarnautojų etikos principus…
3. Nustatykite kitas svarbias etikos normas…
4. Nuspręskite, kas šiuo atveju svarbu..
5. Dar kartą išnagrinėkite visus likusius konfliktus…
6. Patikrinkite savo vertinimus…
Plačiau apie šį modelį ir jo naudojimą galima pasiskaityti: http://www.stt.lt/projektai/etika/cd1/didziosios_e_modelio_naudojimas.html

ETIKOS KODEKSAI

Etikos kodeksas – priemonė prieš korupciją, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, kyšininkavimą ir pan. Jo efektyvumas priklausys nuo to, ar jis bus įvertintas, suprastas ir nuolat taikomas.
Dauguma valstybės institucijų turi savo Etikos kodeksus. Juose apibrėžiamos etikos normos Etikos kodeksas organizacijoje skirtas:
1. Apibrėžti priimtas veiklos normas.
2. Užtikrinti aukštus praktikos standartus.
3. Profesionalumui įvertinti.
Etikos kodekso tikslai:
1. Informavimas.
2. Švietimas.
3. Drausminimas.
4. Normatyvinis apibrėžti, verbalizuoti taisykles).
5. Instrumentinis (išspręsti problemą, dilemą).
6. Apsauginis (apsaugoti nuo konfliktinių situacijų ir neetiško elgesio).
Analizuojant ir vertinant etikos kodeksus bei jų taikymą praktikoje galima daryti išvadą, kad etikos kodeksai iš esmės yra sąžinės kodeksai. Jų laikomasi tiek, kiek leidžia sąžinė ir moralinės nuostatos. Todėl etikos kodeksų yra neprivaloma laikytis.
Pateiksiu keletą etikos kodeksų:
• Lietuvos politikų profesinės etikos ir elgesio kodekso projektas
• LR muitinės pareigūnų etikos kodeksas
• Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas
• Lietuvos finansų maklerių asociacijos etikos kodeksas
• Lietuvos finansų analitikų asociacijos etikos kodeksas
• Lietuvos auditorių etikos kodeksas
• Kauno technologijos universiteto dėstytojų (mokslo ir mokslo pedagoginių darbuotojų) etikos kodeksas
• Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksas
• Lietuvos advokatų profesinės etikos kodeksas
Kiek plačiau išnagrinėsiu Karininko etikos kodeksą. Karininkų etikos kodekso projektas parengtas kitokia forma ir nuostatomis. Kodekse nustatyti konkretūs etikos normų pažeidimai bei numatytos sankcijos už šiuos pažeidimus. Savo struktūra kodeksas yra panašus į Kariuomenės drausmės statutą: nustatoma jo paskirtis, principai, teisiniai ir kiti pagrindai, sąvokos. Nustatoma etikos normų pažeidimo samprata bei patys pažeidimai, juos suskirstant į šiurkščius ir kitus. Nustatoma etikos normų pažeidimų tyrimo tvarka ir sankcijos už padarytus pažeidimus, sankcijų skyrimo ir įgyvendinimo tvarka, skundų padavimo ir nagrinėjimo tvarka.
Lietuvos kariuomenės karininkų etikos kodekso paskirtis yra apibrėžti pagrindines etikos normas ir jų įgyvendinimą bei laikymąsi Lietuvos kariuomenėje, taip pat kitose krašto apsaugos sistemos institucijose.
Pagrindinių etikos normų paskirtis yra:
1) formuoti karininkų moralę. Karininkas turi būti motyvuotas, atkakliai siekiantis tikslo ir savo pavyzdžiu vesti karius.
2) ugdyti jų dvasines savybes. Karininkas turi turėti susiformavęs tvirtas dvasines savybes, kurių laikydamasis turėtų vadovauti kariams ir priimti sprendimus.
3) plėtoti karininkų garbės ir orumo sampratą. Karininkas visur ir visada turi rodyti pavyzdingą elgesį, elgtis oriai ir džentelmeniškai.
4) didinti karininkų profesinės veiklos efektyvumą bei gerinti jos kokybę.
5) padėti kurti darnius karininkų tarpusavio santykius. Geri santykiai su bendradarbiais padidina darbo efektyvumą. Bendradarbiaujant dalijamasi patirtimi, kuri ypač svarbi nepatyrusiems karininkams.
6) stiprinti karininkų autoritetą, jo reputaciją ir kilnų pašaukimą – ginti tėvynę.

ETIKOS KOMISIJOS

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra kontrolės (priežiūros) institucija, atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui.
Komisijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymas, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatai, Komisijos darbo reglamentas ir kiti teisės aktai.
Komisijos paskirtis :
o kontroliuoti (prižiūrėti), kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys tinkamai derintų savo privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinant, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, garantuojant priimamų sprendimų nešališkumą bei užkertant kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje;
o Komisija teikia valstybės ar savivaldybių institucijų vadovams ar jų įgaliotiems atstovams rekomendacijas, ar jų tarnybinė veikla atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus;
o Komisija kontroliuoja (prižiūri) lobistų veiksmus, kuriais įgyvendinami lobistinės veiklos užsakovų teisėti interesai, nepažeidžiant asmens teisių ar visuomenės ir valstybės interesų.
Kaip pavyzdį galim paimti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos veiklą ir trumpai apibūdinti. Ši komisija vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Seimo statutu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais Seimo ir jo narių veiklą, rūpinasi, kad šių teisės aktų būtų tiksliai laikomasi; remiasi Lietuvos žmonių visuotinai priimtomis moralės, etikos ir prigimtinės teisės nuostatomis; laikosi šių principų – esant skirtingoms politinėms pažiūroms ir įsitikinimams, galima Seimo narių moralinė santarvė, tolerancija ir pagarba kitaip manantiesiems; Tautos atstovo statusas ir priedermės įpareigoja kiekvieną Seimo narį Lietuvos žmonių, Lietuvos valstybės interesus laikyti aukštesnėmis vertybėmis negu partiniai, grupiniai ar asmeniniai siekiai.
Komisijos veiklos sritis Vadovaudamasi Seimo statutu, Komisija:
1) rengia teisės aktų, susijusių su Seimo narių veikla ir etika, projektus bei pasiūlymus;
2) remdamasi etinėmis nuostatomis padeda Seimui, jo padaliniams, Seimo nariams ugdyti demokratiškumą, politinę kultūrą, derinti įvairius požiūrius bei įsitikinimus, siekti santarvės, humaniškų tarpusavio santykių;
3) prižiūri, kaip laikomasi Seimo statuto bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą. Nagrinėja šių teisės aktų bei etikos pažeidimus, svarsto Seimo narių konfliktus ir, jeigu reikia, pateikia išvadas Seimui, Seimo Pirmininkui ar Seimo valdybai;
4) nagrinėja ir teikia išvadas dėl procedūrinių ginčų;
5) nagrinėja Lietuvos Respublikos teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų pateiktą informaciją apie Seimo narių veiklą, prieštaraujančią Lietuvos Respublikos įstatymams, ir teikia išvadas Seimui;
6) analizuoja Seimo narių nedalyvavimo Seimo, jo komitetų ir komisijų posėdžiuose priežastis, teikia informaciją apie nedalyvavimą be pateisinamų priežasčių Seimo posėdžiuose iš anksto numatytų balsavimų metu, taip pat nedalyvavimą komitetų ir komisijų posėdžiuose bei pavedimų nevykdymą;
7) nagrinėja rinkėjų, valstybės įstaigų, visuomeninių organizacijų laiškus bei pasiūlymus dėl Seimo narių veiklos

IŠVADOS

Valstybės tarnautojas tiek darbo valandomis, tiek laisvalaikiu, poilsio ir švenčių dienomis turi nepamiršti, kad yra valstybės tarnautojas ir vengti viešų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnybine padėtimi, vengti bet kokio elgesio, kuris gali būti suprantamas kaip kenkiantis valstybei, valstybės tarnybos reputacijai ir mažinantis visuomenės pagarbą ir pasitikėjimą tiek valstybės institucijomis, tiek valstybės tarnautojais. Etikos principų taikymo tikslas yra užtikrinti piliečių pasitikėjimą valdžios institucijomis, skatinti valstybės tarnautojų sąžiningumą ir jų veiklos skaidrumą, apibrėžtumą ir efektyvumą. Neetiškas valdžios atstovų elgesys gali sukelti prastą visuomenės pasitikėjimą, cinišką požiūrį į valdžią, menką valstybės tarnautojų moralę, nepakankamai efektyvų valdžios darbą, netinkamą visuomenės išteklių panaudojimą, pažeidžia piliečių saugumo jausmą, nepriimami geriausi sprendimai ir kt.
Valstybės tarnautojas, ateidamas į tarnybą, turi pamiršti savo rūpesčius ir visą tarnybos (darbo) laiką skirti pareigoms atlikti. Tarnybos metu savo funkcijoms vykdyti taikyti profesines žinias, profesinę patirtį, profesinį aktyvumą ir visa tai atlikti vadovaujantis pavyzdingo valstybės tarnautojo elgesio ir moralės normomis. Bendraujant su visuomene valstybės tarnautojas turi nežinojimą pakeisti žinojimu, priešiškumą – palankumu, abejingumą – susidomėjimu. Įstaiga turi žinoti visuomenės reikalus ir patenkinti visuomenės suinteresuotų grupių lūkesčius, kas yra daroma per valstybės tarnautojus. Visuomenė turi gauti pagrįstą grįžtamąjį ryšį. Siekiant tinkamai valdyti valstybę turi būti įdiegtos etikos normos valstybės tarnyboje, tai yra būtina pasitikėjimo valdžios institucijomis sąlyga, valdžios tarnautojai yra pasitikėjimo mandato turėtojai, kurie tarnauja žmonių labui.

LITERATŪRA:
1. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymas
2. Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymas
3. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas
4. Lietuvos Kariuomenės karininkų etikos kodeksas (projektas)
5. Etikos ir procedūrų komisijos veiklos nuostatai
6. http://www.stt.lt/?lang=lt&menu_id=5
7. http://www.stt.lt/projektai/etika/cd1/didziosios_e_modelio_naudojimas.html
8. http://vmc.ppf.ktu.lt/etika/etika.html

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………………..3
1. ĮMONĖS PRISTATYMAS………………………………………………………………………………………………..4
1.1 ISTORIJA…………………………………………………………………………………………………..4
1.2 APIE ĮMONĘ………………………………………………………………………………………………5
2. ĮMONĖS ORGANIZACINĖ SANDARA……………………………………………………………………………5
2.1 GAMYBINĖ POSISTEMĖ……………………………………………………………………………5
2.2 KOMERCINĖ POSISTEMĖ………………………………………………………………………….5
2.3 EKONOMINĖ POSISTEMĖ…………………………………………………………………………6
2.4 TECHNINĖ-TECHNOLOGINĖ POSISTEMĖ………………………………………………..6
2.5 SOCIALINĖ POSISTEMĖ……………………………………………………………………………7
3. ORGANIZACINĖ VALDYMO STRUKTŪRA…………………………………………………………………..7
3.1 VĮ “PANEVĖŽIO REGIONO KELIAI” VALDYMO STRUKTŪRA………………..7
3.2 DARBUOTOJAI………………………………………………………………………………………….9
3.3 VALDYMO SISTEMOS TECHNINĖ SANDARA……………………………………….10
VĮ “PANEVĖŽIO REGIONO KELIAI” VEIKLOS TOBULINIMO PASIŪLYMAI………………….10
IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………….12
NAUDOTI INFORMACIJOS ŠALTINIAI……………………………………………………………………………13

ĮVADAS

Įmonės organizacinė valdymo struktūra – vienas pagrindinių įmonės sėkmingo egzistavimo veiksnių. Nuo struktūros efektyvumo priklauso įmonės rezultatai. Todėl jos nepaisyti negalima. Ji nusako įmonės kompleksiškumo, formalizavimo bei centralizavimo laipsnį. Siauresniu aspektu struktūra apibrėžia pavaldumo ir koordinacinius ryšius tarp atskirų įmonės padalinių, tarnybų, valdymo darbuotojų informacijos kanalus ir informacijos pobūdį; sprendimų priėmimo pobūdį, trukmę ir procedūras; atsakomybės pasidalijimą ir kontrolės pobūdį.
Tačiau organizacinė struktūra rodo tik tokį darbo ir atsakomybės pasidalijimą įmonėje, kurį įsivaizduoja įmonės savininkas. Todėl labai svarbi vadovų pozicija. Organizacinė struktūra turi padėti įgyvendinti įmonės strategiją, todėl ji turi būti nuolat modifikuojama ir keičiama, įmonės tikslai, pasirinkta strategija ir organizacinė struktūra – vienos sistemos dalys, tarp kurių egzistuoja stiprūs ryšiai. Jei neefektyvi viena sistemos dalis, neefektyvi ir visa sistema. (7)
Šiame darbe stengsiuosi:
• aprašyti VĮ “Panevėžio regiono keliai” organizacinę sandarą;
• panagrinėti įmonės valdymo struktūrą;
• pateikti veiklos tobulinimo pasiūlymus.

1. ĮMONĖS PRISTATYMAS

1.1 ISTORIJA

Pirmasis kelias su kietąja danga, ėjęs per Panevėžį, buvo Aukštaičių plentas, nutiestas 1935 –1940 m. Nepriklausomos Lietuvos metais, kai 1919 m. įsteigta Centrinė plentų valdyba kūrė kelių aptarnavimo organizacijų tinklą, buvo įkurtas Panevėžio kelių rajonas.
Pirmosios kelius prižiūrinčios organizacijos dabartinėje Panevėžio apskrityje Panevėžyje, Rokiškyje ir Pasvalyje buvo įsteigtos 1944 m. rugpjūčio mėnesį. Tolesnių reorganizacijų metu 1956 m. Panevėžio kelių eksploatavimo rajonas buvo sujungtas ir kartu su kitais rajonais pervardintas į KSER (kelių statybos ir eksploatavimo rajoną).
1959 m. kiekviename rajono centre buvo suformuota po savarankišką kelių organizaciją, įkurti Biržų ir Kupiškio kelių ruožai. Vienai įmonei priklausė visi rajone esantys valstybiniai keliai. Per 1959–1995 m. susiformavo dabartinis kelių tinklas, susikūrė ir išaugo pajėgios gamybinės technikos bazės, kelininkai įsigijo šiuolaikinės technikos, įsisavino sudėtingas kelių priežiūros ir statybos technologijas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1995 m. buvo atlikta kelius prižiūrinčių įmonių reorganizacija. Panevėžio apskrityje esančios Pasvalio, Rokiškio, Biržų, Kupiškio ir Panevėžio kelių valdybos buvo sujungtos į vieną organizaciją – valstybinę įmonę “Panevėžio regiono keliai”. Pirmuoju įmonės vadovu buvo paskirtas J. Grigalius. Rajonų centruose buvusios kelių valdybos tapo VĮ “Panevėžio regiono keliai” padaliniais – kelių tarnybomis.
Nuo 1996 m. birželio mėn. įmonės direktoriumi paskiriamas R. Žagaras. (3)

1.2 APIE ĮMONĘ

Veiklos pradžia: 1995 m. Panevėžio apskrityje esančios Pasvalio, Rokiškio, Biržų, Kupiškio ir Panevėžio kelių valdybos buvo sujungtos į vieną organizaciją – valstybinę įmonę “Panevėžio regiono keliai”.
Veiklos sritis: valstybinių kelių priežiūra ir remontas, įvairių kelių, gatvių, aikščių statyba ir remontas, aplinkos tvarkymo darbai, asfaltbetonio, skaldos, žvyro, smėlio gamyba ir pardavimas.
Įmonės direktorius – Rolandas Žagaras.
Darbuotojų skaičius: šiuo metu įmonėje dirba apie 400 darbuotojų.
Kontaktai: VĮ “Panevėžio regiono keliai” Radviliškio g. 58 a, LT-5319 Panevėžys
Tel. (8 45) 462061 begin_of_the_skype_highlighting (8 45) 462061 end_of_the_skype_highlighting, faksas (8 45) 583418 begin_of_the_skype_highlighting (8 45) 583418 end_of_the_skype_highlighting
E – paštas: prk@prk.lt
2. ĮMONĖS ORGANIZACINĖ SANDARA

VĮ “Panevėžio regiono keliai” organizacinę sandarą sudaro šios posistemės: gamybinė, komercinė, ekonominė, techninė – technologinė ir socialinė. Išnagrinėsiu kiekvieną šių organizacinių posistemių sandarą.

2.1 GAMYBINĖ POSISTEMĖ
a) Pagrindinė gamyba
b) Aptarnavimo gamyba:
• Energetinė tarnyba rūpinasi teikiama energija biurams.
• Įrengimų priežiūros tarnyba rūpinasi, kad nesugestų įrenginiai: volai, klotuvai, frezos, betonvežės, vibroplokštės, vibrovolai, betono klotuvai, kelių dažymo mašinos, plentvoliai, tralai, priekabos, puspriekabės.
• Pastatų priežiūros tarnyba įvertina VĮ “Panevėžio regiono keliai” pastatų kokybę, remontuoja juos, rūpinasi biurų švara.

2.2 KOMERCINĖ POSISTEMĖ
a) Pardavimų tarnyba
• Marketingo padaliniai. VĮ “Panevėžio regiono keliai” turi savo marketingo orientaciją, kurios esmę sudaro bendrovės pastangos siekti savo tikslų, kuo geriau tenkinant vartotojų poreikius.
Taigi, marketingo padaliniai rūpinasi VĮ “Panevėžio regiono keliai” reklama, atlieka marketingo tyrimus (ieško, apdoroja ir interpretuoja informaciją), siekia bendrų interesų įgyvendinimo.
• Ekspedicijų padaliniai. VĮ “Panevėžio regiono keliai” darbuotojai siekia sudaryti kuo daugiau sutarčių, veržiasi į didesnes rinkas.
b) Pirkimo tarnyba.
c) Transporto ūkis.

2.3 EKONOMINĖ POSISTEMĖ
a) Finansų tarnyba
• Finansų biudžeto padaliniai. Šie padaliniai tvarko VĮ “Panevėžio regiono keliai” finansų biudžetą, rengia jo ataskaitą ir pan.
• Finansų apskaitos padaliniai. Šie padaliniai tvarko VĮ “Panevėžio regiono keliai” finansų apskaitą, pvz. skaičiuoja bendrovės pelną (nuostolį), finansines investicijas, draudimo darbuotojų atlyginimus, draudimo įmokas ir pan.
b) Ekonomikos tarnyba
• Ekonominės analizės padaliniai. Šie padaliniai atlieka VĮ “Panevėžio regiono keliai” ekonominę analizę, lygina jos rezultatus su kitomis, panašia veikla užsiimančiomis įmonėmis.
• Ekonominio planavimo padaliniai. Šie padaliniai planuoja VĮ “Panevėžio regiono keliai” ekonominę veiklą, pvz.: palankesnį draudimo paslaugų teikimą, kuris atneštų bendrovei didesnį pelną ir pan.

2.4 TECHNINĖ-TECHNOLOGINĖ POSISTEMĖ
a) Gamybinė tarnyba
• Tyrimų- konstravymų padalinys. Atlieka tyrimus, kurių metu yra nustatomi tie gamybos būdai, kuriuos naudojant pagaminamas kokybiškiausias asfaltbetonis, skalda, žvyras, smėlis.
• Konstruktorinės priežiūros padaliniai
b) Įrenginių tarnyba
• Įsigijimo, konstravymo padaliniai. VĮ “Panevėžio regiono keliai” įrenginių įsigijimas: volai, klotuvai, frezos, betonvežės, vibroplokštės, vibrovolai, betono klotuvai, kelių dažymo mašinos, plentvoliai, tralai, priekabos, puspriekabės.
• Gamybos padaliniai
c) Technologinė tarnyba
• Tyrimo, projektavimo padaliniai.
• Technologinės priežiūros padaliniai. Rūpinasi, kad turimos technologijos užtikrintų geriausius variantus kaip vykdyti įmonės veiklą.

2.5 SOCIALINĖ POSISTEMĖ
a) Darbo organizavimo tarnyba
• Darbo apmokėjimo padalinys. Šis įmonės padalinys rūpinasi, kad darbuotojams būtų išmokėti jiems priklausantys atlyginimai.
• Darbo sąlygų ir saugos padalinys. Šis padalinys nustato darbo sąlygas, rūpinasi atliekamų darbų sauga.
b) Personalo tarnyba
• Personalo tvarkymo padalinys. Sprendžia klausimus iškilusius dėl personalo tvarkymo.
• Socialiniai negamybiniai padaliniai.
• Sociopsichologinė tarnyba. Rūpinasi priimamų į įmonę naujų darbuotojų tvarka.

3. ORGANIZACINĖ VALDYMO STRUKTŪRA

Valdymo sandara turi labai didelę įtaką įmonės veiklai: ji gali skatinti įmonės plėtrą ir ją stabdyti. Įmonės sandara turi būti tokia, kad leistų įgyvendinti veiklos strategiją. Paprastai kintant strategijai, tenka keisti ir organizacinę valdymo sandarą. Patirtis liudija, kad kas 5-7 metai subręsta sąlygos, verčiančios peržiūrėti valdymo sandarą. Prastinant ją, panaikinant nereikalingus skyrius ar grandis, galima patobulinti valdymą, padaryti jį veiksmingesnį. (1)
Organizacinė valdymo sandara – tai pareigų, teisių ir atsakomybės paskirstymo forma tarp tarpusavyje susijusių funkcinių vienetų, atliekančių konkrečius valdymo veiksmus. (1)
Svarbiausias organizavimo darbas – įmonės personalo suskaidymas į organizacinius vienetus (elementus) ir tų elementų hierarchiškas išdėstymas. Jis dar vadinamas valdymo organizavimu. Svarbiausia tokio skaidymo priežastis – darbo pasidalijimas. Jis sąlygoja didesnį darbo našumą, nes darbai supaprastėja, lengviau ir greičiau atliekami. Darbo pasidalijimą rodo organizacijos struktūra. Pagal klasikinę organizavimo teoriją įmonės struktūra kuriama iš viršaus žemyn. Tai panašu į planavimo procesą. (1)

3.1 VĮ “PANEVĖŽIO REGIONO KELIAI” VALDYMO STRUKTŪRA
VĮ “Panevėžio regiono keliai” internetiniame puslapyje pateikiama tokia įmonės valdymo struktūra:
(2)

VĮ “Panevėžio regiono keliai” valdymo struktūra, kaip ir daugumos šiuolaikinių organizacijų, formuojama ir naudojant linijinį- funkcinį struktūros tipą.
Jo esmė tokia: priimant sprendimus panaudojami funkcinio valdymo pranašumai, o organizuojant sprendimų realizavimą – linijinio valdymo pranašumai. Pagrindinis vadovas (pvz.: direktorius) priima sprendimus konsultuodamasis ir įvertindamas funkcinių vadovų nuomonę (pvz.: direktoriaus pavaduotojo kelių priežiūrai). Nurodymai dėl sprendimų įgyvendinimo perduodami ir ataskaitos priimamos jau linijiniu principu. Funkciniai vadovai vykdytojams gali tik patarti, bet nenurodyti, kaip vykdyti sprendimus. Tokia valdymo struktūra turi tiek linijinio, tiek funkcinio valdymo privalumus:
• pavaldiniai visad gauna vienareikšmius nurodymus,
• užtikrinamas vadovavimo vieningumas per visus hierarchinius lygius,
• funkciniai vadovai savo sferoje kompetentingi ir jų sprendimai, atskirai paėmus, yra geri. (4)

3.2 DARBUOTOJAI

Šiuo metu įmonėje dirba apie 400 darbuotojų, o jų išsilavinimo pasiskirstymas procentais pateikiamas skritulinėje diagramoje:
(5)
Dauguma įmonės specialistų yra atestuoti įvairiems sudėtingiems darbams atlikti, rengti projektus ir vykdyti jų įgyvendinimo priežiūrą. (6)
VĮ “Panevėžio regiono keliai” darbuotojus galima suskirstyti į tris grupes – vadovai, specialistai ir techniniai vykdytojai.

Vadovai– tai darbuotojai, kurių pagrindinė funkcija yra priimti sprendimus ir organizuoti jų įgyvendinimą. Jie grupuojami pagal atliekamo darbo turinį ir pagal valdymo lygius, kuriems vadovauja. (4) Nuo jų priklauso kaip sėkmingai organizacija pasieks savo tikslus ir įvykdys socialinius įsipareigojimus.

Vadovai pagal atliekamo darbo pobūdį skirstomi:
• funkciniai vadovai. Tai direktoriaus pavaduotojas komercijai ir mechanizacijai, direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai, direktoriaus pavaduotojas darbų saugai ir tiltų priežiūrai bei direktoriaus pavaduotojas- vyr. inžinierius, kurių pagrindinis uždavinys – padėti pagrindiniam vadovui priimti sprendimus;
• linijiniai vadovai, tie kurie organizuoja sprendimų realizavimą.

VĮ “Panevėžio regiono keliai” vadovai pagal valdymo lygius grupuojami:
• aukštutinio lygio vadovai (direktorius);
• vidurinio lygio vadovai. Tai vadovai, vadovaujantys stambiems jungtiniams linijiniams ir funkciniams padaliniams (visi direktoriaus pavaduotojai, vyriausiasis buhalteris);
• žemutinio lygio vadovai- vadovai, tiesiogiai vadovaujantys darbuotojams, atliekantiems konkrečių sprendimų įgyvendinimo darbus.

Specialistai- tai valdymo sistemos darbuotojai, kurie atlieka informacinį- analitinį darbą, reikalingą parengiant ir priimant sprendimus (renka, apdoroja, analizuoja informaciją, pateikia išvadas, rekomenduoja vadovams galimus sprendimų variantus ir pan.).

Techniniai vykdytojai- pagalbinius vadybinius darbus atliekantys darbuotojai (kompiuterių operatoriai, vadovų sekretorės, dokumentų kopijavimo operatininkai, raštinės darbuotojai ir kt.). Jie nedalyvauja tiesioginėje sprendimų rengimo veikloje ir atlieka tik aptarnavimo funkcijas.(4)

3.3 VALDYMO SISTEMOS TECHNINĖ SANDARA

Tai techninės priemonės, kuriomis naudojasi VĮ “Panevėžio regiono keliai” darbuotojai, atlikdami informacinius darbus. Technika grupuojama į tokias grupes:
- informacijos rinkimo technika (garso ir vaizdų įrašų technika…);
- informacijos perdavimo technika (telefonai, faksai, kompiuteriniai tinklai…);
- informacijos multiplikavimo technika (kopijavimo aparatūra, garso ir vaizdo projektoriai…);
- kompiuterinė technika.

VĮ “PANEVĖŽIO REGIONO KELIAI” VEIKLOS TOBULINIMO PASIŪLYMAI
Lietuvoje susidariusi ekonominė situacija nulėmė VĮ “Panevėžio regiono keliai” organizacinės struktūros pasikeitimo būtinumą. Siūloma pasirinkti marketinginę bendrovės struktūrą, labiau orientuojant gamybą į vartotoją.
- Reikia kurti geresnius produktus ir paslaugas, kurie patenkintų didesnius visuomenės poreikius, pvz.: reikia klientams pasiūlyti naujus valstybinių kelių priežiūros ir remonto, įvairių kelių, gatvių, aikščių statybos ir remonto, aplinkos tvarkymo darbų planus, sudaryti priimtinesnes sąlygas atsiskaitant už atliktas paslaugas.;
- Į darbą privalo būti priimti kuo aukštesnį išsilavinimą ir didesnę patirtį turintys darbuotojai. Jie turi sąžiningai ir atsakingai atlikti jiems paskirtą darbą;
- VĮ “Panevėžio regiono keliai” veikla turi būti reklamuojama, kad pritrauktų kuo daugiau naujų klientų;
- Reikia nuolat tobulinti įmonės veiklą ir išnaudoti visas bendradarbiavimo galimybes, tam, kad ši įmonė taptų pirmaujančia kelių tiesimo ir remonto, aplinkos tvarkymo rinkose, gautų didesnį pelną.

IŠVADOS

Šiame darbe trumpai pristačiau pasirinktą įmonę- VĮ “Panevėžio regiono keliai”.
Pateikiau organizacinę sandarą, kurią nagrinėjau pagal P. Zakarevičiaus knygoje „VADYBA. Genezė. Dabartis. Tendencijos“ pateiktas penkias organizacinės sandaros posistemes.
Taip pat aptarta įmonės organizacinė struktūra. Pateiktas VĮ “Panevėžio regiono keliai” valdymo struktūros grafikas iliustruoja pavaldumo ryšius įmonėje.
Kaip darbo eigoje nustačiau, šioje organizacijoje, kaip ir daugelyje kitų šiuolaikiškų įmonių, naudojama linijinė- funkcinė valdymo struktūra. Modifikuojant šią struktūrą sudaromos idealios sąlygos valdyti skirtingose vietose išdėstytas organizacijos dalis. Kaip aprašyta darbe viešajai įmonei “Panevėžio regiono keliai” pavaldūs yra Panevėžio apskrityje esančios Pasvalio, Rokiškio, Biržų, Kupiškio ir Panevėžio kelių valdybos.
Darbe nagrinėjami darbuotojai šioje įmonėje, grafiškai pateikiamas procentalus jų įgyto išsilavinimo išsidėstymas. Aptariami vadovai, specialistai ir techniniai vykdytojai, o taip pat pateikiami galimi veiklos tobulinimo būdai.

NAUDOTI INFORMACIJOS ŠALTINIAI

1. http://209.85.135.104/search?q=cache:yvmQ4mt6Y_IJ:www.klvtk.lt/galery/tf_saruno/12_tema.doc+Valdymo+sandara+turi+labai+didel%C4%99+%C4%AFtak%C4%85+%C4%AFmon%C4%97s+veiklai:+ji+gali+skatinti+%C4%AFmon%C4%97s+pl%C4%97tr%C4%85+ir+j%C4%85+stabdyti.+%C4%AEmon%C4%97s+sandara+turi+b%C5%ABti+tokia,+kad+leist%C5%B3+%C4%AFgyvendinti+veiklos+strategij%C4%85&hl=lt&ct=clnk&cd=1&gl=lt
2. http://www.prk.lt/imones_valdymo_struktura
3. http://www.prk.lt/istorija
4. „VADYBA. Genezė. Dabartis. Tendencijos“, 1998 Kaunas, P. Zakarevičius
5. http://www.prk.lt/darbuotojai
6. http://www.prk.lt/Sertifikatai
7. http://www.moksliukas.lt/darbas.php?id=445

1. Įvadas…………………………………………………………………………. 3
2. Finansų analizės teoriniai pagrindai..…………………………………………..3
2.1 Finansų analizės reikšmė ir uždaviniai………………………………………….4
2.2 Finansų analizės rūšys…………….……………………………………………….5
2.3 Finansinių koeficientų reikšmė……………………………………………….. 7
2.4 Analizės būdai………………….………………………………………………….. 6
3.UAB „Markučiai“……………………………………..…………………………7
3.1 Balansų rodyklės analizė………………………………………………………. 10
3.2 Pelno (nuostolio) ataskaitos analizė…………………………………………… 10
3.3 Veiklos efektyvumo analizė……….………………………………………….. 13
3.4 Bankroto tikimybė…………………………………………………………………………………. 14
4. Išvados…………………………..…………………………………………………….. 15
5. Priedas.Ataskaitos pavyzdys..………………………………………………… 16
6. Literatūra…………..………………………………………..…………………….22

1.Įvadas
Finansinė ataskaita – prekių ir paslaugų srautų iš organizacijos ir į organizaciją monetarinė analizė. Finansinės ataskaitos naudojamos organizacijos gaunamų ir teikiamų prekių ir paslaugų piniginei vertei stebėti. Jos suteikia galimybę stebėti tris svarbiausias organizacijos finansines sąlygas:
1)Likvidumą – galimybę paversti turtą grynais pinigais, siekiant patenkinti iškilusius finansinius poreikius ir įsipareigojimus.
2)Bendrą finansinę būklę – ilgalaikį santykį tarp skolų ir nuosavybės; turtą likusi atmetus įsiskolinimus.
3)Pelningumą – galimybes nuolat gauti pelno per tam tikrą laikotarpį.(J.Stoiner)
Kiekvienam žmogui tenka susidurti su finansais. Visiems žmonėms tenka skaičiuot savo išlaidas ir lygint jas su pajamom, kad išlaidos neviršytų pajamų ir nebūtų įsiskolinimo. Todėl mano darbo tikslas yra supažindint ir susipažint pačiai su finansinės analizės teoriniais pagrindais ir pateikt realiai veikiančios firmos finansinės būklės analizę.
Rašant šį darbą teko apsilankyti ne tik VGTU bibliotekoje, bet ir Mažvydo bibliotekoje. Daug naršyt internete, bei siekt kuo daugiau surast informacijos šiai temai. Be to, tam, kad pasiekt kuo didesnį efektyvumą teko perskaityt ne tik šios temos vadybos ir ekonomikos knygų (pvz.: J.Mackevičius „Apskaita“, L.Juozaitienė ir kt. „Verslo ir vadybos įvadas“, ir kt.).
Šiame darbe daugiausiai rėmiausi E.Buškevičiūtė „ Finansų analizė“. Taipogi didelį dėmesį skyriau J.Stoner knygai „Vadyba“, D.Šleikienė „Įmonės veiklos finansinis įvertinimas“, J. Mackevičius „Finansinė analizė“, J. Mackevičius „Finansinės ataskaitos“. Taip pat, naudojausi informacija rasta internete, bei žurnalu „ Inžinerinė ekonomika“. Taip po gi rėmiausi informacija iš seminaro „įmonės veiklos analizė“.
Darbo metu susipažinau su realiai veikiančia firma UAB „ Markučiai“. Tyrima vykdžiau buhalterijoje (Paplaujos g. 7, Vilnius).

2.Finansų analizės teoriniai pagrindai.
Čia aš pateiksiu :
1)Finansų analizės reikšmę
2)Finansinės analizės rūšis
3)Finansų analizės šaltinius
4)Analizės būdus

2.1.Finansų analizės reikšmė ir uždaviniai
Finansinės analizės esmę geriausiai apibūdina jos tikslas ir uždaviniai. Finansinės analizės tikslas – teikti vartotojams objektyvią informaciją, padėti įmonių vadovams daryti veiklą efektyvesnę. Vakarų autorių literatūroje finansinės analizės uždaviniams skiriamas didelis dėmesys (socialinės įmonių veiklos analizės uždaviniams nagrinėti buvo skiriama nedaug dėmesio). Pažymėtini tokie uždaviniai:
Sukurti finansinę informacijos sistemą, atitinkančią įmonės strategiją.
Faktinę padėtį palyginti su kitais rodikliais.
Padėti kurti finansų valdymo ir apskaitos politiką.
Finansinė analizė teikia gana daug išsamios informacijos, kurią vartotojai gali naudoti įvairiems tikslams. Pastaraisiais metais finansinės analizės teikiamos informacijos poreikis nuolat didėja, jos reikia vis naujiems vartotojams ar jų grupėms. Žymus finansinės analizės specialistas B. Rees nurodo keturias finansinės informacijos vartotojų grupes:
I. Įmonės akcininkai.
II. Verslo partneriai.
III. Kiti vartotojai:
- vyriausybė (dėl pajamų apmokestinimo);
- centrinė valdžia (dėl vadovavimo politikos);
- vietinė valdžia;
- visuomeninio sektoriaus kontrolės agentūros;
- konkurentai;
- visuomenė.
IV. Analitikai ir konsultantai.
Finansinės analizės šaltiniai rinkos ekonomikos sąlygomis yra tokie:
Balansas.
Pelno (nuostolio) ataskaita.
Pinigų srautų ataskaita.
Nuosavybės (savo kapitalo) ataskaita.
Kita vidaus ir išorės informacija:
a) planai, prognozės, normatyvai;
b) statistiniai leidiniai ir informaciniai žinynai;
c) vidinės ataskaitos ir apskaitos duomenys.
Finansinės analizės turinys yra ūkio subjektų finansinės bei ūkinės veiklos ir jos rezultatų tyrimas siekiant tobulinti tiriamojo subjekto valdymą ir didinti jo veiklos efektyvumą ir pelningumą. Toks tyrimas gali būti atliekamas naudojant informaciją apie buvusią veiklą, atliekama dabar ir perspektyvoje.
Finansų analizės tyrimų objektas yra įmonių finansinė veikla ir jos rezultatai.
Svarbiausi finansų analizės uždaviniai:

2.2. Finansų analizės rūšys
Finansų veiklos ir jos rezultatų analizė yra sudėtingas procesas. Priklausomai nuo atskirų autorių jai keliamų tikslų bei supratimo ji klasifikuojama į tam tikras rūšis pagal įvairius požymius.

Perspektyvinė analizė apima įvairių projektų vertinimą, siekiant priimti taktinius bei strateginius sprendimus ūkio subjekto atžvilgiu.
Operatyvinė analizė kartais dar vadinama išankstine, nes ji atliekama, nepasibaigus visai savaitei ar mėnesiui, naudojantis laukiamais duomenimis. Tuo siekiama iš anksto diagnozuoti finansinius rezultatus ir pakoreguoti palnus ar priimti naują veiksmų programą. Diagnozavimas – tai reiškinio, proceso, būsenos išaiškinimas, atpažinimas ir apibūdinimas.
Retrospektyvinė analizė – praeityje gautų finansinių rezultatų įvertinimas.
Įvairūs finansinių ataskaitų rodikliai, atsižvelgiant į jų turinį, struktūrą ir skaičiavimo metodiką, analizuojami įvairiais būdais, atskleidžiančiais kokį nors įmonės veiklos aspektą, ypatybę arba dėsningumą. Vakarų literatūroje išskiriamos trys finansinės analizės rūšys:
1. Horizontalioji analizė. Tai dvejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas. Ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką, kuri išreiškiama absoliučiais dydžiais arba procentais.
2. Vertikalioji analizė. Atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais.
3. Santykinė analizė. Santykinių rodiklių analizė labai plačiai taikoma atliekant lyginamąją kelių įmonių ir tam tikro laikotarpio analizę. Taikant santykinius rodiklius galima palyginti skirtingų įmonių finansines ataskaitas arba vienos įmonės tam tikro laikotarpio finansiniu rodiklius.
2.3. Finansinių koeficientų reikšmė
Finansiniai koeficientai, naudojami finansinių ataskaitų analizėje, yra geras pagrindas kliento finansiniam stabilumui įvertinti. Finansiniai koeficientai gali suteikti informacijos apie dvi įmonės valdymo sritis:
- pajamas, gaunamas iš investicijų;
- finansinę įmonės padėtį.
Kadangi koeficientų analizė susijusi su kiekybine informacija apie skolininką ir joje neįvertinami kokybiniai veiksniai, koeficientų analize naudojamasi tik kaip pagalbine priemone vertinant finansinį kliento stabilumą. Negalima analizuoti pavienių koeficientų, nes vertinami turi būti kelerių metų duomenys.
2.4. Analizės būdai
Skaitmeninės ir loginės informacijos apdorojimui naudojamas analizės būdų sistema. Tokiu būdu išsiaiškinama ekonominių bei finansinių procesų veiksniai, ūkio subjekto vidinės veiklos galimybes.
Analizės būdai:

Lyginimo būdas. Taikant šį būdą, galima išsiaiškinti nukrypimus nuo projektuojamų rodyklių dydžių.
Grupavimas – yra analizuojamų rodiklių jungimas į grupes pagal grupei būdingus tam tikrus požymius.
Svarbiausių grandžių išskyrimas tyrimo sistemoje yra prioritetinių įmonės finansinės veiklos bei su ja susijusios veiklos sričių nagrinėjimas.
Detalizavimo būdo svarbiausias tikslas yra nustatyti tiriamos sistemos sudėtinių elementų ryšius.
Apibendrinimas yra nagrinėjamų dalinių reiškinių sujungimas į tiriamą visumą ir ją atspindinčių rodiklių apibendrinimas.
Indeksai yra santykiniai dydžiai, apibūdinantis ekonominio reiškinio pakitimą laiko ir vietos atžvilgiu.
Grandinių pakeitimų būdo esmę sudaro tai, kad kiekvienas projektinis ar bazinis rodiklis iš eilės keičiamas faktiniu, kitus rodiklius imant nepakeistus.
Balansiniai sugretinimai padeda nustatyti atskirų ekonominių reiškinių tarpusavio ryšį bei priklausomumą.
Lyginamųjų svorių skaičiavimai yra identiški vertikaliosios analizės būdui.
Dinamikos eilutė yra eilė absoliutinių ar santykinių dydžių, apibudinančių ekonominį reiškinį laiko požiūriu.
Ekonometrinių analizės būdų esmę sudaro matematinių bei statistinių metodų ir kompiuterių panaudojimas ekonominių uždavinių sprendimui.
Regresinė ir koreliacinė analizė naudojama tiriant atsitiktines priklausomybes tarp reiškinių, neturinčių griežto funkcinio charakterio.
Euristinių būdų pagrindą sudaro euristika t.y. mokslas apie kūrybinį mąstimą.
Grafiniai būdai aiškiau iliustruoja analizės rezultatus, leidžia nustatyti ryšio tarp atskirų rodiklių ar veiksnių formą, parodo ekonominio reiškinio kitimą laikui bėgant.
3.UAB „Markučiai“
Atliekama AB “Markučiai” finansinės būklės analizė. Įmonė užsiima statybinių medžiagų gamyba.
1955 metais vasario mėn. 18 dienos Vilniaus statybos tresto įsakymu Nr.46 buvo įkurta Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr.2, kuri apjungė mieste buvusius atskirus mažus betono-skiedinio mazgus ir stendus, priklausiusius atskiroms statybos valdyboms, o 1957 metais papildomai prijungtos dar kelios atskiros gamyklėlės. Gamybos barai buvo įvairiuose rajonuose: Verkių g., Subačiaus g. Lentvario g. ir Naujojoje Vilnioje. Juose veikė atskiri betono-skiedinio mazgai, kalkių ūkiai, armatūros ir formavimo cechai su lauko poligonais, asfaltbetonio gamybos cechas. Iš vienuolikos gamybos barų gamykla aprūpindavo tuometines Vilniaus miesto statybines organizacijas savo produkcija.
1992 m. birželio 10 d. privatizavus Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamyklą Nr.2 buvo įkurta akcinė bendrovė „Markučiai”, Paplaujos g. esančiame ceche. Bendrovė pasistatė armatūros gamybos cechą, modernizavo gamybos technologijas.
Norint objektyviai ir tiksliai įvertinti esamą padėtį įmonėje reikia surinkti daug įvairios, patikimos ekonominės bei socialinės informacijos.
Turimi šaltiniai tai balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita. Ryšium su informacijos trūkumu analizės rezultatai nebus labai tikslūs ir objektyvūs.

3.1 Balanso rodyklių analizė

Išanalizavus UAB “Markučiai” 2005m. balansą matyti, kad nagrinėjamais metais, palyginti su praėjusiais, įmonės turtas padidėjo 7 691 946 Lt. tai nulėmė ilgalaikio (3 257 816 Lt) bei trumpalaikio (4 422 522 Lt.) turto vertės padidėjimas, nematerialaus turto įsigijimas. Didžiausią lyginamąjį svorį finansiniais metais 60 (viso turto) sudarė trumpalaikis turtas, o ilgalaikis turtas sudarė 40 (viso turto). Praėjusiais finansiniais metais – 63 trumpalaikis ir 37 ilgalaikis turtas.

1. Ilgalaikis turtas
2. Trumpalaikis turtas
3. Sukauptos pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos

3.2Pelno (nuostolio) ataskaitos analizė
Išanalizavus UAB “Markučiai” 2005 m. pelno (nuostolio) ataskaitą matyti, kad nagrinėjamais metais, palyginti su praėjusiais, įmonės pardavimai išaugo 10.07.

1. Finansiniai metai
2. Praėję finansiniai metai

Bendrasis pelnas padidėjo 289.46, tačiau veiklos sąnaudos padidėjo dar daugiau 3664.29. Teigiamą įtaką bendrojo pelno padidėjimui turėjo parduotų prekių ir paslaugų savikainos sumažėjimas 9.83.

1. Finansiniai metai
2. Praėję finansiniai metai

O tai leido padidinti bendrąjį pelną 3,9 milijonais litų. Nuostolingai buvo vykdoma kita veikla; nors pajamos padidėjo tačiau sąnaudos išaugo, o tai lėmė kitos veiklos nuostolį. Taip pat nuostolinga buvo finansinė ir investicinė veikla (nuostolis padidėjo 219 075 Lt.). Finansiniais metais pagautė sumažėjo 13.78, o netekimai padidėjo 149.32, tačiau grynasis finansinių metų pelnas padidėjo 1 368 579 Lt..

1. Bendrasis pelnas
2. Grynasis pelnas

Pardavimų ir investicijų pelningumo analizė. Atlikus pardavimų ir investicijų pelningumo analizę matome, kad turto pelningumas padidėjo 6,69, savininkų nuosavybės – 10,47, panaudoto kapitalo – 24,59.
Sumažėjus prekių ir atliktų darbų sąnaudoms 1-am pardavimų litui 18,08, parduotų prekių savikaina sumažėjo 9,83.

1. Turto pelningumas (proc.)
2. Savininkų nuosavybės pelningumas (proc.)
3. Panaudoto kapitalo pelningumas (proc.)

Trumpalaikio turto struktūros analizė. Iš trumpalaikio turto struktūros matome, finansiniais metais trumpalaikis turtas padidėjo 4434130 Lt. tačiau trumpalaikio turto struktūra per finansiniais metais pakito. Finansiniais metais nuosavi šaltiniai sudarė 69,03 lyginamojo svorio, skolinti – 30,97, praėjusiais finansiniais metais atitinkamai 74,18 ir 25,82.

1. Finansiniai metai
2. Praėję finansiniai metai
Įsiskolinimo laipsnio analizė. Atlikę įsiskolinimo laipsnio analizę matome, kad finansiniais metais bendrasis įsiskolinimas padidėjo 28,9. Kuo mažesnis bendrasis skolos rodiklis tuo geresnė įmonės finansinė būklė. Jis rodo kokia dalis skolintų lėšų, panaudojama formuojant įmonės turtą. Ilgalaikių įsipareigojimų padengimo rodiklis parodo kiek kartų ilgalaikio turto vertės pakaks apmokėti ilgalaikiams įsiskolinimams.
Finansų struktūros analizė. Finansiniais metais savininkų nuosavybės dalis turte sumažėjo 6,94 o skolintojų – padidėjo 19,95.
3.3.Veiklos efektyvumo analizė.
Atsargų apyvartumo rodiklis parodo, kiek kartų per metus buvo atnaujintos atsargos. Šis rodiklis parodo ne tik, per kiek kartų apsisuka atsargos iš daiktinės formos virsdamos pinigine forma, bet ir kiek dienų šios atsargos būna įmonėje. Atsargų apyvartumas finansiniais metais pailgėjo 9,6 dienom o tai sulėtino (16,14) atsargų apyvartumą per metus. Pirkėjų įsiskolinimo rodikliai parodo, kiek kartų per metus įmonė surenka savo lėšas atsiskaitymų procese. Šis rodiklis parodo ne tik debitorinio įsiskolinimo apyvartumą, taip pat informuoja apie įmonės mokėjimų politiką vartotojų atžvilgiu, apie sėkmę išieškant įsiskolinimą. Pirkėjų įsiskolinimas finansiniais metais pailgėjo 18,28 dienom o tai sulėtino apyvartumą 37,84. Įsiskolinimo tiekėjams rodikliai parodo, po kiek laiko vidutiniškai įmonė atsiskaito su tiekėjais arba kiek kartų atnaujinamas įsiskolinimas. Įmonė finansiniais metais vidutiniškai 18,28 dienom ilgiau padengia skolas. Apyvartų skaičius kartais sumažėjo beveik dvigubai. Palyginus debitorinio ir kreditorinio įsiskolinimo laiką dienomis matome, kad finansiniais metais įmonė greičiau atsiskaitydavo su tiekėjais (38,35 d.) nei atgaudavo pirkėjų skolas (51,19 d.). Skirtumas tarp skolų ir įsiskolinimo vidutiniškai 12,84 dienos. Praėjusiais finansiniais metais atitinkamai 20,07 d. ir 31,82 d. skirtumas vidutiniškai 11,75 dienos.
Turto apyvartumo rodiklis parodo kaip efektyviai įmonė panaudoja turimą turtą realizacijos procesui garantuoti, kiek kiekvienam turto litui tenka realizacijos. Viso turto apyvartumas finansiniais metais sulėtėjo 0,71 karto. Ilgalaikio turto apyvartumui didžiausią įtaką turi ilgalaikio turto vertė. Ilgalaikio turto apyvartumas pagreitėjo 2,2 karto. Šiam pagreitėjimui įtakos turėjo 2 veiksniai pardavimų padidėjimas ir ilgalaikio turto padidėjimas. Trumpalaikio turto apyvartumo rodiklis parodo, ar įmonei netrūksta apyvartinio kapitalo. Rodikliai parodo trumpalaikio turto atnaujinimą per metus kartais. Trumpalaikio turto apyvartumas finansiniais metais sulėtėjo 1,03 karto. Grynojo apyvartinio kapitalo apyvartumo rodikliu nustatomas apyvartinio kapitalo atnaujinimas (kartais) per nagrinėjamą laikotarpį. Grynojo apyvartinio kapitalo apyvartumas sulėtėjo 1,41 karto.

3.4.Bankroto tikimybė.
Bankroto problema dažniausiai iškyla tada, kai įmonė neturi pakankamai pinigų trumpalaikiams įsipareigojimams likviduoti. Dabartiniu metu bankrotams prognozuoti dažnai naudojamas Z modelis. Kai Z iki 1,8 – labai didelė bankroto tikimybė, nuo 1,81 iki 2,7 – didelė tikimybė, nuo 2,8 iki 2,9 – galima tikimybė, daugiau negu 3,0 – labai menka tikimybė. Atlikus paskaičiavimus matome, kad įmonėje bankroto tikimybė labai maža.

4. Išvados
Taigi, finansai yra svarbi ne tik įmonės bet ir kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Kad atlikti įmonės finansinę ataskaitą reikia turėti daug žinių ir patirties, nes remiantis knygomis tai padaryt yra be galo sunku. Tačiau aš džiaugiuos turėdama tokia galimybę, nes įgavau naujų žynių bei patirties. Tam, kad analizuoti įmonės finansinę būklę reikia turėt ir gabumų.
Atlikus UAB „Markučiai“ turimų duomenų analizę matome, kad įmonė dirba stabiliai ir jos veikla pelninga, bankroto tikimybė maža. Turbūt taip bus ir toliau.

5.Priedas.Ataskaitos pavyzdys

IDENTIFIKACIJA
Pavadinimas : XXXX UAB.
IGK-numeris : xxx

Adresas : XXXX xxx, 01230 Vilnius-10 2000, Lietuva
tel: (370 2) xxxxxx
faks.: (370 2) xxxxxx
El.p.: XXXX@xxxx.lt

****************************** SUVESTINĖ*********************************

Juridinė forma : UAB (Uždaroji akcinė bendrovė)

Įkurta : 1992
personalas. : 5

Pardavimai: XXX XXX LTL / 12 mėn., baigiasi 01.01.2001 /

KREDITINGUMO ĮVERTINIMAS
Kreditingumo reitingas: [2,5] Vidutinis kreditingumas. Rekomenduojamas verslo plėtojimas.
Kredito suma :Rekomenduojama maksimali kredito suma 5 000 EUR.
Iki tol kol bus gauti nauji finansiniai duomenys.
Išvada :Verslo santykiai gali buti užmegzti.

*************************************************************************

Įsteigimo metai: 1992

REGISTRACINIAI DUOMENYS
Registracijos data : 29.10.1992
Registracijos numeris: xxxxx
Registratorius : Ūkio Ministerija(Vilnius, Lietuva)
Adresas: XXXX xxx, Vilnius 2000, Lietuva

Juridinis statusas : UAB

Akcinis kapitalas : 800 000 LTL

Akcininkai :- (Jonas Jonaitis) (Lietuva) 54.00 %
akcijų paketo vertė 432 000 LTL
- Partner GmbH (Schweinfurt,Germany) 46.00 %
akcijų paketo vertė 368 000 LTL

VALDYBA
Direktorius : (Jonas Jonaitis) (Lietuva)
: Parašo teisė (Jonas Jonaitis)

VEIKLA
Pirminė veikla : Vandens valymo įrenginių montavimas, kanalizacijos
montavimas, santechnikos įrengimas.

Prekyba vandens siurbliais, vandens valymo
įrengimais, santechnika.

PERSONALAS : 5

PERSONALO ISTORIJA : 4 (2001.06.01)
2 (1999.04.12)

EKSPORTAS : į Latviją, Rusiją, Baltarusiją

IMPORTAS : Iš Vokietijos, Olandijos, Slovakijos, Šveicarijos,
Didžiosios Britanijos.
TURTAS
Nekilnojamas turtas : Nuosavas:
- Patalpos
adresas: XXXXX xxx, Vilnius 2000, Lietuva
- Patalpos
adresas: XXXXX xxx, Vilnius 2000, Lietuva
- Patalpos
adresas: XXXXX xxx, Vilnius 2000, Lietuva
- Patalpos – biuras
adresas: XXXXX xxx, Vilnius 2000, Lietuva
- Patalpos – biuras
adresas: XXXXX xxx, Vilnius 2000, Lietuva
BANKAI : VILNIAUS BANKAS, VILNIAUS FILIALAS (Vilnius, Lietuva)
Banko kodas: 260101777
sąskaita: LTxxxxxxxxxxxxxxxx (LTL)
FINANSINĖ INFORMACIJA

Pelno/nuostolio ataskaita

Laikotarpis (mėn.) 12 12
Baigiasi 01.01.02 01.01.01
Valiuta tūkst.Lt tūkst.Lt

Apyvarta XXX XXX.00 XXX XXX.00
Pelnas/nuostolis per finansinius metus XX XXX.00 XX XXX.00

- – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - –

Įmonės kodas xxxxxxx
Finansiniai metai 2001
BALANSAS

A. Ilgalaikis turtas
I. FORMAVIMO SAVIKAINA xxxxxx
I.1 Kapitalo pakitimo ir įmonės formavimo
I.2 Obligacijų išleidimo
I.3 Kitų formavimo darbų
I.4 Reorganizavimo
II. NEMATERIALUSIS TURTAS xxxxxxx
II.1 Tyrinėjimų ir plėtojimo darbų savikaina
II.2 Įsigytos teisės
II.3 Prestižas
II.4 Iš anksto apmokėtos sąnaudos
III. MATERIALUSIS TURTAS xxxxxx
III.1 Žemė
III.2 Pastatai xxxxx
III.3 Statiniai ir mašinos xxxxx
III.4 Transporto priemonės xxxxx
III.5 Kiti įrenginiai ir įrankiai xxxxxx
III.6 Išperkamosios nuomos ir panašios teisės
III.7 Kitas materialusis turtas xxxxx
III.8 Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai
IV. ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS xxxxxxx
IV.1 Dalyvavimas kitose įmonėse
IV.1.1 Investicijos xxxxx
IV.1.2 Gautinos sumos
IV.2 Kitas ilgalaikis finansinis turtas xxxxx
IV.2.1 Nuosavos akcijos xxxxxx
IV.2.2 Kitos investicijos
IV.2.3 Kitos gautinos sumos xxxxx
V. PO VIENERIŲ METŲ GAUTINOS SUMOS xxxxxxx
V.1 Pirkėjų įsiskolinimas xxxxxxx
V.2 Kitos gautinos sumos xxx
B. Trumpalaikis turtas
I. ATSARGOS IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS
I.1 Atsargos
I.1.1 Žaliavos ir komplektavimo gaminiai
I.1.2 Nebaigta gamyba
I.1.3 Pagaminta produkcija
I.1.4 Pirktos prekės, skirtos perparduoti
I.1.5 Ilgalaikis turtas, skirtas perparduoti
I.1.6 Išankstiniai apmokėjimai
I.2 Nebaigtos vykdyti sutartys
II. PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS xxxxxxx
II.1 Pirkėjų įsiskolinimas xxxx
II.2 Kitos gautinos sumos xxxx
II.2.1 Pareikalautas, bet neįmokėtas kapitalas xxxxxx
II.2.2 Kitos skolos xxxx
III. INVESTICIJOS IR TERMINUOTI INDĖLIAI
III.1 Nuosavos akcijos
III.2 Kitos investicijos ir terminuoti indėliai
IV. GRYNI PINIGAI SĄSKAITOJE IR KASOJE xxxxxxx
C. Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos xxxxx
TURTAS IŠ VISO xxxxxxxx
A. Kapitalas ir rezervai
I. KAPITALAS xxxxx
I.1 Įstatinis (pasirašvtasis) xxxxxxxxx
I.2 Nepareikalautas įmokėti (-)
II. AKCIJŲ PRIEDAI (nominalinės vertės perviršijimas)
III. PERKAINOJIMO REZERVAS
IV. REZERVAI
IV.1 Įstatymo numatvti
IV.2 Nepaskirstytini
IV.3 Paskirstytini
V. NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIS) xxxxxxxx
V.1 Ataskaitinių metų xxxxxx
V.2 Ankstesniųjų metų xxxxxxxx
B. Finansavimas (dotacijos ir subsidijos)
C. Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai
I. ĮSIPAREIGOJIMŲ IR REIKALAVIMŲ PADENGIMO ATIDĖJIMAI
I.1 Pensijų ir panašių įsipareigojimų
I.2 Mokesčių
I.2.1 Netikėtųjų
I.2.2 Kitų
I.3 Kapitalinio remonto ir stambių priežiūros darbų
I.4 Kiti
II. ATIDĖTI MOKESČIAI
II.1 Kapitalo subsidijoms
II.2 Kiti
D. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
I. PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI xxxxxx
I.1 Finansinės skolos xxxxx
I.1.1 Antraeilės
I.1.2 Neantraeilės
I.1.3 Išperkamosios nuomos ir panašūs įsipareigojimai
I.1.4 Kreditinėms institucijoms xxxxxx
I.1.5 Kitos
I.2 Prekybos skolos (skolos, susijusios su prekių pardavimu)
I.2.1 Tiekėjams xxxxx
I.2.2 Apmokėtini vekseliai
I.3 Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis
I.4 Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai
II. PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
II.1 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis
II.2 Finansinės skolos
II.2.1 Kreditinėms institucijoms
II.2.2 Kitos
II.3 Prekybos skolos
II.3.1. Tiekėjams
II.3.2 Apmokėtini vekseliai
II.4 Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis
II.5 Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas
II.5.1 Mokesčiai
II.5.2 Atlyginimai
II.5.3 Socialinis draudimas
II.6 Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai
E. Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos
SAVININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI IŠ VISO xxxxxxxx

PELNO/NUOSTOLIO ATASKAITA

I. PARDAVIMAI IR PASLAUGOS xxxxxxxx
I.1 Pajamos už parduotas prekes xxxxxxx
I.2 Pajamos už atliktas paslaugas xxxxxx
II. PARDUOTŲ PREKIŲ IR ATLIKTŲ DARBŲ SAVIKAINA xxxxxx
II.1 Žaliavų, komplektavimo gaminių ir perparduoti skirtų prekių xxxxxx
II.2 Paslaugų, darbų ir tyrimų xxxxxx
III. BENDRASIS PELNAS xxxxxxxxxx
(NUOSTOLIS)
IV. VEIKLOS SĄNAUDOS xxxxxxx
IV.1 Pardavimų xxxxxxxx
IV.2 Bendrosios ir administracinės xxxxxx
V. VEIKLOS PELNAS
(NUOSTOLIS)
VI. KITA VEIKLA xxxxxxx
VI.1 Pajamos xxxxxxxx
VI.2 Sąnaudos xxxxxx
VII. FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA xxxxxxxx
VII.1 Pajamos xxxxxxxx
VII.2 Sąnaudos xxxxxx
VIII. ĮPRASTINĖS VEIKLOS xxxxxx
(NUOSTOLIS)
IX. PAGAUTĖ (ypatingasis pelnas) xxxxxxxx
X. NETEKIMAI (ypatingieji praradimai)
XI. ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS PRIEŠ APMOKESTINIMĄ xxxxxxxx
(NUOSTOLIS)
XII. PELNO MOKESTIS xxxxx
XIII. GRYNASIS ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS PASKIRSTYMUI xxxxxxxx
(NUOSTOLIS)

SKOLŲ IŠIEŠKOJIMAS : registruota: 22.06.2003
pastabos: neapmokėta skola
suma: 55 tūkst.LTL mokėjimas: ne
statusas: darbe

PARTNERIAI: – ISOVER (Šveicarija)
- ASTRON BUILDING SYSTEM (D.Britanija)

Kitos susijusios
firmos : Pavyzdys&CO, reg.kodas: xxxxxxx

ISTORIJA : Perregistravimas:
Pirma registracija – 31.03.1995 (pagal naują UAB
įstatymą)
Antra registracija – 07.04.1997 (įstatymo
pasikeitimas).

FINANSINĖ ANALIZĖ :
Atlikę firmos finansinės būklės analizę galime padaryti tokias išvadas:

Firmos apyvarta per paskutinius finansinius metus (2001) sudarė XXX XXX Lt, 2000 m. ji buvo XX XXX Lt. 2002.06.01. ji sudarė XXX XXX Lt.

Pelnas mažėja: X XXX Lt 2000 metais, X XXX Lt – 2001, nors per pirmuosius penkis 2002-ųjų mėnesius pelnas sudarė X XXX Lt.

Nuosavas kapitalas 2002.06.01. buvo XX XXX,- Lt.

Santykis “nuosavas kapitalas/viso įsipareigojimų”, t.y. dydis, parodantis, kiek įmonės finansinė būklė priklauso nuo kreditinių lėšų, sudarė 0,87, kas atitinka rekomenduojamą reikšmę.

Darbinio kapitalo pasikeitimai:
2000 2001 2002.06.01
XX XXX X XXX -XXX
Einamojo likvidumo rodiklis atitinkamai buvo:
1, 349 1,011 0,990
Einamojo likvidumo koeficientas 2002.06.01 dienai buvo žemiausiame rekomenduojamame lygyje (min. 0,9-1,0).

Apyvartinio kapitalo sumos sumažėjimas rodo, kad didėja firmos priklausomybė nuo trumpalaikių kreditorių.

Firma turi nekilnojamojo turto, kurio balansinė vertė 2002.06.01. dienai sudaro XX XXX Lt. Užstatyto turto nėra.

Galima daryti išvadą, kad firmos verslas rentabilus, apyvarta auga, firma turi pakankamą nuosavą kapitalą, bet dėl akivaizdaus apyvartinio kapitalo trūkumo mes rekomenduojame maksimalią kredito sumą iki 5 000 EUR.

KOMENTARAI : Kompanija pateiktą informaciją patvirtino

Valiuta:
LTL – Lietuvos litas 3,45 LTL = 1 €
————————————————————————-
ŠI INFORMACIJA YRA KONFIDENCIALI. NEGALI BŪTI PLATINAMA NEI VISA, NEI DALIMIS. SKIRTA TIK UŽSAKOVUI.
————————————————————————-
* * * Ataskaitos pabaiga * * *

6. Literatūra:

1. E.Buškevičiūtė „ Finansų analizė“. Kaunas: Technologija 1998m

2.J.Stoner knygai „Vadyba“. Poligrafija ir informatika 1999m

3.J. Mackevičius, D.Poškaitė Finansinė analizė. Vilnius:Katalikų pasaulis, 1998 m

4.J. Mackevičius, D.Poškaitė Finansinės ataskaitos. Vilnius:Katalikų pasaulis, 1998 m.

5.D.Šleikienė, I.Klimavičienė Įmonės veiklos finansinis įvertinimas. Kaunas:Technologija, 1999m.
6. http://www.coface-igk.lt/lt/download/reportsamples.doc

7. http://www.fmmc.lt/skola/p4-3.htm

8. Žurnalas „ Inžinerinė ekonomika“ 2004m, nr3