FANKAS
Sporto studija “Fankas”. gyvuoja jau beveik 10 metų. Ji buvo įkurta 1996m, dviejų daugkartinių Lietuvos Sportinės aerobikos čempionų – Ingridos ir Andžejaus Michmel. Sporto studija yra įsikūrusi Kaune Savanorių prospekto pradžioje (Savanorių pr. 66/ Žemaičių g. 31). Bendras studijos plotas 300kv. m. Čia yra treniruoklių salė, kardiotreniruokliai, aerobikos salė, garo sauna bei soliariumas, taip pat erdvūs dušai, persirengimo kabinos. Pagrindinis produktas, kurį kuria „Fanko“ studija yra treniruotės aerobikos bei treniruoklių salėse, kurios nuolat tobulinamos, senos keičiamos naujomis.
Įmonės juridinis statusas. Uždara akcinė bendrovė “Fankas” ir ko. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre uždara akcinė bendrovė yra registruojama kaip privatus juridinis asmuo, jų tikslas tenkinti privačius interesus. 2005 05 01 Lietuvoje buvo įregistruota 52791 uždaroji akcinė bendrovė.
Industrijos analizė
Tarybiniais laikais viskas, kas susiję su sportu, buvo valstybės prestižo reikalas, todėl sporto industrija išgyveno geriausius laikus. Tai rodo ir įvairaus lygio pasaulinėse varžybose iškovoti medaliai. Galimybė užsiimti fizine kultūra kiekvienam buvo mūsų sporto sėkmės pagrindas. Galimybę nemokamai sportuoti daugybėje mokyklos būrelių, kultūros namuose, sporto kompleksuose turėjo kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo amžiaus. Gabūs vaikai ir paaugliai galėjo tęsti užsiėmimus sporto mokyklose ir siekti sportinių aukštumų. Jei talentas ir nepasireikšdavo, galima būdavo sportuoti savo malonumui ir geros fizinės formos palaikymui.
80-tųjų pradžioje fizinė kultūra šalyje nustojo vystytis ir pradėjo smukti. Kiekvienais metais mūsų stadionai ir sporto kompleksai moraliai seno, naujos įrangos niekas negamino, tiriamasis fizinės kultūros ir sporto darbas visai nebuvo atliekamas.
Ką siūlo sporto industrija dabar. Sporto verslas perėjo į privačias rankas ir gana sėkmingai vystosi. Dabar kiekvienas fitneso klubas siūlo visą kompleksą paslaugų. Standartinį šiuolaikinio fitneso klubo pasiūlymą sudaro: neribotas aerobikos užsiėmimų, treniruoklių salės, baseino (jei yra), saunos naudojimas. Narystę fitneso klube galima išsipirkti 3 – 6 mėnesiams ar 1 metų. Už papildomą mokestį jums bus suteiktos papildomos paslaugos, kurių asortimentas priklauso nuo klubo lygio. Tai gali būti asmeninės treniruotės, masažas, kosmetologo ar kirpėjo paslaugos, grožio salonas ir t.t.
Įmonės veiklos aprašymas
Įmonės rezultatyvumą galima apibūdinti kaip faktinio rezultato (tai gali būti arba produkcijos kiekis, arba jo kokybė arba prekių ir paslaugų pateikimas laiku ) santykį su planuotoju rezultatu išreikšu procentais.
Pelningumas – įmonės turto, kapitalo, finansavimo šaltinių panaudojimo efektyvumo rodiklis. Tai grynojo pelno ir pardavimo vertės santykis. Jis nustato kiek pelno gaunama kiekvienam piniginiam pardavimo vienetui, parodo ar pelninga parduoti prekes.
Kokybė – savybių visuma. Į kokybės sąvoką įeina techninės ir ekonominės charakteristikos, gamybos technologijos patikimumas ir ilgaamžiškumas, atitikimas paskirčiai bei ekologiškumas. Tačiau svarbiausia tai, ką mato vartotojas (vartotojo požiūris į teikiamą paslaugą).
Sporto studijos „Fankas“ valdymo struktūra
Įmonės valdymo struktūra – linijinė, kai nurodymus duoda tik vienas vadovas. Tokia valdymo struktūra yra dažniausia mažose įmonėse.
Personalo struktūra
Klube dirba :
Klubo vadovas
Administratorė
Buhalterė
2 treniruoklių salės instruktoriai
3 aerobikos instruktoriai
Jogos instruktorė
Valytoja
Darbuotojai darbui šioje įmonėje priimami sudarant su jais autorines darbo sutartis. Kiekvienoje darbo sutartyje ir darbuotojas ir darbdavys susitaria dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbo funkcijų – dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų, darbo apmokėjimo sąlygų. Dauguma personalo darbuotojų turi aukštąjį išsilavinimą bei jų atliekamą darbą atitinkančius sugebėjimus.
Darbuotojų atliekamos pareigos.
Kadangi sporto klubas nėra didelis, klubo arministravimo ir vadybos darbus iš dalies atlieka pats klubo vadovas ir administratorė.
Klubo vadovas atsako už:
1. Finansinę – ūkinę veiklą: biudžeto bei planų įgyvendinimą, maksimalų pelningumą;
2. Klubo veiklos bei paslaugų strategiją, planavimą, realizavimą, kontrolę bei analizę;
3. Klubo sėkmingo, efektyvaus ir profesionalaus funkcionavimo bei visapusiško, kokybiško klientų aptarnavimo užtikrinimą;
4. Planuoti klubo finansinę ir ūkinę veiklą. Ruošti metinius biudžetus ir veiklos planus, bei užtikrinti jų įgyvendinimą;
Administratorė atsako už:
1. Klubo personalą;
2. Įrangos teisingą eksploataciją;
3. Užtikrinti ir palaikyti aukščiausią klientų aptarnavimo lygį klube.
4. Užtikrinti sėkmingą darbą registratūroje, kur dirbama su grynais pinigais: parduodamos nario kortelės bei kitos prekės;
5. Reguliariai atlikti paslaugų pardavimo analizę;
6. Užtikrinti efektyvų atskirų pareigybių darbuotojų darbo organizavimą. Ruošti, saugoti ir kontroliuoti darbuotojų darbo grafikus.
Buhalterinė rūpinasi visa klubo finansų apskaita.
Treniruoklių salės instruktoriai dirba dviem režimais: budinčiu bei kaip personalinis treneris. Jų pareigos:
Budinčio trenerio:
1. Treniruoklių salės įrangos priežiūra;
2. Trumpos sportuojančių narių konsultacijos dėl teisingo pratimų atlikimo;
Personalinio trenerio:
1. Individualių treniruočių programų sudarymas;
2. Individualios konsultacijos sveikatos stiprinimo klausimai;
3. Individualios dietos sudarymas;
4. Sveikatos rodiklių testavimas ir sveikatos būklės įvertinimas;
5. Treniruočių proceso kontrolė;
6. Individuali priežiūra.
Kadangi klubas mažas, todėl treniruoklių salės budinčiam instruktoriui tenka ir dalis administravimo darbų – turi gerai žinoti ir teikti visą informaciją apie teikiamas paslaugas.
Aerobikos instruktorių pareigos:
1. Profesionaliai vesti aerobikos užsiėmimus;
2. Stebėti klientų fizinę būklę, reikalui esant nukreipti į gydytoją;
3. Prižiūrėti bei tvarkyti aerobikos salės įrangą.
Klube dirba 1 valytoja. Jos atliekamą darbą apima- visų grindų plotų (įskaitant sales, koridorius, laiptus, ) valymas ir dezinfekcija, dulkių, langų, veidrodžių, įrangos valymas.
Darbinio gyvenimo kokybė
Kad darbuotojas gerai atliktų savo darbą, visų pirma jis turi gerai jaustis darbo vietoje. Tam, kad sukurti gerą darbo atmosferą, reikia kontroliuoti darbo santykius tarp darbuotojų, “jautriai” reaguoti į iškilusias problemas, nes jei tik vien nukreipti dėmesį į klientų problemas ir poreikius, kolektyvui teks pačiam spręsti savo problemas. O kolektyvo nariai dažnai perduoda tokias negeroves savo klientams– vadinasi, per vieną darbo dieną daugelis klientų gali būti netinkamai aptarnauti. Tuo tikslu siūloma vykdyti darbuotojų apklausą vieną kartą per metus, kad sužinoti jų lūkesčius, pasitenkinimą darbu, motyvaciją, neišsakytus nusiskundimus ir problemas, paskelbti varžybas tarp darbuotojų. Kaip daugelis eksperimentų yra parodę, didelę reikšmę darbo produktyvumui ir efektyvumui turi tam tikros darbo sąlygos. Tai ir apšvietimas, ventiliacija, pietų pertraukos, darbui reikalingos priemonės ir pan., kurios užtikrina ne tik gerą ir savalaikį darbo atlikimą, bet ir darbuotojo psichologinį pasitenkinimą darbu, teigiamą požiūrį į valdymo sistemą, santykius su tiesioginiu viršininku. Norint išlaikyti prestižą ir tam tikrus standartus klube, reikia pastoviai ir laiku aprūpinti personalą reikiamomis darbui priemonėmis.
Atlikus darbuotojų apklausą klube „Fankas“, paaiškėjo, kad darbuotojai patenkinti savo darbu, užmokesčiu, bendravimu ir savo vadovu, yra organizuojami įvairūs vakarėliai personalui, jų šeimoms, švenčiami gimtadieniai, kas suartina ir sustiprina kolektyvą. Buvo ir keletas nusiskundimų. Tai – reikalingas kai kurios įrangos atnaujinimas, reikalingas patalpų remontas, nėra kondicionieriaus.
Jei klientų poreikių patenkinimo kokybė priklauso nuo jų aptarnavimo, o geras aptarnavimas – nuo jį atliekančių žmonių, tuomet daroma išvada, kad pagrindinis sėkmės garantas yra aukštos kvalifikacijos darbuotojų parengimas. Klubo „Fankas“ darbuotojai yra dalyvavę daugelyje seminarų bei konvencijų Lietuvoje bei užsienyje. Intensyviai domisi fitnesu bei treniruoklių salės gudrybėmis, nuolat dalyvauja įvairiuose seminaruose bei renginiuose, todėl yra pasitikintys savimi ir užtikrinti tuo ką daro. Taip jie užsitarnauja ir klubo lankytojų pasitikėjimą.
Marketingas: prekės politika, pardavimų priemonės, kainodara.
Norint pritraukti ir išlaikyti klientus, Fanko klube yra teikiamos gan įvairios, klientų poreikius atitinkančios paslaugos:
1. Įvairios aerobikos treniruotės: tai jėgos, ištvermės, treniruotės su šokio elementais, joga.
2. Treniruoklių salė su joje budinčiu treneriu.
3. Galimybė įsigyti mėnesinį abonentą bei vienkartinį apsilankymą.
4. Atliekamas sveikatos bei fizinio parengimo testas, nustatantis kaip greičiau pasiekti norimų rezultatų.
5. Sudaromos individualios treniruočių programos.
6. Yra garo pirtis, soliariumas.
7. Konsultacijos sveiko gyvenimo ir mitybos klausimais.
8. Nemokama stovėjimo aikštelė
9. Yra prekiaujama čekų-slovakų Mad Max produkcija. Tai aukščiausios kokybės įvairių modelių odinės pirštinės, kepurės, diržai bei kita fitnesui ir aerobikai skirta produkcija.
10. Prekiaujama profesionaliais, itin kokybiškais italų produktais plaukų priežiūrai – Alter Ego Italy.
Klubas „Fankas“ orientuojasi į jaunimą: moksleivius, studentus – taikoma lengvatinių kainų strategija, siekiant pritraukti kuo daugiau klientų, todėl jiems yra sukurtos specialios nuolaidos įsigijant mėnesinį abonentą, nuolaidos magistrantams. Įsigijant 2, 3 ar daugiau mėnesių abonentus taip pat taikomos nuolaidos. Mėnesinį abonentą galima įsigyti į treniruoklių sale, į aerobikos užsiėmimus arba kartu ir į terniruoklių salę ir į aerobikos užsiėmimus. Taip suteikiama žmogui laisvė pasirinkti ir už tai mokama skirtinga kaina. Įsigijus abonentą, treniruotes galima lankyti laisvu grafiku. Taip klientas gali laisviau planuoti laiką. Aerobikos treniruočių laikas taip pat yra patogus viena treniruotė ryte, kitos po pietų (nuo 16val.) .
Investiciniai projektai, naujovių diegimas.
Didelių investicinių projektų klubas neturi galimybių vykdyti. Tam reikėtų ieškoti naujų patalpų, plėsti visą klubo veiklą. Treniruoklių salės įranga yra pakankamai nauja, todėl pagrindinės klubo naujovės – paslaugų įvairovės didinimas ir kokybės gerinimas. Šiuo metu yra siūlomos kelios naujos aerobikos rūšys. Tai „Belly building“ – jėgos treniruotė, viršūtinės kūno dalies raumenų reljefui ir laikysenai formuoti. Didelis dėmesys skiriamas pratimų atlikimo technikai. „Back styling“ – tai unikali treniruotė, skirta sėdmenų, klubų, šlaunų raumenims stiprinti. „Funky fusion“ – gatvės šokių mėgėjams skirta pamoka. „Boxin’ works” – treniruotė su bokso elementais, įvairūs jogos užsiėmimai. Didelę įtaką geram sporto studijos įvaizdžiui daro jos internetinė svetainė, kurioje gali rasti daug informacijos apie studijos veiklą, ir kuri nuolat atnaujinama, yra lankytojų forumas, kuriame lankytojai gali išreikšti savo nuomonę apie šią studiją, užduoti jiems rūpimus klausimus, į kuriuos atsako pats studijos vadovas Andžej.
Vidiniai ir išoriniai ryšiai su sportu.
Sporto studijos „Fankas“ esmė yra sportas, jo propagavimas ir skleidimas. Studija aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje – rengia atvirų durų dienas, dalyvauja įvairiuose sporto renginiuose (Nike konvencija), rengia įvairias šventes savo nuolatiniams klientams bei personalui (kalėdiniai vakarėliai, klubo gimtadienis, valentino dienos šventė ir t.t.). Studijos vadovas Andžej Michmel rašo straipsnius įvairiems žurnalams (“Sporto klubas”, “Jėgos sportas”).
Išvados
Išanalizavus visą sporto studijos „Fankas“ veiklą, galime teigti, kad studija dirba gan sėkmingai, yra žinoma ir gerai vertinama, yra tvirtai įsitvirtinusi rinkoje, turi savo nuolatinius klientus, sugeba pritraukti naujų. Gera paslaugų kokybė, geras aptarnavimas. Didelę įtaką geram sporto studijos įvaizdžiui daro jos interneto svetainė, joje skelbiami atsiliepimai apie pačią studiją, jos veiklą, darbuotojus. Dauguma atsiliepimų tikrai neblogi. Iš savo patirties taip pat galime teigti, kad dauguma studijos „Fankas“ lankytojų yra patenkinti teikiamomis paslaugomis ir gautais rezultatais.
Studijai plėstis nėra daug galimybių, nebent atidaryti filialus kituose rajonuose ar miestuose.
Literatūra
Bagdonas, E., Bagdonienė, L. (2000). Administravimo principai.Kaunas, Technologija.
Sakalas, A., (1998) Personalo vadyba. Vilnius.
Prieiga per internetą: www.fankas.lt žiūrėta 2007 03 12
Prieiga per internetą: http://www.eli.lt/kuno_dailinimas/s222/ žiūrėta 2007 02 19
LANGŲ GAMYBOS IR PARDAVIMO MARKETINGO PLANAS
Langų gamybos marketingo planas skirtas numatyti sprendimus ir geriausius variantus realizuojant šį gaminį bei įvertinti jo įtaką įmonės pelningumo didinimui bei klientų rato plėtimui. UAB „Statuva“, užsiimanti durų ir žaliuzių gamyba, nusprendė plėsti savo veiklą ir įvesti į rinką naują savo gaminį – langus.
Pagrindiniai nagrinėtini klausimai, pradedant gaminti naują produktą:
Įmonės veiklos plėtra;
Naujo produkto įvedimas į rinką;
Naujų klientų paieška;
Optimalios kainos nustatymas;
Naujų technologijų įdiegimas;
Kvalifikuotų darbuotojų paieška;
Tiekiamų medžiagų kiekio didinimas;
Vartotojų poreikio tenkinimas;
Langų gamybos metodo pasirinkimas;
Naujo produkto reklama;
Kokybės ir saugumo užtikrinimas;
Konkurentų veiklos analizė;
Šiame marketingo plane buvo atlikta situacinė aplinkos analizė, t.y. įvertinti įvairūs veiksniai, kurie vienaip ar kitaip gali turėti įtakos mūsų prekei.
Darbe taip pat išanalizuota tikslinė rinka. Vartotojų poreikiams tenkinti būtina orientuotis į tam tikras vartotojų grupes, nes aptarnauti visą rinką ar tik vieną vartotojų grupę nėra tikslinga. Taigi įmonė „Statuva“ nustatė savo tikslinę rinką ir nusprendė aptarnauti tokias vartotojų grupes:
Klientai pagal gyvenamą vietą
Klientai pagal gyvenamą vietą Klientai (%)
Vilnius 35
Klaipėda 8
Kaunas 20
Panevėžys 6
Alytus 21
Biržai 7
Kiti 3
Klientai pagal gyvenamą vietą (miestas ir užmiestis)
Klientai pagal gyvenamą vietą Klientai (%)
Miestas 61
Užmiestis 39
Klientai pagal vartotojų grupes (%)
Klientai Procentai
Įmonės 69
Privatūs 31
Klientai pagal amžių (%)
Klientai pagal amžių (m) Procentai
Iki 16 -
16 – 30 26
31 – 40 42
41 – 60 24
Virš 60 8
Šiame plane taip pat buvo apžvelgti pagrindiniai marketingo strategijos elementai. Nustatyti svarbiausi strateginių produktų grupės (SPG) kriterijai:
• Pardavimų efektyvumas 0,05×1=0,05;
• Optimalios kainos nustatymas 0,15×2=0,30;
• Naujų technologijų įdiegimas 0,10×4=0,40;
• Kvalifikuotų darbuotojų paieška 0,15×3=0,45;
• Vartotojų poreikio tenkinimas 0,25×5=1,25;
• Naujo produkto reklama 0,05×2=0,10;
• Kokybės ir saugumo užtikrinimas 0,25×4=1,0.
3,55
Be to įvertinti rinkos patrauklumo kriterijai:
• Rinkos dalies dydis 0,10×3=0,30;
• Rinkos dalies augimas 0,25×4=1,0;
• Paklausos stiprumas 0,20×5=1,0;
• Infliacija ir depresija 0,05×1=0,05;
• Lengvas atėjimas į rinką 0,15×5=0,75;
• Konkurencinga struktūra 0,05×4=0,20;
• Platinimo struktūra 0,20×4=0,80.
4,10
Šioje dalyje taip pat atlikta produkto gyvavimo ciklo analizė bei konkurentų tendencijų tyrimas.
Daugiausia informacijos, susijusios su mūsų prekės įvedimu i rinką, buvo pateikta marketingo taktikos dalyje. Čia buvo apžvelgta pagrindinė produkto strategija, kainų nustatymo strategija bei paskirstymo strategija.
Nustačiusi esamą rinkos padėtį, įmonė įvertino langų gamybos efektyvumą:
Paslaugų skaičiaus numatymas per metus
Paslaugų skaičius,
vnt. Vidutinė gaminio kaina,
Lt Planuojamos pajamos per metus, Lt
Pagaminta langų Pesimistinė prognozė Realistinė prognozė Optimistinė prognozė
250 300 350 1500 375 000 – 525 000
Paslaugų skaičiaus numatymas per 3 metus.
Metai Pajamų pavadinimas Paslaugų skaičius,
vnt. Vidutinė kaina, Lt Planuojamos pajamos, Lt
2008 Pagaminta langų 250 – 350 1500 375 000 – 525 000
2009 Pagaminta langų 300 – 450 1700 510 000 – 765 000
2010 Pagaminta langų 300 – 450 1900 570 000 – 855 000
Manome, jog tokia mūsų pasirinkta marketingo plano struktūra pakankamai tiksliai atvaizduoja mūsų marketingo strategijos logiką.
ĮVADAS
Įmonės sprendimą gaminti langus įtakojo tai, kad jau yra gaminamos durys ir žaliuzės. Apsispręsti padėjo ir tai, kad langų gamybai naudojamos tos pačios medžiagos kaip durims ir žaliuzėms, perkamos iš tų pačių tiekėjų.
Įmonė gamina medienos langai, plastikiniai langai kelių kamerų ir panašią produkciją, kurių gamybai naudojama mediena, plastikas ir aliuminio konstrukcijos.
Vienos arba dviejų kamerų stiklo paketai gaminami iš poliruoto stiklo su specialia šilumą atspindinčia danga. Dėl mažo paviršinių jėgų įtempimo stiklas nėra trapus, o tai mažina dūžio pavojų. Stiklo paketo dūžio pavojus dar labiau sumažėja, kadangi smūgio jėga į pirmąjį stiklą amortizuojama antrojo stiklo. Taip pat gaminami stiklo paketai su saugiu – trisluoksniu, armuotu – stiklu. Langai atitinka griežtus higienos, ekologijos ir priešgaisrinės saugos reikalavimus. Oro garso izoliavimo koeficientas siekia 33 decibelus. Tai reiškia, kad jei namas stovėtų šalia automagistralės, jame būtų galima be vargo mėgautis ramybe.
Klijuotos sluoksniuotosios medienos langai, kaustyti aliuminiu, – moderni klasikinių medinių langų versija. Tai puikus dviejų tvirtų medžiagų derinys – natūralaus medžio ypatybių bei estetikos ir aliuminio patvarumo. Išorinė aliuminio danga užtikrina lango konstrukcijos tvirtumą bei ilgaamžiškumą. Tai patikima ir ilgametė medienos apsauga nuo nepalankaus aplinkos poveikio: ultravioletinių spindulių, drėgmės, vėjo, šalčio ir t. t. Aliuminio apkaustai suteikia langui šiuolaikišką, naujovišką išvaizdą. Tokio lango rėmo nereikia perdažyti (dažytus klijuotos sluoksniuotosios medienos langus rekomenduojama perdažyti kas 7–10 metų). Mediena vidinėje lango pusėje užtikrina gerą šilumos izoliaciją, leidžia pasirikti norimą dizainą, suteikia būstui jaukumo ir pan.
APLINKOS ANALIZĖ
1. SITUACINĖ APLINKA
1.1. PAKLAUSA IR JOS TENDENCIJOS
Daugiabučių namų statyba nemažėja, per 2005 metus pastatyta 5933 butai. Šiuo metu naujos statybos būsto paklausa 3-5 kartus viršija pasiūlą. Patys statytojai ir NT pardavėjai prognozuoja artėjančius geresnius laikus naujos statybos daugiabučiams už miesto. „Statytis individualų namą – patikimesnė ir saugesnė investicija, nei pirkti „dėžutę” ar namą su visa apdaila”,
Viename sklype stengiamasi pastatyti kuo daugiau namų, dėl to reikia saugių, kokybiškų ir patvarių langų.
Mes orientuojamės į gyvenamųjų namų statybą. Taigi pirkėjais gali būti statybų įmonės arba individualūs pirkėjai. Pirkimas priklausys nuo statomų namų kiekio, mūsų produkto reklamos, lojalių klientų, produkto asortimento.
1.2. SOCIALINIAI IR KULTŪRINIAI VEIKSNIAI
Statant namą vienas iš svarbiausių bruožų yra fasadas. Estetinis pastato vaizdas nulemia ir pirkėjo apsisprendimą. Harmonija tarp pastato detalių maloniai nuteikia akį, dėl to klientas pasirinkęs mūsų duris pasirinks ir mūsų priderintus langus. Galimas ir atvirkštinis variantas.
1.3. DEMOGRAFINIAI VEIKSNIAI
Pagal statistinius duomenis, migracija į užsienio šalis kasmet didėja. Tautiečių uždirbti pinigai svetur yra investuojami į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. O tai skatina gyvenamųjų namų statybą.
1 lentelė. Oficiali ir neoficiali emigracija 2001-2005 m.
Asmenys, deklaravę išvykimą (oficiali emigracija) Asmenys, nedeklaravę išvykimo (neoficiali emigracija)
2001–2005 2004 2005 2001–2005 2004 2005
Iš viso (tūkst.) 56,1 15,2 15,6 69,8 24,7 24,4
iš jų:
15 metų ir vyresni 48,2 13,2 13,4 61,8 20,6 22,9
Vyrai 23,2 6,1 7,0 39,0 11,4 16,8
Moterys 25,0 7,1 6,4 30,8 13,3 7,6
Pirkėjai pagal lytį – vyrai, kadangi jie nebijo rizikuoti ir investuoti.
Investuojančių amžius jaunėja.
Išsilavinimas – nuo nebaigusių nieko iki baigusių aukštąsias mokyklas. Kadangi daugiausia išvyksta nieko nebaigę žmonės, kurie sudaro pakankamai didelę investicijų dalį į nekilnojamąjį turtą.
2 lentelė. Emigrantai, nedeklaravę išvykimo, pagal išsilavinimą 2001-2005 m.
Emigrantai, nedeklaravę išvykimo, tūkst. Palyginti su bendru, nedeklaravusių išvykimo, emigrantų skaičiumi, %
Iš viso 61,8 100,0
Aukštasis ar aukštesnysis 12,9 20,9
Vidurinis 39,4 63,8
Pagrindinis 6,0 9,7
Pradinis 0,6 1,0
Nežinomas 2,9 4,6
Per pastarąjį dešimtmetį nekilnojamojo turto kainos Vidurio Europoje kilo maždaug 10 proc. per metus ir, tikėtina, augs dar sparčiau iki pasieks Vakarų Europos lygį. Dėl šios priežasties vyrauja nuomonė, kad nekilnojamasis turtas – geriausia ir saugiausia investicija.
Šiuo metu yra labai palankios sąlygos įvesti naują produktą į mūsų rinką. Dėl vis nemažėjančių statybų ir investuotojų į nekilnojamą turtą.
Statistikos departamentas praneša, kad, išankstiniais duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos 2006 m. spalio 1 d. sudarė 25,0 mlrd. litų (7,2 mlrd. EUR). Vienam šalies gyventojui teko 7371 litas (2135 EUR) tiesioginių užsienio investicijų.
Daugiausia lėšų yra investavę Rusijos (20,0% visų tiesioginių užsienio investicijų), Danijos (16,3%), Švedijos (11,7%), Vokietijos (10,5%), Suomijos (7,1%), Estijos (7,0%), Liuksemburgo (3,2%) investuotojai. Tiesioginės investicijos iš ES 25 šalių sudarė 17,3 mlrd. litų (69,3%), iš NVS šalių – 5,1 mlrd. litų (20,3%) visų tiesioginių užsienio investicijų.
Daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą – 34,5 procento, finansinį tarpininkavimą – 17,7, transportą, sandėliavimą ir ryšius – 11,9, didmeninę ir mažmeninę prekybą – 11,8, elektros, dujų ir vandens tiekimą – 11,5, nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos verslo veiklos įmones – 7,7 procento visų tiesioginių užsienio investicijų.
Analizuojant bendrojo vidaus produkto pokyčius, pastebima augimo lėtėjimo tendencija.
2007 m. vienam šalies gyventojui teko 28631 litai bendrojo vidaus produkto to meto kainomis. Per 2007 m. vienam gyventojui sukurta 8,7 procento daugiau nei per 2006 m. bendrojo vidaus produkto.
3 lentelė. Statybos leidimai naujų gyvenamųjų namų statybai (ketvirčiais)
2006 2007
I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.
Išduota statybos leidimų, iš viso 1151 1923 1971 2441 1760 2283 2513
iš jų 1–2 namams 1132 1892 1933 2413 1725 2229 2463
Leistų statyti pastatų skaičius 1219 1937 2036 2454 1829 2293 2539
iš jų 1–2 butų namų 1173 1892 1969 2415 1776 2229 2482
Leistų statyti butų skaičius 2922 3997 5373 4221 4097 4652 4606
iš jų 1–2 butų namuose 1241 2009 2113 2525 1890 2347 2670
Leistų statyti butų naudingasis plotas, tūkst. m2 322,8 478,6 523,2 558,2 467,1 576,2 578,6
iš jų 1–2-jų butų namuose 203,0 337,7 332,5 436,9 312,3 378,1 424,3
Vidutinis leisto statyti buto naudingasis plotas, m2 110,5 119,2 97,4 132,3 114,0 123,9 125,6
1–2-jų butų namuose 163,6 168,1 168,9 173,0 165,2 161,1 158,9
1.4. EKONOMINĖS IR VERSLO SĄLYGOS PRODUKTUI ŠIUO METU IR KONKREČIOJE VIETOJE
Statybos verslo efektyvumo lygį aktyviai veikia tiek išorės, tiek vidaus veiksniai. Didelę įtaką daro ekonomikos globalizacija, ES plėtra, statybos verslo perprodukcija ES šalyse, Lietuvos integracija į ES bendrąją rinką.
Pagrindinė UAB „Statuva” veikla orientuota Lietuvos rinkoje, todėl šalies ekonominė aplinka daro įmonei tiesioginį poveikį. Pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai padidėjo užsienio kapitalas, išaugo BVP, pragyvenimo lygis, pramoninis sektorius. Įstojus į Europos Sąjungą, didėja galimybė bendradarbiauti su užsienio kompanijomis, dirbančiomis šioje srityje. Šie veiksniai sukuria teigiamas ekonomines ir verslo sąlygas įmonei „Statuva“ ir sudaro geras perspektyvas jos veiklai ateityje.
1.5. PRODUKTŲ GRUPĖS TECHNOLOGINĖ APLINKA
Namų langai − tai pagrindinė sąsaja su išoriniu pasauliu. Jie teikia būstui šviesos, jaukumo, gerą estetinę išvaizdą. Tačiau taip pat labai svarbu, kad langai užtikrintų šilumą, apsaugotų nuo vėjo ir triukšmo. Tai garantuoti gali tik kokybiški produktai, dėl to renkantis langus būtina atsižvelgti į pagrindinius jų techninius duomenis, užtikrinančius mažiausius šilumos nuostolius. Juk gausi plastikinių langų pasiūla dažnai sutrikdo vartotoją, neturintį pakankamos informacijos apie produktų techninius duomenis, dėl to ne visada pasirenkamas optimalus kainos ir kokybės santykis.
Iš PVC profilio pagaminti langai išsiskiria puikia garso izoliacija, todėl vartotojai gali mėgautis ramybe namuose ir tiesiog pamiršti iš gatvės sklindantį triukšmą. Puiki šilumos apsauga, kurią užtikrina didelis rėmo storis bei daugiakamerinė plastikinių profilių konstrukcija, padeda vartotojui taupyti energiją, o kartu ir pinigus. Profiliai taip pat padidina langų saugumą, panaikindami lango, kaip lengviausio būdo įsibrauti į namus, variantą. Nors ir pagaminti iš nenatūralaus pluošto − plastiko, langai nekelia pavojaus aplinkai, nes jų sudėtyje nėra švino, jie taip pat lengvai perdirbami. Net iki 97 proc. gaminant langus panaudotų medžiagų galima atgauti kaip grynąją žaliavą, kuri vėliau naudojama naujiems plastikiniams langams gaminti. Tokia apgalvota įmonės ekologiškumo politika leidžia apsaugoti gamtą bei konstruktyviai naudoti net atliekines medžiagas.
Sistema „Ideal 6000“ yra viena naujausių ir moderniausių langų sistemų. Projektuojant šią sistemą daug dėmesio buvo skiriama stiliui ir profilio šilumos izoliacijos kokybei. Sistema atitinka ne tik visus techninius reikalavimus, bet ir gali patenkinti patį rafinuočiausią skonį. Ši sistema sudaryta iš šešių kamerų, kas lemia gerokai didesnę profilio šilumos izoliaciją. Rėmo statybinis gylis – net 80 mm.
Tarsi patobulintas sistemos „Ideal 4000“ variantas rinkai siūlomas kitas –„Ideal 7000“. Šią sistemą sudarantis rėmas yra didesnio statybinio gylio, siekiančio 80 mm. Profilį sudaro net septynios kameros, o tai užtikrina optimalius statybinius duomenis ir maksimalią šilumos bei garso izoliaciją. Kievienoje šalyje veikiančios politinės jėgos suformuoja valdžios ir valdymo struktūras, kurios savo sprendimais priima tam tikrus teisės aktus. Jais savo praktineje veikloje privalovadovautis įmonės.
1.6. POLITINĖ APLINKA
Valdžios ir valdymo institucijos savo teisės aktais gali visoms arba tik tai tikros rūšies įmonėms sudaryti palankesnes veiklos sąlygas, skatinti investicijas arba drausti, riboti tam tikrą veiklą.
Mūsų įmonė pagal dydį yra vidutinė, pagal veiklos pobūdį – paslaugas teikianti, pagal teisinę formą – rybotos civilinės atsakomybės (UAB).
1.6. TEISINĖ APLINKA
Teisės aktai, darantys didžiausią įtaką marketingo sprendimams bei jų įgyvendinimams, skirstomi į:
1. Reguliuojančius įmonės steigimą, jų vidaus veiklą ir likvidavimą. (Pagrindinis teisinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi bendrovė savo jos įstatai.);
2. Reguliuojančius įmonės santykius su pirkėjais, partneriais ir konkurentais;
Reguliuojančius atskiras maketingo sritis.
2. NEUTRALI APLINKA
2.1. FINANSINĖ APLINKA
Padedant Europos Sąjungos PHARE programai nuo 2000 iki 2006 metų Alytaus verslo konsultacinis centras yra laimėjęs ir įgyvendinęs 15 tarptautinių verslo paramos ir bendradarbiavimo projektų iš ES programų. Viena iš pagrindinių verslo klientų yra UAB „Statuva“.
2005 metais Alytaus savivaldybė pasirengimo parodai išlaidoms iš dalies kompensuoti skyrė 5,3 tūkst. Lt.
Alytaus miesto savivaldybė finansinę 36,9 tūkst. Lt paramą, kompensuojant paskolų palūkanų mokėjimą bankui 50 ar 80 procentų, pagal pateiktas banko paskolų sutartis skyrė UAB „Statuva“, kuri įsteigė 27 naujas darbo vietas. Taip pat UAB „Statuva“ iš SVV fondo 2003 metais suteiktas smulkaus ir vidutinio verslo dalinis priemonių finansavimas, kuris sudarė 32,2 tūkst. Lt.
2.2. VYRIAUSYBINĖ APLINKA
Viena iš perspektyviausių plastiko, aliuminio konstrukcijų, stiklo paketų ir žaliuzių gamintojų Lietuvoje – UAB „Statuva“, pajėgi atlikti didelių apimčių ir labai sudėtingus konstrukcijų projektavimo, gamybos, montavimo, pardavimo ir priežiūros darbus.
Nors nuolat diegiamos technologinės naujovės, veikla reikalauja neatsinaujinančių gamtos išteklių, susidaro atliekos, emisijos į atmosferą. UAB „Statuva“ vadovybė, prisidėdama prie aplinkos išsaugojimo, įsipareigojo nuolat mažinti organizacijos poveikį aplinkai, įdiegus aplinkos vadybos sistemą pagal LST EN ISO 14001:2005 standarto reikalavimus.
Savo veikloje įmonė visos organizacijos vardu įsipareigojo:
1. siekti nuolatinio aplinkos apsaugos veiksmingumo gerinimo visose gamybos srityse, vertinti rezultatus;
2. pagal galimybes diegti švaresnės gamybos ir taršos prevencijos sprendimus;
3. laikytis visų taikomų aplinkos apsaugos teisinių bei kitų reikalavimų;
4. taupiai ir racionaliai naudoti žaliavas ir energetinius išteklius;
5. skirti reikalingus resursus nustatytiems aplinkos apsaugos tikslams ir užduotims įgyvendinti;
Su šia politika yra supažindinti visi bendrovės darbuotojai ir jos principus privalo taikyti savo veikloje.
Įmonėje buvo įdiegta aplinkos apsaugos sistema pagal standartą LST EN ISO 14001:1999 ir kokybės vadybos sistema pagal standartą LST EN ISO 9001:2001 šiose srityse – projektavimas, gamyba, montavimas, pardavimas, priežiūra:
* langų, durų, fasadų, žiemos sodų iš plastiko, aliuminio, medžio konstrukcijų;
* stiklo paketų;
* berėmio stiklo konstrukcijų.
2005m. balandžio 1d. Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministras įregistravo UAB “Statuva” statybos taisykles ”Bendrieji statybos, apdailos darbai: konstrukcijų iš plastiko, aliuminio, medžio montavimo darbai” ST 5370126.01:2001.
Lietuvoje parduodami ir montuojami langų privalo būti sertifikuoti pagal ES saugumo normą EN 13241-1 ir turi būti pažymėti ženklu „©”.
Gamindama langus bendrovė laikysis statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999.
UAB “Statuva” gaminami produktai atitinka visus Lietuvoje keliamus privalomus reikalavimus. Įmonės produktai sertifikuoti Lietuvos statybos produkcijos sertifikavimo centre.
Alytaus miesto savivaldybė nuolat remia ir skiria lėšas UAB „Statuva“.
2.3. ŽINIASKLAIDA
Žiniasklaida bei reklama – efektingiausias būdas reprezentuoti firmą ir jos teikiamas paslaugas. Šiuo metu bene labiausiai paplitusi yra naujoji žiniasklaida – tai moderni informacijos technologija – internetas. Reklama turėtų būti pasirinkta taip, kad pasiektų firmos pasirinktą rinkos taikinį.
UAB „Statuva“ susikūrusi patikimo ir gerą vardą turinčio paslaugų tiekėjo vardą, savo naują gaminį pristatys tokiais būdais:
– Laikraščiai, žurnalai;
– Internetas;
– Televizija;
– Reklaminiai lankstinukai.
Bendrovė naudos laikraščius: „Alio reklama”, „Verslo žinios”, „Lietuvos rytas” ir kitus regioninius laikraščius. Žurnalus: „Statyba ir architektūra“, „Mano namai“, „Tavo namai“, „Namas ir aš“. Pagrindinis skelbimo akcentas turėtų būti žema kaina, aukšta kokybė, asortimento įvairovė, kas iš karto informuos klientą apie naujai bendrovės gaminamo produkto pasirodymą rinkoje.
Dažnas paslaugos ar gaminio ieškantis vartojas, tinkamiausią sau variantą išsirenka internete. Kadangi būtent internetas yra šiuolaikinės informacijos kaupimo ir perdavimo priemonė. Todėl UAB „Statuva“ savo naują gaminį reklamuos keliose iš lankomiausių internetinių svetainių: www.delfi.lt, www.reklama.lt, www.rodiklis.lt, www.visalietuva.lt .
Informuoti klientus apie naujai pradėtą gaminti produktą galima ne tik per laikraščius, internetu ar televizija, bet ir tose vietose, į kurias visų pirma kreipiasi busimieji klientai, t.y. informacija 118.
4 lentelė. Galimi reklamos būdai ir jų intensyvumas pirmaisiais metais
Reklama Dažnumas
Laikraščiai kartą / savaitę
Žurnalai kartą / savaitę
Televizija kartą / dieną
Firmų katalogai pastoviai
Informacija telefonu 118 pastoviai
Internetinis puslapis pastoviai
Firmos reklaminę veiklą koreguoti padėtų nuolatinis jos rezultatų tyrimas. Tam reiktų naudoti klientų testavimo metodą. Įmonės savininkai pokalbio su klientu metu pasiteirautų iš kur jis sužinojo apie šias paslaugas, koks buvo informacijos šaltinis. Taip galima geriau išsiaiškinti, kurios rūšies reklama tiksliausiai pasiekia rinkos taikinį ir duoda didžiausią efektą įmonei.
3. KONKURENCINĖ APLINKA
Konkurencinę aplinką UAB „Statuva“ turi gerai išanalizuoti ir įvertinti. Nustačius konkurentus, įmonė sužino jų veiklos ypatumus, pranašumus bei trūkumus. Tai leidžia nuspėti jų elgseną artimiausioje ateityje ir suteikia galimybę juos pralenkti.
Pagrindiniai UAB „Statuva“ konkurentai:
1. HRONAS – lietuviško kapitalo įmonių grupė, kurią sudaro UAB HRONAS ir jos antrinės įmonės UAB ALTAVIS ir UAB HRONO STATYBA.
Per 11 darbo metų HRONAS tapo vienas pirmaujančių langų bei aliuminio–stiklo fasadų gamintojų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.
HRONO grupės veiklos sėkmę lemia stiprios pozicijos ir privačių, ir verslo klientų segmentuose. Klientams pristatyti nauji produktai, stipriai išplėstas atstovybių tinklas visoje Lietuvoje ir padidinti gamybos pajėgumai leido sustiprinti pozicijas plastikinių ir medinių langų rinkose, o neslūgstanti statybų pramonės plėtra Lietuvoje ir dalyvavimas beveik visuose stambiausiuose statybų projektuose išaugino fasadų padalinį.
HRONO langų sistemos bei aliuminio-stiklo fasadų sprendimai įdiegti pažangiausiuose pastarųjų metų statybų projektuose: verslo ir pramogų centruose EUROPA, FORUM PALACE, prekybos centruose ERMITAŽAS, VCUP, biurų pastatuose VICTORIA, BCC, BALTIC CENTER, gyvenamųjų namų kompleksuose DELFINAS, VINGIO APARTAMENTAI, viešbučiuose CROWNE PLAZA VILNIUS, REVAL HOTEL LIETUVA, SBA biurų pastate Kaune, ITERA LIETUVA biurų pastate Klaipėdoje ir kituose objektuose.
2005 m. aliuminio ir stiklo fasadų versle HRONAS orientuosis į projektavimą ir kompleksinius pastato apipavidalinimo sprendimus, kurie apims langus, aliuminio–stiklo fasadus, ventiliuojamus fasadus ir berėmes stiklo konstrukcijas. Gyvenamųjų būstų statyba ir renovacija plėsis mažesniuose Lietuvos miestuose, čia augs ir administracinių pastatų statybų rinka, todėl pajėgumai bus stiprinami visoje Lietuvoje.
2. 1994 metais UAB “Plastakona”, pirmoji Lietuvoje ir Pabaltijos regione, iš vokiečių firmos “Schuco” aliuminio profilių įmą gaminti langus, duris, vitrinas, fasadus, žiemos sodus ir kitas konstrukcijas žmonėms bei privatiems užsakovams. Jau aštuntus metus bendradarbiaujame su vokiečių koncernu “Schuco International KG”. Ilgalaikė ir abipusiai naudinga partnerystė naujausius techninius sprendimus, įrangа ir profilių sistemas mums leidžia įdiegti vieniems iš pirmųjų šalyje. Mums tiekiama langų, durų bei kitų konstrukcijų žaliava – plastiko arba aliuminio profiliai gaminami laikantis griežtų DIN EN ISO 9001 standarto reikalavimų. Visiems “Schuco” profiliams bei kitoms komplektuojančiosioms dalims suteikiama 5 metų garantija. Tokiа pat garantijа mes suteikiame ir savo gaminiams, pagamintiems iš minėtųjų “Schuc o” medžiagų. Tai reiškia kad gamybos procese ne kiek nenukenčia gaminių kokybė, o Jūs jais džiaugsitės dar daugelį metų garantijai pasibaigus
Dabartinį vardа ir prekinį ženklа bendrovė gavo 1997 metais. Nuo to laiko visi UAB “Plastakona” gaminiai ženklinami šiuo logotipu. Kartu tai ir kokybės ženklas, nes UAB “Plastakona” turi visus reikiamus kokybės liudijimus, kokybės personalas apmokytas dirbti naujausiais vokiškais įrengimais pagal naujausias technologijas.
1994 metais UAB “Plastakona”, pirmoji Lietuvoje ir Pabaltijo regione, iš vokiečių firmos “Schüco” aliuminio profilių ėmė gaminti langus, duris, vitrinas, fasadus, žiemos sodus ir kitas konstrukcijas įmonėms bei privatiems užsakovams.
Jau aštuntus metus bendradarbiaujame su vokiečių koncernu “Schüco International KG”. Ilgalaikė ir abipusiai naudinga partnerystė naujausius techninius sprendimus, įrangą ir profilių sistemas mums leidžia įdiegti vieniems iš pirmųjų šalyje. Mums tiekiama langų, durų bei kitų konstrukcijų žaliava – plastiko arba aliuminio profiliai gaminami laikantis griežtų DIN EN ISO 9001 standarto reikalavimų. Dabartinį vardą ir prekinį ženklą bendrovė gavo 1997 metais. Nuo to laiko visi UAB “Plastakona” gaminiai ženklinami šiuo logotipu. Kartu tai ir kokybės ženklas, nes UAB “Plastakona” turi visus reikiamus kokybės liudijimus, bendrovės personalas apmokytas dirbti naujausiais vokiškais įrengimais pagal naujausias technologijas.
UAB “Plastakona” yra atestuota Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, įmonei suteikta teisė atlikti aliuminio ir plastiko fasadų konstrukcijų, vitrinų, langų ir durų gamybos bei montavimo darbus ypatingos svarbos statybos objektuose. Atestato numeris 0858.
Žaliavinė medžiaga – “SCHUCO” aliumininiai ir plastiko profiliai gaminami laikantis kokybės valdymo sistemos ISO 9001 standarto reikalavimus. Sertifikato registracijos numeris 95 226-02. Sertifikatas suteiktas “Deutscher AkkreditierungsRat” (DAR TGA-ZQ-91003). Sertifikatas suteiktas dar 1994 metais.
“Schuco” plastikinių langų profiliai, balti ir dekoruoti, formuojami iš tamprios masės DIN 7748-PVC-U, EDLP, 080-35-28 polivinilchlorido ir gaminami pagal naujausius technikos standartus. “Schuco” garantuoja, kad tiekiami profiliai atitinka RAL-RG 716/1 I skirsnio reikalavimus. RAL-RG 716/1 taip pat apima: profilių smūgio klampumą pagal DIN 53753, išmatavimų išlaikymą, tinkamumą suvirinimui, atsparmą smūgiui šaltyje, atsparumą šviesai ir kitoms oro sąlygoms.
Cheminis tampriųjų langų profilių iš polivinilchlorido atsparumas atitinka ISO/TR 10358 direktyvas. Profiliai yra nejautrūs etanolui, 10 procentų amoniakui, natrio chloridui bei 10-35 procentų druskos rūgščiai, taip pat buitinėms nešveičiančiosioms valymo priemonėms.
Profilių, baltų ir dekoruotų, paviršiai – patikrinti pagal DIN 53387 – neturi didesnių nukrypimų nei pilkumo kriterijaus 4 pakopa pagal ISO 105-A03 ir tuo visiškai atitinka RAL-RG 716/1 reikalavimus.
Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos ministerija UAB “Plastakona” naudojamiems “Schuco” plastikiniams ir aliumininiams langų, durų ir fasadų profiliams suteikė ne maisto prekės higieninį pažymėjimą (Nr.3-1-i-2553), leidžiantį gaminius naudoti pagal paskirtį ir pripažįstantį, kad mūsų gaminama produkcija atitinka visus higieninius LR reikalavimus.
LR Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM Gaisrinių Tyrimų centras bandė “Schuco” plieno-aliuminio pertvaros su durimis Royal S50N. Jų visiškas atsparumas gaisrui sudaro 38,5 minutes. Bandymai atlikti 1997 metų pabaigoje, protokolo numeris FP-55/97.
3. UAB „Via Regia“ – viena didžiausių Lietuvoje plastikinių langų gamintojų, gaminanti “Plaza langai” prekės ženklu pažymėtus plastikinius langus. Įmonė įsikūrusi Kaune. 1994 m. viena pirmųjų Lietuvoje, pradėjo gaminti plastikinius langus ir stiklo paketus.
Pagrindiniai produktai:
- plastikiniai langai, durys, plastikinės konstrukcijos (pertvaros);
- stiklo paketai.
Papildomi produktai:
- žaliuzės, ritininės užuolaidos (roletai);
- šarvuotos durys;
- vidaus durys;
- stoglangiai;
- pakeliami garažo vartai;;
- fasadų apšiltinimo medžiagos.
Paslaugos:
- būsto remonto darbai;
- “greitoji langų pagalba”;
- fasadų apšiltinimas;
- balkonų stiklinimas.
Pastaraisiais metais įmonė ypač sparčiai plėtėsi.
2005-aisiais “Plaza langai” tapo pasiekiami visuose Lietuvos kampeliuose.
UAB “Via Regia” įkūrusi plastikinių langų gamyklą Taikos pr. 141 Kaune, bei padalinius Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Mobilūs pardavimo vadybininkai aptarnauja ir atokiausius Lietuvos regionus.
2001 m. UAB “Via Regia” sertifikuota pagal ISO 9001 kokybės vadybos standartą.
2003 m. “Statybos Produkcijos Sertifikavimo Centras” išdavė sertifikatą, suteikiantį teisę montuoti gaminius ypatingos svarbos objektuose.
“Plaza langams” suteikiama net 10-ties metų garantija, jei montavimo darbus atlieka UAB „Via Regia“ montuotojai arba įgalioti atstovai.
Nuo 2001-ųjų įmonė eksportuoja produkciją į Vakarų Europos, Skandinavijos ir Pabaltijo šalis.
2007 m. sausio 1 d. duomenimis UAB “Via Regia” dirbo 247 darbuotojų.
Aukštą UAB “Via Regia” produktų kokybę liudija 2000 m. Madride (Ispanijoje) vykusiame tarptautiniame konkurse, iškovota “XXI amžiaus kokybės taurė”.
Šį prizą įmonei suteikė tarptautinis Prekybos lyderių klubas, veikiantis 28 metus.
4. Statybos, automobilių ir pramonės srityse REHAU yra pasaulinio garso ir aukščiausios kokybės inovacinių polimerinių įrenginių ir sistemų prekinis ženklas. Visame pasaulyje įmonė REHAU klientams asocijuojasi su aukšta kokybe, idėjų originalumu ir efektyvumu.
Nuo pat įmonės įsteigimo mes siekiame atrasti naujų sintetinių medžiagų panaudojimo sričių tam, kad įprastas medžiagas pakeistumėme naujomis pranašesnėmis. Turėdama milžinišką patirtį medžiagų ir sistemų tobulinimo srityje REHAU išsiskiria iš kitų savo gausiomis praktinėmis žiniomis.
Neribotos polimerinių įrenginių galimybės atveria mūsų klientams didžiulį jų panaudojimo potencialą. Tuo džiaugiasi ne tik vartotojai, architektai, inžinieriai, bet ir investuotojai. REHAU įmonė yra kompetentingas partneris langų ir fasadų, pastatų technikos ir požeminės inžinerijos srityse. Ji visuomet atsižvelgia ir į ekologinius ir į ekonominius veiksnius, tendencijas. Šiuo atžvilgiu mes esame neabejotini lyderiai.
REHAU yra kūrybingas partneris, konsultuojantis automobilių pramonės atstovus dizaino, komforto ir saugumo klausimais. Tokios automobilių išorinio dizaino detalės kaip buferiai, priekiniai sparnai, naujos technologijos langų ir žibintų plovimo moduliai bei vidaus klimato kontrolės ir oro tankinimo sistemos– REHAU produktai montuojami trečdalyje Europoje pagamintų transporto priemonių ir kone visuose europiniuose aukščiausios klasės automobiliuose.
Pramonės srityje mūsų įmonė garsėja kaip itin moderni, kūrybiška ir patikima tiekėja. Atliekamų darbų spektras itin platus- nuo baldų ir buitinių prietaisų gamybos iki transportavimo.
Į klientą orientuotos ir inovatyvios sistemų tobulinimo programos sudaro unikalų REHAU produktų rinkinį. Aukščiausia medžiagų ir darbų atlikimo kokybė- esminė sąlyga norint sėkmingai tapti pasauliniu lyderiu. Dėka gebėjimų vystyti ir realizuoti kompanija REHAU laikoma viena geriausių tiekėjų rinkoje.
Nuo įsteigimo 1948 metais įmonė palaipsniui tapo pasaulinio masto kompanija. REHAU kompanija su 15.000 darbuotojų ir 170 atstovybių visame pasaulyje, – pasauliniu mastu pripažintas novatoriškų įdėjų tiekėjas.
5. Uždaroji akcinė bendrovė “SKREMA” savo veiklą pradėjo 1998 metų Pagrindinė firmos veikla plastikinių langų ir durų iš Vokiško REHAU profilio gamyba ir montažas. Nuo pirmųjų darbo šioje srityje dienų, pagrindinį akcentą kreipėme mūsų pateikiamo produkto kokybei. Nesivaikydami pigiausių produktų ir technologijų iš karto pasirinkome rimčiausias tokių gaminių komplektuojančiąsias ir sudėtines dalis. Visada dirbame tik su vienu iš rimčiausiu profilių gamintoju firma “REHAU”. Profilis gaminamas ir centralizuotai vokiečių tiekiamas iš gamyklos Vitmunde. Būtent ši firma yra ne tik profilių gamintoja, tačiau turi ir polimerų tyrimo institutą E, kuriame sparčiai ir intensyviai vykdo kuriamąjį ir analitinį darbą PVC profilių srityje. Visi profiliai nepriklausomai nuo matmenų yra armuojami cinkuotu plienu, kurio storis nuo 1,5 iki 3mm parenkamas pagal visus statikos reikalavimus. Pasirinkdami staklyną didelį dėmesį skyrėme įrangos tobulumui ir pilnai visą naują įrangą įsigijome Vokietijoje, firmoje BERCTHOLD. Gamyba vykdoma taip, kad kuo mažesnė būtų žmogaus klaidos tikimybė.
Nuo 2002 gegužės mėnesio į visus gaminius be papildomo mokesčio montuojame bazinės saugos naujausius firmos SIEGENIA SI LINE sidabro spalvos priešįsilaužiminius apkaustus. Naudojant papidomas komlektuojančiąsias galime pasiekti net ketvirtą saugumo lygį. Visos atidaromos – atverčiamos dalys turi savaime susireguliuojančią mikrovėdinimo padėtį, kas leidžia mėgautis šviežiu oru neprarandant saugumo ir šilumos bei komforto. Panaudojus papildomus ir nebrangius priedus galime pateikti klientui daugiapakopį vėdinimą. Pastovus darbas ir praktika šioje srityje leido pasirinkti tur būt geriausią šiuo metu stiklą paketams. Paketai gaminami panaudojant neutralų (būtent skaidrų ir bespalvį) selektyvinio padengimo vokiečių firmos INTERPANE stiklą. Paketai pagaminti panaudojant tokį stiklą netrukdo augalų augimui.
Vėliau, sėkmingai plėsdami verslą, pradėjome prekiauti Vokiškais garažų vartais ir priešgaisrinėmis durimis, kiemo vartais ir visa jiems reikiama automatika. Sekantis žingsnis ir bendradarbiavimas su Lenkų firma PORTA leido mūsų klientams pristatyti labai plačią vidaus ir išorės durų gamą.
Pagrindinis firmos kredo išlieka nekintamas – NIEKADA jokio taupymo ar neoriginalių medžiagų panaudojimo tam, kad atpiginti gaminį. Mes patys na ir aišku mūsų klientai vertina mūsų gaminių kokybę ir labai griežtus reikalavimus.
Manome, kad pasirinkta firmos strategija ir taktika rinkoje pasiteisino, nes turime rimtas galimybes ne tik konkuruoti rinkoje, tačiau ir pakankamai sparčiai didinti firmos veiklą ir apyvartas.
4. ĮMONĖS APLINKA
UAB „Statuva” įkurta 2005 metais. Bendrovėje dirba 21 darbuotojų. Kolektyvas jaunas – vidutinis amžius 26 metai. Įmonėje įdiegta aplinkos apsaugos sistema pagal standartą LST EN ISO 14001:1999 ir kokybės vadybos sistema pagal standartą LST EN ISO 9001:2001 šiose srityse:
Projektavimas, gamyba, montavimas, pardavimas, priežiūra:
* langų, durų, fasadų, žiemos sodų iš plastiko, aliuminio, medžio konstrukcijų;
* stiklo paketų;
* berėmio stiklo konstrukcijų.
„Statuva” naudoja pažangiausias „Hörmann“ (Vokietija) aliuminio, plastiko konstrukcijų gamybos bei surinkimo technologijas. Langų ir durų matmenys gamybai apskaičiuojami konstruktorių – technologų skyriaus specialistų, kurie naudojasi specialiomis kompiuterinėmis programomis. Patyrę darbuotojai gamybos – surinkimo ceche dirba su naujais bei tiksliais įrengimais, todėl užsakovams pateikiami kokybiški produktai.
2005m. balandžio 1d. Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministras įregistravo UAB „Statuva” statybos taisykles „Bendrieji statybos, apdailos darbai: konstrukcijų iš plastiko, aliuminio, medžio montavimo darbai” ST 5370126.01:2001.
UAB „Statuva“ gaminami produktai atitinka visus Lietuvoje keliamus privalomus reikalavimus. Įmonės produktai sertifikuoti Lietuvos statybos produkcijos sertifikavimo centre.
UAB „Statuva“ savo veiklą plėtoja įvairiuose Lietuvos rajonuose: Alytaus, Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, Marijampolės bei kituose.
5. ĮMONĖS SWOT ANALIZĖ
Sisteminė esamos įmonės padėties analizė – tai visos įmanomos informacijos apie rinką, kurioje veikia organizacija, bei apie pačią įmonę surinkimas ir interpretavimas. Esamos padėties įvertinimas leis nustatyti marketingo tikslus, galimybes bei būdus, kaip tuos tikslus įgyvendinti. Vienas iš tokių būdų metodas – SWOT analizė. Tai metodas leidžiantis nustatyti įmonės stiprias ir silpnas puses, bei suderinti tai su aplinkos galimybėmis bei pavojais. Jis padeda geriau įsivaizduoti įmonės strategines situacijas.
3 lentelė. SWOT analizė
STIPRYBĖS SILPNYBĖS
Jaunas kolektyvas
Platus teikiamų paslaugų spektras
Santykinai mažos kainos
Aukšta kokybė
Kvalifikuotas personalas
Gera geografinė padėtis Veiklos sezoniškumas
Kapitalo, investicijų trūkumas
Neišnaudotas pajėgumas
Darbo patirtis
GALIMYBĖS GRĖSMĖS
Išplėsti veiklos zoną
Išplėsti paslaugų spektrą
Naujų technologijų diegimas
Naujų klientų paieška
Personalo kvalifikacijos kėlimas Didėjantis konkurentų skaičius
Brangstančios medžiagos, įrengimai
Stambių konkurentų įtaka rinkai
Infliacija
Išnagrinėję įmonės “Statuva” veiklą SWOT analizės būdu, galime išskirti stipriausias firmos puses. Tai būtų – jaunas kolektyvas, platus teikiamų paslaugų spektras, santykinai mažos kainos, aukšta kokybė bei kvalifikuotas personalas. Šie privalumai suteikia nemažą pranašumą prieš įmones konkurentes. Dar viena įmonės stiprybė – patogi geografinė padėtis.. Taip pat įmonė turi potencialą išplėsti veiklos zoną bei paslaugų spektrą. Nuolatos tobulėjanti visuomenė pateikia vis naujų, dar nepatenkintų poreikių. Todėl labai svarbus tų poreikių išaiškinimas bei priemonių jiems patenkinti sukūrimas. Naudojant marketingo priemones (rėmimas, reklama, …), bus pritraukiama vis daugiau naujų klientų.
Silpnybės ir grėsmės skatina įmonę ieškoti naujų būdų jas įveikti, t.y. skatina nuolatinį tobulėjimą, tai būtų kvalifikuotos darbo jėgos pritraukimas palankia darbo aplinka bei užmokesčiu, investicijų pritraukimas perspektyvia įmonės plėtra bei pažangiomis technologijomis. Dėl kai kurių darbų sezoniškumo, įmonė, norėdama gauti pastovias pajamas ištįsus metus, priversta ieškoti įvairių papildomų paslaugų vartotojams. Konkurentų grėsmė bus mažinama nuolatiniu jų stebėjimu bei analizavimu, pasinaudojant jų silpnosiomis savybėmis, taip pat gerinant teikiamų paslaugų kokybę bei palankia kainų politika.
TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
Įmonės tikslai:
1. Augantis pelnas;
2. Lojalūs klientai;
3. Naujų klientų pritraukimas;
4. Ilgas produkto gyvavimo ciklas.
Uždaviniai:
1. Įmonės veiklos plėtra;
2. Naujo produkto įvedimas į rinką;
3. Naujų klientų paieška;
4. Optimalios kainos nustatymas;
5. Naujų technologijų įdiegimas;
6. Kvalifikuotų darbuotojų paieška;
7. Naujų tiekėjų paieška;
8. Tiekiamų medžiagų kiekio didinimas;
9. Vartotojų poreikio tenkinimas;
10. Langų metodo pasirinkimas;
11. Naujo produkto reklama;
12. Kokybės ir saugumo užtikrinimas;
13. Konkurentų veiklos analizė;
14. Esamų patalpų plėtimas.
TIKSLINĖ RINKA
Vartotojų poreikiams tenkinti būtina orientuotis į tam tikrą vartotojų grupę. Įmonės „Statuva“ teikiamų paslaugų pagrindiniai vartotojai yra įvairios paskirties įmonės, įstaigos bei individualūs pirkėjai. Šiandieninis vartotojas labai mobilus, jis diktuoja savo pageidavimus, kuriuos reikia besąlygiškai tenkinti.
UAB „Statuva“ tikisi aptarnauti Vilniaus, Klaipėdos, Alytaus, Biržų, Panevėžio, Kauno miestų ir apylinkių gyventojus. Pagrindiniai šios įmonės klientai vis tik būtų Vilniaus apylinkių gyventojai, kadangi populiarėja naujos nedidelės (6-12 namų) gyvenvietės užmiestyje, toliau nuo miesto šurmulio. Klientų paskirstymas pagal gyvenamą vietą pavaizduotas žemiau pateiktoje lentelėje.
5 lentelė. Klientai pagal gyvenamą vietą
Klientai pagal gyvenamą vietą Klientai (%)
Vilnius 35
Klaipėda 8
Kaunas 20
Panevėžys 6
Alytus 21
Biržai 7
Kiti 3
Taip pat galima išskirti vartotojus pagal jų gyvenamą vietą: miestą ir užmiestį. Kadangi, kaip jau buvo minėta anksčiau, vis daugiau gyventojų renkasi gyventi, o kartais ir dirbti atokiau nuo miesto triukšmo.
6 lentelė. Klientai pagal gyvenamą vietą (miestas ir užmiestis)
Klientai pagal gyvenamą vietą Klientai (%)
Miestas 61
Užmiestis 39
Remiantis šios įmonės patirtimi, galima nustatyti ir savo tikslinę rinką ir nusistatyti, kokias vartotojų grupes verta aptarnauti, nes aptarnauti visą rinką ar tik vieną vartotojų grupę nėra tikslinga.
Naudingiausios firmai vartotojų grupės būtų įmonės bei privatūs asmenys. Taigi galima atlikti rinkos segmentavimą ir pagal vartotojų grupes. Apklausus įmones, kurios tokiu verslu jau verčiasi, galima buvo išskirti tokias klientų grupes:
7 lentelė. Klientai pagal vartotojų grupes (%)
Klientai Procentai
Įmonės 69
Privatūs 31
Dar vienas, ypatingai svarbus klientų segmentavimo požymis, tai segmentavimas pagal amžių. Galima išskirti tokias vartotojų grupes pagal amžių:
8 lentelė. Klientai pagal amžių (%)
Klientai pagal amžių (m) Procentai
Iki 16 -
16 – 30 26
31 – 40 42
41 – 60 24
Virš 60 8
Nežiūrint į nieką, reikia laikytis tokio principo, kad „klientas visada teisus“ ir bet kokiais būdais stengtis patenkinti kiekvieno į biurą atėjusio kliento poreikį.
MARKETINGO STRATEGIJA
KETURIŲ SKYRIŲ MATRICA
Įmonė dirbs su individualiais produktais, t.y. gamins įvairių rūšių langus.
STRATEGINIŲ PRODUKTŲ VERTĖS SKAIČIAVIMAS VERSLO STIPRYBĖS
Svarbiausi strateginių produktų grupės (SPG) kriterijai:
• Pardavimų efektyvumas 0,05×1=0,05;
• Optimalios kainos nustatymas 0,15×2=0,30;
• Naujų technologijų įdiegimas 0,10×4=0,40;
• Kvalifikuotų darbuotojų paieška 0,15×3=0,45;
• Vartotojų poreikio tenkinimas 0,25×5=1,25;
• Naujo produkto reklama 0,05×2=0,10;
• Kokybės ir saugumo užtikrinimas 0,25×4=1,0.
___________
3,55
RINKOS PATRAUKLUMAS
Rinkos patrauklumo kriterijai:
• Rinkos dalies dydis 0,10×3=0,30;
• Rinkos dalies augimas 0,25×4=1,0;
• Paklausos stiprumas 0,20×5=1,0;
• Infliacija depresija 0,05×1=0,05;
• Lengvas atėjimas į rinką 0,15×5=0,75;
• Konkurencinga struktūra 0,05×4=0,20;
• Platinimo struktūra 0,20×4=0,80.
___________
4,10
5 pav.
Žinant SPG padėtį matricoje galime rasti daug strateginių sprendimų. Padėtis viršutiniam kairiajam ketvirtyje leidžia suprasti apie papildomos investicijos, kurios yra logiškos. Nuo tada kai ketvirtyje yra SPG, kuris turi patrauklią rinką, tai firma turi didelę verslo stiprybę. SPG esantys šioje dalyje vadinami „žvaigždėmis“.
PRODUKTO GYVAVIMO CIKLO ANALIZĖ
Kiekvienas gaminys turi savo gyvavimo trukmę (PGT), kuri susideda iš įdiegimo, augimo, brandos ir sunykimo.
Labai svarbu išorinės tendencijos, kurios gali paspartinti PGT vystimąsi. Jei tik įmanoma produktą reikia išlaikyti kiekvienoje vystimosi pakopoje. Nenaudinga būti tik brandoje ar sunykime. Taip pat gali būti daug problemų įdiegimo stadijoje dėl didelių reklamos išlaidų. Sprendimas – žinoti kurioje stadijoje produktas yra savo gyvavimo cikle.
ĮDIEGIMO STADIJA
Produkto gyvavimo ciklo įdiegimo stadijoje organizacija patiria didelių išlaidų dėl rinkos. Pramonė paprastai susijusi su mažu kvalifikuotų darbininkų našumu ir tai yra pertekliniai gamybos pajėgumai. Tai faktorius lemiantis dideles gamybos išlaidas. Be to pirkėjai nėra įtikinti pirkti produktą. Daugelis pirkėjų gali net nežinoti produkto. Gera žinia tik ta, kad produkto įdiegimo stadijos dalyviai gali būti mažai ar visiškai nežinomi. Žinoma nauda taip pat bus nedidelė. Šioje stadijoje pagrindinė užduotis įsikurti rinkoje ir įtikinti pirkti produktą.
AUGIMAS
Augimo stadijoje situacija ima keistis. Produktas sėkmingai įsikūrė rinkoje. Pardavimai auga.
Rezultate, pritrauktos kitos kompanijos ir turbūt atsiras naujų dalyvių rinkoje, kurie gamins naują šio gaminio versiją. Marketingo išlaidos vis dar aukštos, bet pramonės išlaidos šiek tiek sumažėjo. Apyvartinių lėšų nepakankamumas atsiranda dėl to, kad atsiranda palanki masinė produkcijos pamaina. Išplitimo kanalai turbūt buvo riboti įdiegimo stadijoje dėl nepakankamų išteklių. Kad būtų padidintos augimo tendencijos gali būti naudojami daugialypiai kanalai. Visi kiti veiksmai apgalvoti, ieškoma didžiausio pajamų šaltinio, dėl išaugusios paklausos ir faktas tas, kad kompanijos pasiima šios paklausos privalumus iškeldamos kainas. Šios stadijos strategija – įsiskverbti į rinką ir jos dalijimasis. Šių taktikų įgyvendinimas leidžia patobulinti produktą, atrasti naujų produkto platinimo kelių ir manipuliacija produkto kaina ir kokybe.
BRANDA
Produkto situacija šioje stadijoje vėl pasikeičia. Taip pat daugybė dalyvių gali išlikti iš augimo stadijos, jie dalyvauja vis mažėjančiose rinkos dalybose. Prasideda smulkių firmų išstūmimas. Mažiau produktyvūs dalyviai nusmunka ar visiškai iškrenta iš rinkos. Pirkėjai, kurie pirko produktą toliau tai daro ir pradeda augti pardavimai, pelnas pradeda mažėti. Pramonės išlaidos yra daug mažesnės šioje stadijoje, bet dalyviai besidalijantys mažesne rinka galiausiai sumažina kainas. Šios stadijos strategija – įsitvirtinimas, taip pat įmanomas ir naujų rinkų ieškojimas. Įprastinė taktika sumažina pelno atsargų didinimą, kainų mažinimas prieš silpnesnius dalyvius ir pastebimas pakilimas.
NYKIMAS
Kaip ir įdiegimo stadijoje, nykime yra tik keletas dalyvių. Pirkėjai, kurie pirko produktą dabar yra išprusę ir labiau išrankūs. Gamyboje vėl atsiranda problemų dėl perteklinių gamybos pajėgumų dėl sumažėjusios paklausos. Rinkos išlaidos tikriausiai sumažės. Šioje stadijoje mažėja ir pelnas, ir pardavimai. Tai gali priversti likviduoti kai kurias prekes. Logiškiausia strategija šioje stadijoje yra kažkoks atsitraukimas, taip pat įsitvirtinimas kai kuriose rinkose trumpam laikui. Reikėtų sumažinti produkto platinimo būdus, kurie vis dar pelningi, mažinti kainas, selektyvus, bet staigus pakilimas, kai reikalinga staigi likvidacija. Reikia palyginti staigią likvidaciją su lėtu išnaudojimu ir derliaus nuėmimu, apie visą įmanomą pelną, per šį periodą. Bet kokiu atveju turi būti pasiruošęs produkto pašalinimui, arba jo tobulinimui.
PRODUKTO PATALPINIMAS Į JO GYVAVIMO CIKLĄ
Prieš sudarant produkto strategiją, reikia surasti jo vietą gyvavimo cikle. Tai reikalauja didelio sprendimo.
9 lentelė.
Periodas 1 Periodas 2 Periodas 3 Periodas 4 Tendencija
Pardavimai
Pelnas
Atsargos
Rinkos dalinimasis
Kainos
KONKURENTŲ TENDENCIJŲ TYRIMAS
10 lentelė.
Konkurentai Rinkos dalinimasis Stiprybės Produkcija
UAB „Hronas“ St. St. St.
UAB „Plastakona“ V V St.
UAB „Via Regia“ Sl. V V
UAB „Rehau“ LSl. Sl. LSl.
UAB „Skrema“ Sl. LSl. Sl.
11 lentelė.
Konkurentai Produktas Kokybė ir gamyba Produktų panašumai
UAB „Hronas“ Plastikiniai langai Aukšta, Hörmann metodas Ta pati gamybos metodika
UAB „Plastakona“ Plastikiniai langai Vidutinė, Hörmann Panaši gamyba
UAB „Skrema“ Plastikiniai langai Vidutinė, Hörmann Gamyba
UAB „Via Regia“ Plastikiniai langai Žema, paprasta Medžiagos
UAB „Rehau“ Plastikiniai langai Vidutinė, paprasta Medžiagos
MARKETINGO TAKTIKA
PRODUKTAS
Produkto aprašas Įmonė gamina duris, medinius langus, plastikinius langus kelių kamerų ir žaliuzes, kurių gamybai naudojama mediena, plastikas ir aliuminio konstrukcijos. Vienos arba dviejų kamerų stiklo paketai gaminami iš poliruoto stiklo su specialia šilumą atspindinčia danga. Dėl mažo paviršinių jėgų įtempimo stiklas nėra trapus, o tai mažina dūžio pavojų. Stiklo paketo dūžio pavojus dar labiau sumažėja, kadangi smūgio jėga į pirmąjį stiklą amortizuojama antrojo stiklo. Taip pat gaminami stiklo paketai su saugiu – trisluoksniu, armuotu – stiklu. Langai atitinka griežtus higienos, ekologijos ir priešgaisrinės saugos reikalavimus. Oro garso izoliavimo koeficientas siekia 33 decibelus. Tai reiškia, kad jei namas stovėtų šalia automagistralės, jame būtų galima be vargo mėgautis ramybe.
Klijuotos sluoksniuotosios medienos langai, kaustyti aliuminiu, – moderni klasikinių medinių langų versija. Tai puikus dviejų tvirtų medžiagų derinys – natūralaus medžio ypatybių bei estetikos ir aliuminio patvarumo. Išorinė aliuminio danga užtikrina lango konstrukcijos tvirtumą bei ilgaamžiškumą. Tai patikima ir ilgametė medienos apsauga nuo nepalankaus aplinkos poveikio: ultravioletinių spindulių, drėgmės, vėjo, šalčio ir t. t. Aliuminio apkaustai suteikia langui šiuolaikišką, naujovišką išvaizdą. Tokio lango rėmo nereikia perdažyti (dažytus klijuotos sluoksniuotosios medienos langus rekomenduojama perdažyti kas 7–10 metų). Mediena vidinėje lango pusėje užtikrina gerą šilumos izoliaciją, leidžia pasirikti norimą dizainą, suteikia būstui jaukumo ir pan..
Pakopos aprašas: Produkto gyvavimo ciklo įdiegimo stadijoje organizacija patiria didelių išlaidų dėl rinkos. Pramonė paprastai susijusi su mažu kvalifikuotų darbininkų našumu ir tai yra pertekliniai gamybos pajėgumai. Tai faktorius lemiantis dideles gamybos išlaidas. Be to pirkėjai nėra įtikinti pirkti produktą. Daugelis pirkėjų gali net nežinoti produkto. Gera žinia tik ta, kad produkto įdiegimo stadijos dalyviai gali būti mažai ar visiškai nežinomi. Žinoma nauda taip pat bus nedidelė. Šioje stadijoje pagrindinė užduotis įsikurti rinkoje ir įtikinti pirkti produktą.
Papildomi produktai: 1. Automatika. 2. Šiltinimo medžiagos.
Pakuotė: Medžiaga – polietileninė plėvelė. Funkcija – apsaugoti nuo išorinio poveikio. Spalva – permatoma.
Etiketė: Nėra.
Numatomos pardavimų vertės: 1500 lt.
Numatomos gaminimo išlaidos: 600 lt.
Pagrindinė produkto strategija: Praplėsti gaminamų produktų asortimentą.
KAINA
Vieneto kaina: 1m2 – 320 lt + montavimas 10 lt.
Kitos svarbios kainos: Atvežimas 1 km – 15 lt už miesto, mieste – 20 lt.
Nuolaidų politika: Taikoma 2% nuolaida. Lojaliems klientams 8 – 10%.
Kainų nustatymo strategija: Pirma nustatoma mažesnė kaina už konkurentų, atsiradus klientams po 2% keliama kas 4 mėn. Atliekami marketingo tyrimai, kad kaina nebūtų per maža, ar per didelė. Atsižvelgiama į medžiagų kainas, taip pat į kitas sąlygas, kurios reikalauja didesnių išlaidų.
Numatomos įplaukos: Apie 200 lt nuo sumontuotų langų, sumokėjus darbuotojam ir mokesčius.
PLATINIMAS
Naudojami kanalai ir paskirstymas: Laikraščiai, internetas, radijas.
Alternatyvi strategija: Stumk. Atrankinė
REKLAMAVIMAS
Požiūris: Reklamuoti prekę, pabrėžiant, kad ji yra kokybiškesnė ir pigesnė už konkurentų.
Reklamuojami dalykai: 1. Kokybė; 2. Patikimumas. 3. Paprastumas naudoti; 4. Šilumos izoliacija; 5. Spalvų įvairovė; 6. Matmenų įvairovė; 7. Raštų įvairovė.
Agitacijos tema: Šiluma ir kokybė.
Reklaminio skelbimo tekstas: „Statuva – ir nebus perpusta galva“.
12 lentelė. Reklamos nešikliai vieniems metams
Žiniasklaida Aprašymas Ilgis Dažnumas/laikas Kaina
Laikraščiai Regioniniai 36 cm2 aprašo Šeštadieniniam 400 lt
Televizija AKTV 40 sek. 3 kart/sav. 200 lt
Info 118 Informacija – - -
Internetas Įmonės svetainė – Nuolat Nemokamai
Biudžetas reklamai 9 000 lt/m.
Asmeninis pardavimas: Tikslai 1. Parduoti kuo daugiau; 2. Gauti kuo didesnį pelną.
PLANO ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ
PROJEKTO PLĖTROS KALENDORINIS PLANAS
Šis aprašas apibūdina visą planą finansiniu požiūriu ir grafiškai. Jis padeda spręsti laiko, finansavimo, suderinimo klausimus bei kontroliuoti visą projektą.
13 lentelė.
Užduotis Mėnesiai nuo projekto pradžios
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
Vienetų gamyba gamybos tikrinimui
5000
Pirminis skelbimas bandymų srityje
500
500
500
Gamybos išgabenimas į bandomąją rinką 100
100
Tyrimo analizė 200
300 100
Gamyba – pirmieji metai
30000
40000
40000
40000
50000
Pirmasis reklamavimo etapas
1000
1200
1200
1200
Gamybos gabenimas 700
700 700 700 400
Antrasis reklamavimo etapas
1000
1000
700
700
700
PLANUOJAMAS PELNAS
14 lentelė. Paslaugų skaičiaus prognozė per metus
Paslaugų skaičius,
vnt. Vidutinė gaminio kaina,
Lt Planuojamos pajamos per metus, Lt
Pagaminta langų Pesimistinė prognozė Realistinė prognozė Optimistinė prognozė
250 300 350 1500 375 000 – 525 000
15 lentelė. Paslaugų skaičiaus prognozė per Metai Pajamų pavadinimas Paslaugų skaičius,
vnt. Vidutinė kaina, Lt Planuojamos pajamos, Lt
2008 Pagaminta langų 250 – 350 1500 375 000 – 525 000
2009 Pagaminta langų 300 – 450 1700 510 000 – 765 000
2010 Pagaminta langų 300 – 450 1900 570 000 – 855 000
NENUOSTOLINGUMO ANALIZĖ
Ši analizė naudojama įvertinti santykį tarp pajamų, pastoviųjų ir kintamųjų kaštų. Ji padeda nuspręsti:
• Kiek parduoti, norint uždirbti;
• Kiek pajamų skirti kiekvienam pardavimo lygiui;
• Kaip vertės kitimas paveiks pelningumą;
• Kaip kainos padidėjimas ar sumažėjimas skirtinguose pardavimo lygiuose paveiks pelningumą.
Pardavimo prognozavimas ir nenuostolingumo analizė padės nustatyti, kiek laiko truks pelno ir nuostolių susibalansavimas.
Atliekant nenuostolingumo analizę, išlaidos, susijusios su projektu, skiriamos į dvi kategorijas: pastoviuosius ir kintamuosius kaštus. Pastovieji kaštai – tai išlaidos administracijos darbuotojų darbo užmokesčiui, pardavimo išlaidos, išlaidos patalpų apšvietimui ir apšildymui bei kitos, kurios nesikeičia kintant gamybos apimčiai. Kintamieji kaštai – tai išlaidos medžiagoms, žaliavoms, elektros energijai ir šilumai, technologijai, darbininkų darbo užmokesčiui ir kitos.
Pastovieji kaštai:
Komunalinės paslaugos (3 metams): 27 000 Lt;
Telefono ir interneto išlaidos (3 metams): 9 000 Lt;
Produkto gerinimo kaina(1 metams): 3 200 Lt;
Nuomos kaina(3 metams): 288 000 Lt;
Iš viso: 366 200 Lt.
Kintamieji kaštai:
Produkto kaina: 300 Lt;
Paketavimo ir atvežimo kaina: 300 lt
Reklamos kaina: 600 Lt
Iš viso: 1200 Lt
Lūžio taškas – taškas, iki kurio gaunamas pelnas arba iki kurio būtinos įplaukos padengti sąnaudoms realizuojant naujus produktus ar teikiant naujas paslaugas.
Lūžio taškas: P = ( U * p ) – ( U * V ) – F = U ( p – V ) – F;
P – pelnas;
p – gaminio kaina;
U – parduotų produktų skaičius;
V – kintamieji kaštai;
F – pastovieji kaštai.
P = 900 ( 1 700 – 1200 ) – 366 200 = 83 800 Lt.
Norint sužinoti, kiek prekių reikia parduoti, kad būtų pasiektas lūžio taškas, vėl naudojama pelno formulė: P = U ( p –V ) – F.
Žinoma, kad F = 366 200 Lt, p = 1 700 Lt, o V = 1 200 Lt. Atlikus skaičiavimus:
366 200 / (1 700 – 1 200) = 733 vienetų.
Tai reiškia, kad jeigu nebus pakeista kaina ar nesumažintos išlaidos, reikės parduoti 733 vienetų, kad įmonė pradėtų gauti pelną.
Pelningumo taško schema:
Išlaidos
0 733 langų Vnt.
6 pav.
BALANSAS
UAB „Statuva“
Kaniūkų km., Nemunaičio sen., Alytaus raj.
2008 m.
16 lentelė.
TURTAS Pastabos Nr. Finansiniai metai
A. Ilgalaikis turtas
I. Nematerialusis turtas 15 000
II. Materialusis turtas 330 000
III. Finansinis turtas 400 000
IV. Kitas ilgalaikis turtas 0
B. Trumpalaikis turtas
I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys 206 000
II. Per vienerius metus gautinos sumos 10 000
III. Kitas trumpalaikis turtas 0
IV. Pinigai ir pinigų ekvivalentai 38 000
Turto iš viso: 999 000
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Pastabos Nr. Finansiniai metai
C. Nuosavas kapitalas
I. Kapitalas 300 000
II. Perkainojimo rezervas (rezultatai) 40 000
III. Rezervai 90 000
IV. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 25 000
D. Dotacijos, subsidijos 175 000
E. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
I. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 150 000
II. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 195 000
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso: 975 000
IŠVADOS
UAB „Statuva“ savo gamybos asortimentą išplėtė dar vienu gaminiu – plastikiniais/mediniais langais. Tai yra puikus ir pelningas žingsnis įmonės veikloje. Tai galime matyti išanalizavę šį marketingo planą, kuriame plačiai apžvelgti ir įvertinti konkurentai, pateikiamos makro ir mikroaplinkų analizės, plano strategija ir kt.
Įdiegus į rinką naują gaminį UAB „Statuva“ ir toliau bus viena iš geriausių statybos įmonių Lietuvoje, o naujas, paklausus produktas jai dar labiau padės įsitvirtinti rinkoje ir sėkmingai atlaikyti konkurenciją.
Manoma, kad naujo gaminio paklausa bus didelė ir orientuota ne tik į Lietuvos didžiuosius miestus, bet ir į užmiestį, kadangi vis daugiau žmonių renkasi gyventi atokiau nuo miesto triukšmo. O ir pati UAB „Statuva“ yra įsikūrusi užmiestyje – Alytaus rajone. Kadangi ši įmonė nėra pakankamai gerai žinoma Lietuvoje, tai naujo gaminio reklamai reikės didelio dėmesio ir išlaidų.
Kad produktas neatneš nuostolių ir greitai atsipirks, galime matyti iš lūžio taško skaičiavimų. Juos atlikus matome, kad jau po pusantrų metų bus gaunamas pelnas. Atlikus įmonės nenuostolingumo analizę, buhalterinį balansą bei pelno įtvirtinimą galima teigti, kad įmonė dirbs labai pelningai.
LITERATŪRA
1. Doc. dr. A. Banaičio paskaitų konspektas;
2. V. Pranaitis ir kt. Marketingas. Vilnius: Eugrimas, 1999. 423 p.;
3. Pettinger R. Construction Marketing. Macmillan Distribution Limited, 1998. 248 p.;
4. Įmonės balansas. http://www.tax.lt/vas/_2.pdf
5. 13 – asis verslo apskaitos standartas „Nematerialusis turtas“. http://www.tax.lt/vas/2_13.pdf
6. 12 – asis verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“. http://www.tax.lt/vas/12___s.pdf
7. 18 – asis verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“. http://www.tax.lt/vas/18_vas.pdf
8. 24 – asis verslo apskaitos standartas „Pelno mokestis“. http://www.tax.lt/vas/24.pdf
9. 9 – asis verslo apskaitos standartas „Atsargos“. http://www.tax.lt/vas/09___s.pdf
10. 8 – asis verslo apskaitos standartas „Nuosavas kapitalas“. http://www.tax.lt/vas/08___s.pdf
11. 21 – asis verslo apskaitos standartas „Dotacijos ir subsidijos“. http://www.tax.lt/vas/2_21.pdf
12. Lietuvos statistikos departamentas. http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=1806&PHPSESSID=42277c9a5d918030f7649449107cb1cb, http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=1862, http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1254, http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1937
Lietuvos gyventojų demografinė ir socialinė sudėtis
Demografinė politika
Demografinė politika – tai priemonių visuma, kurių tikslas formuoti geriausiai atitinkančią visuomenės plėtrą, gyventojų reprodukciją bei reguliuoti demografinius procesus, dėl visos visuomenės ir dėl kiekvieno jos nario. Tai pasiekiama administracinėmis, juridinėmis, ekonominėmis, socialinėmis bei propagandinėmis priemonėmis.
Svarbiausios demografinės politikos priemonės – ekonominio pobūdžio parama daugiavaikėms ir jaunoms šeimoms, mokesčiai bevaikėms šeimoms ir kt. Taip pat svarbu: abortų draudimas ar jų legalizavimas, juridinio amžiaus santuokai nustatymas, informacijos priemonių (televizijos, radijo, spaudos, kino ir kt.) panaudojimas propaguojant daugiavaikes ar mažavaikes šeimas ir kt.
Demografinė politika ne šių dienų atradimas. Ji žinoma iš antikos laikų. Ir Lietuvoje ji vienaip ar kitaip liečia daugelį gyventojų ar tam tikras jų grupes, vykdoma keletą dešimtmečių. Jos veikimo sferon patenka jaunos, daugiavaikės šeimos, našlaičiai, žmonės su negalia, pensininkai ir kiti. Jais daugiau ar mažiau rūpinasi valstybė, labdaringos organizacijos.
Tačiau bene svarbiausia demografinės politikos dalis yra ta, kuri susijusi su jaunomis ir daugiavaikėmis šeimomis, našlaičiais. Nuo jų skaičiaus bei teikiamos paramos didele dalimi priklauso tautos ateitis. Paramos dydis priklauso nuo valstybės galimybių, jos ekonominio pajėgumo ir pažiūros į tautos ateitį. Norint teikti paramą, galimybių rasti visuomet galima.
Vykdoma parama jaunoms ir daugiavaikėms šeimoms. Apmokamos dekretinės atostogos, teikiamos išmokos gimus kūdikiui, du metus mokama pašalpa vaiką prižiūrinčiam asmeniui, skiriamos našlaičio stipendijos, pašalpos tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių vaikams ir kt. Šeimos politikos klausimais daug dirba Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto demografai.
Lietuvoje vykdoma demografinė politika apima ir kitus paramos reikalaujančius žmones: našlaičius, negalios ištiktus žmones, pensininkus, bedarbius. Bendras jų skaičius artėja prie 2 mln. Tai toks mūsų valstybės socialiai remtinų asmenų skaičius.
Lietuvai reikalinga efektyvi, atskiruose krašto regionuose skirtinga demografinė politika. Ji turi remtis pakankamai didele materialine parama, ypač jaunoms ir daugiavaikėms šeimoms. Šiam tikslui reikalingi materialiniai ištekliai privalo būti skiriami valstybiniais sprendimais ir pakankamai konkrečiais.
1.1. PAGRINDINĖS DEMOGRAFINĖS PROBLEMOS IR IŠŠŪKIAI GYVENTOJŲ POLITIKAI
Nuo praėjusio dešimtmečio pradžios Lietuvos demografinė raida kinta iš esmės. Visų demog¬rafinių procesų (gimstamumo, šeimos formavimo, mirtingumo, migracijos) pokyčiai neigiami. De¬mografinė jų pasekmė — gyventojų skaičiaus mažėjimas, demografinės pusiausvyros praradimas, depopuliacija, spartus gyventojų senėjimas. Neigiami demografiniai pokyčiai reiškiasi ir sudėtingomis socialinėmis, ekonominėmis problemomis. Spartus gyventojų senėjimas keičia santykį tarp visuome¬nės kuriančiosios ir vartojančiosios dalies, reiškiasi naujais iššūkiais šalies biudžetui, socialinei sferai, paslaugų plėtrai.
Šeima ir gimstamumas. Per praėjusį dešimtmetį labai sumažėjo gimstamumas, esminius pokyčius išgyvena šeimos institutas, vyksta jo destabilizacija, silpnėja šeimyniniai saitai, didėja šeimų įvairovė, gausėja nepilnų šeimų. Tokių problemų atsiradimo ir plitimo prielaidos susijusios tiek su esminėmis socialinėmis ekonominėmis transformacijomis ir visuomenės adaptyvumo prie rinkos santykių stoka, tiek su ekonominiais sunkumais, su kuriais susiduria gyventojai, ypač jaunimas (siekdamas išsilavini¬mo, įsitvirtinimo darbo rinkoje, apsirūpinimo būstu), tiek su problemomis dėl nepakankamai adek¬vačios socialinės ir paramos šeimai politikos, tiek ir dėl vertybinių orientacijų, gyvenimo stiliaus, san¬tuokinės ir prokreacinės elgsenos kitimo, besireiškiančio stiprėjant individualizacijai, liberalėjant ap¬linkai. Išorinių ir vidinių galių stoka šeimoms adaptuotis prie naujų sąlygų ir iššūkių sparčiai kintan¬čiai šeimai yra viena svarbiausių šiuolaikinių ir ateities socialinių problemų, juolab kad jos susijusios su visomis gyvenimo sferomis. Be to, rinkos sąlygos kelia vis didesnius iššūkius pačiai šeimai, siekiui užtikrinti jos gerovę. Visuomenė sunkiai persiorientuoja nuo paternalistinės prie įsigalinčių rinkos santykių diktuojamos aplinkos, kai šeimos funkcijų atlikimo sėkmė vis labiau priklauso nuo aktyvios kiekvieno individo ir šeimos pozicijos. Be to, nemažai daliai auginančių vaikus šeimų skurstant, pa¬tenkant į socialinę atskirtį ryškja specifinės socialinės problemos. Socialiai silpnos šeimos negaudamos pagalbos iš šalies praranda autonomiškumą, negali atlikti savo prigimtinių vaikų ugdymo, lavi¬nimo, socializacijos funkcijų ir, nesant pakankamų socialinio saugumo garantijų, šias problemas bei socialinę atskirtį gali reprodukuoti. Visa tai reikalauja, kad, siekiant vidinių šeimos galių stiprinimo ir jos funkcionalumo didinimo, strateginių veiksmų prioritetus, teikiamus kuriant socialinę, ekonominę, kultūrinę aplinką, kuri leistų sudaryti šeimos narių aktyvumo darbo rinkoje ir lavinantis sąlygas, turi papildyti pagalbiniai veiksmai, galintys rizikos grupėms teikti garantijas. Be to, siekiant vidinio šeimos tvirtumo, jos gerovės būtina didinti visų visuomenės galių sutelktumą ir solidarumą — nuo individo, šeimos, bendruomenės iki visos visuomenės ir valstybės.
Visuomenės sveikata. Praėjusio dešimtmečio gyventojų mirtingumo tendencijos išryškino per pastaruosius kelerius dešimtmečius susiformavusius neigiamus mirtingumo ir sveikatingumo (ypač vyrų) bruožus, labai besiskiriančius nuo išsivysčiusių šalių patyrimo tiek savo pokyčiais, juos lemian¬čiais veiksniais, tiek ir lygiu. Nors nuo 1995 m. mirtingumo rodikliai Lietuvoje gerėja, vyrų mirtin¬gumo lygis tebėra aukštesnis, negu buvo prieš keturis dešimtmečius. Lietuvos gyventojų mirtingumas tebėra gerokai didesnis nei senosiose Europos Sąjungos ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Lie¬tuvos vyrai vidutiniškai gyvena net 10 metų, o moterys – apie 5 metus trumpiau negu senųjų Europos Sąjungos šalių gyventojai. Pagal vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklius Lietuva atsilieka ir nuo daugelio naujųjų Europos Sąjungos šalių. Viena svarbiausių sveikatingumo ir mirtingumo nei¬giamas tendencijas lemiančių veiksnių yra nesveikos ir net sveikatai žalingos elgsenos paplitimas bei nepalanki sveiko gyvenimo būdo nuostatoms ir vertybms formuotis aplinka. Pastarieji veiksniai postmodernioje visuomenėje gerinant sveikatą ir mažinant mirtingumą vaidina labai didelį ir vis svar¬besnį vaidmenį.
Migracija. Prasidėjus politiniams, ekonominiams ir socialiniams pokyčiams iš esmės pasikeitė migracijos mastai, kryptys, formos. Legalią migraciją keičia nelegali, nuolatinę — laikina. Šiuo metu dominuoja trumpalaikė migracija (iš esmės atliekanti tik ekonominę funkciją, nenutraukiant socialinių saitų), nepilnos šeimos migracija (tėvai be vaikų, vienas iš sutuoktinių), plečiasi vadinamoji nereguliari migracija tiek į Lietuvą, tiek ir iš jos, reiškiasi ir kraštutinės migracijos formos – prekyba žmonėmis, ypač moterimis.
Keičiasi migracijos srautus formuojantys veiksniai, socialinės ekonominės, kultūrinės jos pa¬sekmės. Iki pastarojo meto Lietuvai buvo būdinga nelegali ir savo mastais masinė gyventojų, labiau¬siai jaunimo, tarptautinė migracija, kurios pagrindiniai veiksniai yra darbo vietų trūkumas, nepakan¬kamos galimybės užsidirbti ir užsitikrinti bent jau minimalų pragyvenimo lygį, didelis nedarbas, ypač jaunimo, didelė nedarbo teritorinė diferenciacija. Esant nestabiliai situacijai darbo rinkoje migraciją gali lemti noras sumažinti socialinę riziką, bandymai prieiti prie alternatyvių pajamų šaltinių, nepri¬klausančių nuo ekonominės situacijos svyravimų Lietuvoje.
Nemažą įtaką turi ir migracinės infrastruktūros, taip pat ir nelegalios, plėtotė tiek Lietuvoje, tiek ir tikslo šalyse, auganti nelegalių migrantų darbo paklausa tikslo šalyse. Migracijai peraugant į verslą pirminiai veiksniai iš viso gali tapti nebesvarbūs.
Nemažą ir vis didėjančią įtaką formuojant migracijos politiką, o kartu ir migracijos srautus, da¬ro tarptautiniai susitarimai ar konvencijos, ypač ginantys bendrąsias žmogaus vertybes ir žmogaus teises. Migracijos procesų eigą ir migracijos politikos formavimą Lietuvoje veikia eurointegraciniai procesai. Be to, kaip rodo migracijos tyrimai, migracijos procesų priežastingumas yra kumuliatyvus, nes migracija keičia kontekstą, kuriame priiminėjami sprendimai, migruoti ar ne. Be to, skirtingi veiksniai veikia skirtingus lygmenis – individualų, namų ūkių, bendrijos, šalies. Visa tai reikalauja migracijos politikos krypčių ir priemonių įvairovs.
Gyventojų senėjimas. Gyventojų senėėjimas suvokiamas kaip teigiamas socialinis pokytis, nes jis yra nenorimų gimimų ir ankstyvų mirčių kontrolės rezultatas. Ilgesnis gyvenimas — tai vienas svarbiausių žmonijos laimėjimų. Tačiau demografinės raidos laikotarpiai, kai gyventojų amžiaus struktūra spar¬čiai keičiasi (senėja), praktiškai visose gyvenimo sferose reikalauja laiku priimtų ir pasvertų visuome¬nės adaptavimo veiksmų. Naujas jauno ir senyvo amžiaus gyventojų santykis visuomenėje verčia peržiūrėti ir pritaikyti prie naujų poreikių esamus visuomenės išteklius ekonomikos (galimybės daly¬vauti darbo rinkoje, pajamų lygis), politikos (galia politinėse ir visuomeninėse organizacijose), socia¬linio saugumo (socialinės garantijos), sveikatos apsaugos (poreikius atitinkančių paslaugų plėtra), žmogaus ekologijos (poreikius atitinkantys būstai, aplinka, gyvenvietės infrastruktūra, susisiekimas ir pan.) ir kitose sferose.
Jeigu visuomenė adekvačiai nereaguoja į pagyvenusių žmonių dalies didėjimą ir jų specialius porei¬kius vėlyvoje senatvje, kyla pavojus šios grups gyventojų gerovei. Todėl vienas iš pa¬grindinių tikslų ir yra siekti pagyvenusių bei senų žmonių gerovės. Vadovaujantis aktyvaus senėjimo prin¬cipu prioritetas teikiamas pagyvenusių žmonių užimtumui darbo rinkoje, jų švietimui. Kartu pripažįstama būtinybė garantuoti pakankamas pajamas nebepajėgiant užsidirbti ir užtikrinti reikiamas socialinės globos paslaugas vėlyvuoju senatvės periodu.
1.2. PAGRINDINIAI LIETUVOS DEMOGRAFINĖS SITUACIJOS INDIKATORIAI
Gyventojų skaičiaus 2004 m. pradžioje gyveno 3445.9 tūkst. žmonių. Tai 260 tūkst. mažiau negu prieš penkiolika metų.
Gyventojų skaičius Lietuvoje pradėjo mažėti nuo 1992 m. (1.1 pav.)
Gyventojų skaičius pirmiausia pradėjo mažėti dėl emigracijos. 1992—2003 m. dėl emigracijos Lietuvos gyventojų skaičius sumažjo daugiau kaip 200 tūkst.
Nuo 1994 m. gyventojų skaičius mažėja ir dėl natūralios kaitos – didesnių mirtingumo negu gims¬tamumo rodiklių. 1994—2003 m. dėl šios priežasties gyventojų sumažėjo beveik 60 tūkst.
Vyksta sparti depopuliacija. Neto reprodukcijos rodiklis sparčiai mažėja ir 2003 m. buvo 0,60 (1.2 pav., 1.1 priedas), t. y. tėvų kartą keičia beveik perpus mažesnė vaikų karta. Kad karta pakeistų kartą, šis rodiklis turtų būti ne mažesnis už 1.
Gimstamumas ir šeima
Viena iš depopuliacijos priežasčių yra mažas gimstamumas. Gimusiųjų skaičius sumažėjo nuo 56,9 tūkst. 1990 m. iki 30,0 tūkst. 2002 m. ir 2003 m. padidėjo iki 30,5 tūkst.
Santuokų skaičius sumažėjo nuo 36,3 tūkst. 1990 m. iki 15,8 tūkst. 2001 m. 2002-2003 m. san¬tuokų palengva daugėjo: 2003 m. susituokė 17,0 porų. Bendrasis santuokų rodiklis atitinkamai suma¬žėjo nuo 9,8 iki 4,5 ir padidėjo iki 4,9%o.
Kasmet išsituokia apie 11 tūkst. porų. 1990 m. 100 santuokų teko 35, 2003 m. — 62 ištuokos.
Daugėja porų, gyvenančių nesusituokus. Nesantuokinių vaikų dalis padidėjo nuo 7% 1990 m. iki 29,5% 2003 m.
2001 m. gyventojų ir būsto surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 65,4 tūkst. šeimų, kuriose yra tik vienas iš ėvų (dažniausiai motina).
Iki šiol svarbi šeimos planavimo priemonė tebėra abortai, keliantys didelių problemų repro¬dukcinei sveikatai. Nors abortų rodikliai mažėja, jie vis dar gerokai dažnesni negu labiau išsivysčiusiose šalyse. Kasmet atliekama apie 11-13 tūkst. abortų, arba 100 gimimų tenka apie 40 abortų.
Mirtingumas
Gyventojų mirtingumo rodikliai nuo 1990 m. labai svyruoja. Didžiausi mirtingumo rodikliai buvo praėjusio dešimtmečio viduryje. Labiausiai mirtingumo ir sveikatingumo lygį integruojantis rodiklis — vidutinė tiktina gyvenimo trukmė — 1994 m. vyrų buvo 62,56 metų, moterų- 74,86 metų (1990 m. atitinkamai 66,44 ir 76,27 metai).
Nors pastaraisiais metais mirtingumo rodikliai gerėja, tačiau vyrų vidutinė tiktina gyvenimo trukmė tebėra mažesnė negu 1965 m. 1965 m. vyrų vidutinė tiktina gyvenimo trukmė buvo 68,57, o 2003 — 66,48 metų, t. y. 2 metais trumpesnė, o moterų atitinkamai 75,42 ir 77,85 metų.
Migracija
Įvertinus ir nelegalią migraciją, dėl gyventojų emigracijos Lietuva 1990-2002 m. prarado apie 230 tūkst. žmonių, iš jų apie 73 tūkst. dėl emigracijos į NVS ir apie 157 tūkst. dėl emigracijos į kitas užsienio šalis.
Nuo praėjusio dešimtmečio vidurio migracija iš esmės keitė savo formas. Legalią migraciją kei¬tė savo mastais gerokai didesnė nereguliari (nedeklaruota) migracija.
Gyventojų senėjimas
Lietuvoje dabar reiškiasi antroji intensyvi gyventojų struktūrinio senėjimo banga. Tačiau Lietuva dar neįeina į pirmąjį demografiškai seniausių pasaulio šalių dvidešimtuką.
Per pastaruosius penkis dešimtmečius 60 metų ir vyresnių gyventojų dalis iš bendro gyventojų skaičiaus padidėjo dviem trečdaliais. Dabar Lietuvoje 60 metų ir vyresnių žmonių yra daugiau negu vaikų.
Skirtumas tarp Lietuvos miesto ir kaimo gyventojų senatvės lygių vis dar yra akivaizdus, bet pastaruoju metu švelnėja (2003 m. pradžioje 60 metų ir vyresni gyventojai miestuose sudarė 18%, kaimo vietovse — 24%).
Lietuvos gyventojų būdingas struktūrinio senėjimo bruožas – senatvės feminizacija: tarp vy¬riausių Lietuvos gyventojų dominuoja moterys.
.3. PRIORITETINĖS GYVENTOJŲ POLITIKOS KRYPTYS
Pripažįstant, kad svarbiausios dabarties ir ateities demografinės problemos yra spartūs ir esminiai šeimos pokyčiai, gimstamumo sumažėjimas iki lygio, neužtikrinančio kartų kaitos ir lemiančio greitus depopuliacijos tempus; gana aukštas, palyginti su Vakarų šalimis, mirtingumo, ypač vyrų, lygis, kuris sieja¬mas su gyvensena; intensyvūs migracijos srautai, besireiškiantys įvairiomis (trumpalaikės, nelegalios ir pan.) migracijos formomis; labai spartūs gyventojų senėjimo tempai, buvo išskirtos keturios prioritetinės gyventojų politikos dalys:
1. Šeimos gerovė
2. Pagyvenusių ir senų žmonių gerovė
3. Visuomenės sveikata
4. Migracija
LIETUVOS GYVENTOJŲ SOCIALINIAI SLUOKSNIAI
Jau senokai Lietuvoje keliami klausimai, kaip yra susisluoksniavę šalies gyventojai, kaip susiformavę ar besiformuojantys socialiniai sluoksniai (klasės) skiriasi ekonominiais, socialiniais, demografiniais, savijautos ir kitais požymiais, ar yra Lietuvoje vidurinioji klasė, kuri, kaip žinoma, laikoma visuomenės stabilumo garantu. Atsakymai į šiuos klausimus ypač aktualūs toliau plėtojant šalyje socialinę ekonominę politiką, numatant jos tobulinimo kryptis ir priemones (žr. 1 pav.).
Kaip žinoma, vidurinioji klasė pirmiausia yra visuomenės politinio, ekonominio ir socialinio stabilumo garantas. Viduriniosios klasės įvaizdis siejamas, viena vertus, su etaloniniu gyvenimu, gerbtinais gyvenimo būdo standartais, apskritai – su tradiciškumu, konformistiškumu, kita vertus, su naujovėmis plėtojant technologijas, intelektualinę kūrybą, sugebėjimu prisitaikyti prie visuomenės trans¬formacijos į kokybiškai naują lygmenį (informacinę visuomenę), t. y. – su avangardiškumu.
Nors Lietuvoje rinkos ekonomika jau įsitvirtinusi, tačiau pastaruoju metu intensyviai restruktūrizuojamas ūkis, mažėja valstybinio reguliavimo mastas įvairiose gyvenimo srityse, keičiasi visuomenės ekonominis aktyvumas, pastebimi dideli vertybinių orientacijų pokyčiai ir t. t. Taigi nauji socialiniai ekonominiai santykiai dar nėra nusistovėję. Labai padidėjusi ekonominė nelygybė leidžia teigti, kad svarbiausiu vienokios ar kitokios socialinės pozicijos (statuso) visuomenės struktūroje veiksniu tapo ekono¬minis kapitalas. Tačiau, suprantama, vienokį ar kitokį socialinį statusą lemia ne tik ekonominis kapitalas. Siekiant susidaryti kiek galima labiau gyvenimo tikrovę atitinkantį socialinės stratifikacijos šalyje empirinį vaizdą, reikia atsižvelgti ir į kultūrinį kapitalą, nes išsimokslinimas, žinios, kvalifikacija tampa vis svarbesniais gyventojų susisluoks¬niavimo veiksniais, socialinio mobilumo šaltiniais.
Tikslinga skirti keturis socialinius sluoksnius: žemutinį, tarpinį (tarp žemutinio ir vidurinio), vidurinį ir aukštutinį.
Kiekvienas socialinis sluoksnis suskirstytas į du posluoksnius: I posluoksnis – išsimokslinimas iki bendrojo vidurinio imtinai, II posluoksnis – aukštesnysis ir aukštasis išsimokslinimas.
2. Lietuvos gyventojų socialinis susisluoksniavimas
2.1. Visuomenės socialinė struktūra
Didžiausią Lietuvos visuomenės dalį sudaro tarpinis sluoksnis. Į jį patenka beveik pusė visų gyventojų. Aukštutinis socialinis sluoksnis sudaro apie dešimtadalį gyventojų. Kiti gyventojai daugmaž tolygiai pasiskirsto tarp žemutinio ir vidurinio socialinių sluoksnių. Atliktų įvairių tyrimų duomenys rodo, kad tarp namų ūkio galvos išsimokslinimo ir pasiekto socialinio ekonominio statuso yra tiesioginis ryšys: I posluoksniai vyrauja žemutiniame ir tarpiniame, o II posluoksniai -viduriniame ir aukštutiniame socialiniuose sluoksniuose. Kita vertus, namų ūkio galvos palyginti aukštas išsimokslinimo lygis toli gražu negarantuoja atitinkamo socialinio ekonominio statuso. Nepasiekusiųjų vidurinio ir aukštutinio socialinių sluoksnių, kai namų ūkio galva turi aukštesnįjį ar aukštąjį išsimokslinimą, yra gerokai daugiau negu sugebėjusiųjų šiuos socialinius sluoksnius pasiekti, kai namų ūkio galva turi išsimoks¬linimą iki bendrojo vidurinio išsimokslinimo. Akivaizdu, kad vidurinio socialinio sluoksnio branduolys yra II jo posluoksnis, kuriame namų ūkių galvos turi aukštesnįjį ar aukštąjį išsimokslinimą.
Apie pusė (nuo 47 % iki 53 %) tiek miesto (tiek 5 didžiųjų, tiek ir kitų miestų), tiek kaimo gyventojų patenka į tarpinį socialinį sluoksnį. Tačiau miesto, ypač 5 didžiųjų miestų, gyventojai, palyginti su kaimo gyventojais, daug dažniau patenka į vidurinį ir aukštutinį socialinius sluoksnius ir daug rečiau – į žemutinį sluoksnį. Miesto gyventojų į žemutinį sluoksnį patenka 16 procentų, o kaimo gyventojų- 36 procentai. Kaip žinoma, miestai, ypač stambūs, suteikia daug didesnių socializacijos, savęs realizavimo ir prisitaikymo prie besikeičiančių rinkos ekonomikos sąlygų galimybių. Gyventojų grupėms, besiskiriančioms namų ūkio galvos amžiumi, būdingos gana skirtingos pasiskirstymo tarp socialinių sluoksnių proporcijos. Pastebima tokia socialinio ekonominio statuso pasikeitimo keičiantis namų ūkio galvos amžiui tendencija: situacija šiek tiek geresnė negu vidutiniškai šalyje (18-24 metai) —> žemyn į maždaug vidutinę šalies situaciją (25-39 metai) -» tam tikras pagerėjimas (40-49 metai) -» aukštyn į situaciją, daug geresnę negu vidutiniškai šalyje (50-59 metai, kai vaikai jau užauginti, pasiektas, matyt, ir profesinės karjeros pikas) -» gerokai žemyn (kai perkopiama į septintą dešimtį, tampama pensininkais).
Priklausymas tam ar kitam socialiniam sluoksniui labai priklauso nuo namų ūkio socialinės ekonominės grupės. Žemutiniame sluoksnyje aukštas koncentracijos laipsnis būdingas vadinamiesiems kitiems ir žemdirbių namų ūkiams. Šiame sluoksnyje susitelkę 58 procentai gyvenančiųjų kituose ūkiuose ir 48 procentai gyvenančiųjų žemdirbių namų ūkiuose. Palyginti su minėtais namų ūkiais, šiek tiek geresnė pensininkų namų ūkių padėtis: į žemutinį sluoksnį jų patenka 27 procentai, tačiau į tarpinį – net 57 procentai. Gyvenančiųjų samdomų darbuotojų namų ūkiuose pasiskirstymo tarp socialinių sluoksnių situacija yra šiek tiek geresnė negu vidutiniškai šalyje. Geriausia yra verslininkų namų ūkių situacija. Tai vienintelė namų ūkių socialinė ekonominė grupė, kurios pusė narių patenka į vidurinį ir aukštutinį sluoksnius.
2.2. Socialinės demografinės, socialinės ekonominės ir sub¬jektyvios charakteristikos būdingos įvairiems socialiniams sluoksniams. Jos vienaip ar kitaip susijusios su gebėjimu prisitaikyti prie nuolat kintančios gyvenimo realybės, pri¬sijungti prie naujų visuomenės institutų kūrimo ir stiprinimo, tų gebėjimų realizavimo rezultatais, galiausiai potencialiomis galimybėmis pagerinti savo socialinį ekonominį statusą ar bent jį išlaikyti (kai jis yra palyginti neblogas).
Socialinės demografinės charakteristikos.
Kuo aukštesnis socialinis sluoksnis, tuo mažesnis jame vidutinis namų ūkio dydis. Socialinių sluoksnių sudėtis pagal namų ūkių dydį rodo, kad tik gyvenančiųjų 4 asmenų namų ūkiuose dalis yra vienoda (27-29 %) visuose sluoksniuose. Kitokio dydžio namų ūkiams būdinga tokia tendencija: kuo aukštesnis socialinis sluoksnis, tuo didesnę dalį jame sudaro gyvenantieji 1, 2 ir 3 asmenų namų ūkiuose ir tuo mažesnę jo dalį sudaro gyvenantieji 5 ir daugiau asmenų namų ūkiuose.
Ypač skiriasi socialinių sluoksnių sudėtis pagal gyvenamąją vietą. Kuo aukštesnis socialinis sluoksnis, tuo didesnis vaidmuo jame tenka gyvenantiesiems mieste, ypač 5 didžiuosiuose miestuose, ir atitinkamai mažesnis vaidmuo gyvenantiesiems kaime. Žemutiniame sluoksnyje kaimo gyventojai sudaro apie pusę įjįpatenkančiųjų, tarpinia¬me – 30 procentų, viduriniame – 21 procentas, aukštutiniame – 18 procentų.
Lietuvoje 56 procentai gyventojų gyvena namų ūkiuose, kurių galvos yra vyrai. Kaip žinoma, Lietuvai, kaip ir daugeliui kitų šalių, būdinga tai, kad vyrai dažniau negu moterys dirba vadovaujantį, kartu ir geriau apmokamą darbą. Socialinių sluoksnių charakteristikos rodo, kad kuo aukštesnis socialinis sluoksnis, tuo dažniau vyras yra namų ūkio galva.
Lietuvoje didžioji dalis (58 %) gyventojų gyvena namų ūkiuose, kurių galvos amžius nuo 25 iki 49 metų. Gyvenantieji tokiuose namų ūkiuose panašią dalį sudaro ir kiek¬viename socialiniame sluoksnyje. Iš esmės vienodas, kaip ir visoje šalyje nedidelis, vaidmuo kiekviename socialiniame sluoksnyje tenka gyvenantiesiems namų ūkiuose, kurių galvos amžius 18-24 metai. Tačiau, kai namų ūkio galvai 50-59 metai, – kuo aukštesnis socialinis sluoksnis, tuo didesnę jo dalį sudaro gyvenantieji tokiuose ūkiuose, o, kai namų ūkio galvai 60 ir daugiau metų, – kuo aukštesnis socialinis sluoksnis, tuo mažesnę jo dalį sudaro gyvenantieji tokiuose ūkiuose. Minėti gyventojai lyg ir pasikeičia savo pozicijomis kraštutiniuose socialiniuose sluoksniuose: žemutiniame sluoksnyje jie atitinkamai sudaro 13 procentų ir 23 procentus, o aukštutiniame atitinkamai – 22 pro¬centus ir 11 procentų.
Įdomus pasiskirstymas ne tik pagal namų ūkio galvos amžių, bet ir pagal visų namų ūkio narių amžių. Šis pasiskirstymas rodo iš esmės tas pačias ten¬dencijas, tačiau iš jo akivaizdžiai matyti, kad žemutiniame socialiniame sluoksnyje, palyginti su kitais, daug didesnę dalį (beveik trečdalį) sudaro vaikai. Todėl ypač aktualu sudaryti prielaidas šio sluoksnio gyvenimo lygiui kilti. Priešingu atveju šie vaikai liks neišsimokslinę, neįvaldę minimaliausių sveiko gyvenimo būdo standartų, negavę mini¬malių kultūros ir meno pagrindų, neįgiję aukštesnio kvalifikacinio lygmens profesijų, galiausiai niekada nepasieks aukštesnio socialinio ekonominio statuso.
Socialinių sluoksnių charakteristikos pagal namų ūkių galvos išsimokslinimą rodo tokią tendenciją: kuo aukštesnis socialinis sluoksnis, tuo mažesnę jo dalį sudaro gyvenantieji namų ūkiuose, kurių galvos išsimokslinimas iki pradinio, pagrindinis ir bendrasis vidurinis, ir tuo didesnę jo dalį sudaro gyvenantieji namų ūkiuose, kurių galva turi aukštąjį išsimokslinimą. Tačiau į šią tendenciją „nepatenka” gyvenantieji namų ūkiuose, kurių galva turi aukštesnįjį išsimokslinimą. Ne tik aukštutiniame, bet, deja, ir žemutiniame socialiniame sluoksnyje tokie gyventojai sudaro po penktadalį.
Iš esmės skiriasi socialinių sluoksnių sudėtis pagal namų ūkio socialinę ekonominę grupę. Panašiausias į šalies gyventojų paveikslą pagal šią charakteristiką (kaip, beje, dažniausiai ir pagal kitas) yra tarpinis sluoksnis. Įvairių socialinių ekonominių grupių namų ūkių narių dalis kraštutiniuose sluoksniuose (žemutiniame ir aukštutiniame) skiriasi nuo 1,8 iki 6,8 karto. Vidurinio sluoksnio sudėtis tokia: 73 procentus sudaro gyvenantieji samdomų darbuotojų namų ūkiuose, 15 procentų – pensininkai, 7 procentus – versli¬ninkai, 3 procentus – žemdirbiai ir 2 procentus – gyvenantieji kituose namų ūkiuose.
Socialinių sluoksnių sudėties skirtumai pastebimi ir pagal namų ūkio tipą. Juos lemia vieniši asmenys, poros be vaikų ir kiti namų ūkiai su vaikais. Kuo aukštesnis socialinis sluoksnis, tuo didesnę jo dalį sudaro vieniši asmenys bei gyvenantieji porų be vaikų namų ūkiuose ir tuo mažesnę dalį – gyvenantiej i kituose namų ūkiuose su vaikais.
Socialinės ekonominės charakteristikos. Namų ūkių biudžetų tyrimo metu fiksuojamos ir namų ūkių narių, kurie darbinę veiklą nurodo kaip pagrindinį pajamų šaltinį, profesijos.
Žemutiniame socialiniame sluoksnyje vyrauja nekvalifikuoti darbininkai (46 %) ir kvalifikuoti prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkai (19 %). Aukštutiniame sluoksnyje daugiausia yra specialistų (36 %) ir įstatymų leidėjų, vyresniųjų pareigūnų, valdytojų (20 %). Vidurinis socialinis sluoksnis pagal jam būdingų profesijų kvalifikacinį
lygmenį užima gerokai aukštesnę pozicijąnei tarpinis sluoksnis. Aukštesnę pozicijąjis užima ir palyginti su vidutiniais visų namų ūkių rodikliais. Pažymėtina (ir apgailestautina), kad įvaldžiusieji aukšto kvalifikacinio lygmens (3-iojo ir aukštesnio) profesijas sudaro daugiau kaip penktadalį tarpinio sluoksnio.
Viena iš pagrindinių gyventojų ekonominių charakteristikų, iš esmės lemianti jų gyvenimo suprantama, yra pajamos. Kiekviename socialiniame sluoksnyje aptinkami iš esmės visi Lietuvos gyventojams būdingi pagrindiniai pajamų šaltiniai, tačiau socialiniuose sluoksniuose jie pasiskirstę nevienodai, t. y.:
- tik aukštutinis socialinis sluoksnis turi vieną vyraujantį (sudarantį daugiau kaip
50 %) pagrindinį pajamų šaltinį. Tai samdomas darbas ne žemės ūkio sektoriuje. Paja¬mas iš verslo ir amatų (pagrindinis pajamų šaltinis) gauna tik 4 procentai patenkančiųjų
į šį socialinį sluoksnį, tačiau, deja, ir visuose šalies namų ūkiuose tokių yra tik 2 procentai;
- vidurinio ir tarpinio socialinių sluoksnių svarbiausi pagrindiniai pajamų šaltiniai
yra samdomasis darbas ne žemės ūkio sektoriuje ir pensijos. Tačiau jų vaidmuo nevie¬
nodas: viduriniame sluoksnyje minėtus šaltinius atitinkamai nurodo 43 procentai ir 18
procentų šio sluoksnio gyventojų, o tarpiniame sluoksnyje atitinkamai – 30 procentų ir
28 procentai šio sluoksnio gyventojų;
- žemutiniame socialiniame sluoksnyje dažniausias pagrindinis pajamų šaltinis yra
pensijos (20 %), samdomasis darbas ne žemės ūkio sektoriuje (14 %) ir darbas asme¬
niniame ūkyje (13 % šio sluoksnio gyventojų). Socialinės pašalpos yra 4 procentų šio
sluoksnio gyventojų pagrindinis pajamų šaltinis. Kadangi vidutiniškai šalyje šios pašalpos
yra 2 procentų gyventojų pagrindinis pajamų šaltinis, abejonių kyla dėl socialinių pašalpų taiklumo, t. y. ar jos skiriamos toms gyventojų grupėms, kurioms jų labiausiai reikia.
Visų namų ūkių duomenys rodo, kad 32 procentai jų narių yra išlaikytiniai, neturi savarankiškų pajamų. Panašią dalį jie sudaro ir tarpiniame socialiniame sluoksnyje, žemutiniame – gerokai didesnę (net 9 procentiniais punktais), viduriniame ir aukštu¬tiniame sluoksniuose – 5-6 procentiniais punktais mažesnę.
Taigi nedarbo problema aktualiausia yra žemutiniame sluoksnyje ir, turint galvoje šio sluoksnio gyvenamosios vietos ir kitas charakteristikas, sunkiausiai sprendžiama. Tačiau primintina, kad didžiausias šalyje yra tarpinis sluoksnis.
Žemutinio sluoksnio disponuojamos pajamos sudaro tik 43 procentus, o tarpinio sluoksnio – 84 procentus šalies vidurkio. Vidurinio ir aukštutinio sluoksnių disponuojamos pajamos yra atitinkamai 37 ir 148 procentais didesnės už šalies vidurkį.
Iš 10 lentelėje pateiktų duomenų taip pat galima padaryti netiesioginę išvadą apie namų ūkių nuomonę dėl pajamų diferenciacijos. Natūralu tikėtis, kad vidutiniai poreikiai turėtų būti daug labiau diferencijuoti negu minimalūs poreikiai. Tačiau taip nėra. Reikalinga pinigų suma gyvenimui vidutiniškai aukštutiniam sluoksniui yra 2,2 karto didesnė negu žemutiniam sluoksniui, o minimali suma išgyvenimui skiriasi 2,3 karto. (Primename, kad faktinės piniginės disponuojamos pajamos skiriasi 7,1 karto.) Lyginant gyvenimui vidutiniškai ir išgyvenimui reikalingas sumas, galima susidaryti vaizdą, koks, namų ūkių nuomone, turėtų būti skirtumas tarp vidutinio ir minimalius poreikius atitinkančio gyvenimo lygio. Visi socialiniai sluoksniai šį skirtumą įvertina iš esmės vienodai -jis turėtų būti 2,1 karto. Faktiškai skirtumas (pagal disponuojamas pinigines pajamas) tarp vidurinio ir žemutinio socialinių sluoksnių yra 3,8 karto. Taigi nors ir neturime duomenų apie gana turtingam gyvenimui reikalingus pajamų dydžius, galima teigti, kad Lietuvos gyventojai pasisako už saikingą paj amų diferenciaciją.
Išvados
1. Paskutiniųjų metų demografiniai procesai apibūdinami kaip gili demografinė krizė, kokios Lietuvoje dar nebuvo. Šiuo metu pagrindiniai demografiniai procesai yra įgavę priešingą kryptį, negu kad buvo iki 1991 m.
2. Nuo 1992 m. mažėja Lietuvos gyventojų skaičius. Mažėjimą lemia neigiamas natūralus ir migracinis gyventojų prieaugis. Natūraliam gyventojų skaičiaus mažėjimui didžiausios įtakos turi staigus gimimų skaičiaus sumažėjimas, o neigiamą migracijos saldo lemia gyventojų – ypač rusakalbių išvykimas.
3. Keletą metų keitėsi teritorinis gyventojų pasiskirstymas: mažėjo žmoniųmiestuose, daugėjo kaimuose, tačiau tai buvo iki 1996 m. Ryškiai sumažėjo santuokų skaičius, daugėja ištuokų, nesantuokinių vaikų, trumpėja, ypač kaime, vidutinė būsimo gyvenimo trukmė ir kt.
4. Ryškiai pasikeitė dirbančiųjų pasiskirstymas tarp valstybinių ir privačių įmonių bei organizacijų, šioms didėjant. Atsirado bedarbiai, kurių daugiau kaip pusę sudaro moterys, keičiasi dirbančių ūkio ir kultūros srityse skaičius.
5. Dabar įgyvendinama demografinė politika, pasikeitus ekonominėms sąlygoms, didesnio vaidmens neturi. Esant sudėtingai demografinei situacijai, reikalinga visuminė, plačios apimties Lietuvos gyventojų raidos (ugdymo) programa, parengta įvairių sričių specialistų.
6. Naujojoje programoje būtina numatyti pagrindines konkrečios veiklos kryptis, daugiausiai dėmesio skiriant jaunoms ir daugiavaikėms šeimoms.
7. Nevienoda demografinių procesų raida tam tikrose Lietuvos dalyse reikalauja ne tik bendros, bet ir konkrečios regioninės demografinės politikos. Jos įgyvendinimu privalėtų rūpintis savivaldybės bei apskričių administracijos.
8. Svarbu suaktyvinti lokalinių gyventojų ir gyvenviečių sistemų tyrimą,norint nagrinėti regioninius skirtumas, bei teikiant rekomendacijas, kaip juos spręsti.
9. Labai svarbu nepamiršti lietuvių, gyvenančių už mūsų valstybės ribų – etninėse
žemėse. Jų išlikimas ryškiai priklauso nuo įvairiapusės paramos iš Lietuvos.
10. Nesiimant konkrečių priemonių įgyvendinant bendrą ir regioninę gyventojų ugdymo programą, mūsų laukia nelinksma ateitis. Mažėjantį Lietuvos gyventojų skaičių ateityje gali užpildyti migrantai iš besivystančių valstybių.
1. Per paskutinius dvejus metus Lietuvoje pastebima neigiama socialinės stratifi¬kacijos tendencija: gerokai padidėjo gyventojų, patenkančių į žemutinį sluoksnį. Kitų trijų sluoksnių dalys bendrame gyventojų skaičiuje sumažėjo, pastebimiau – vidurinio sluoksnio.
2. Tarp namų ūkio galvos išsimokslinimo ir pasiekto socialinio ekonominio statuso yra tiesioginis ryšys, tačiau palyginti aukštas namų ūkiogalvos išsimokslinimo lygis toli gražu negarantuoja atitinkamo socialinio ekonominio statuso. Poslinkiai per pasku¬tinius dvejus metus rodo, kad išlaikyti savo pasiektą socialinį ekonominį statusą, sėk¬mingiau prisitaikyti prie dabartinių rinkos ekonomikos sąlygų sugebėjo namų ūkiai, kurių galvos turėjo aukštesnįjį ir aukštąjį išsimokslinimą.
3. Namų ūkių narių pasiskirstymas tarp socialinių sluoksnių rodo, kad yra vienokio ar kitokio socialinio ekonominio statuso įgijimo priklausomybė (didesnė ar mažesnė) nuo jų socialinių demografinių charakteristikų: namų ūkio gyvenamosios vietos, namų ūkio galvos amžiaus, namų ūkio socialinės ekonominės grupės ir kt.
4. Pagrindiniai socialinių sluoksnių bruožai:
Žemutinis socialinis sluoksnis. Palyginti su kitais sluoksniais, jame daugiausia (daugiau kaip 50 %) gyvenančiųjų kaime, daugiausia vaikų (32 %), nemažai 60 metų amžiaus ir vyresnių (16 %), santykinai blogiausia situacija pagal namų ūkio galvos išsimokslinimą, pagrindiniai pajamų šaltiniai labai „išsibarstę”, daugiausia išlaikytinių (41 %), daugiausia nurodančiųjų, kad jų pagrindinis pajamų šaltinis yra socialinės pašalpos. Disponuojamos pajamos vienam namų ūkio nariui sudaro tik 43 procentus šalies vidurkio. Taigi situacija destruktyvi. Ji orientuota į socialinę degradaciją arba į kovą už savo būvį bet kokiomis priemonėmis.
Tarpinis socialinis sluoksnis. Jo paveikslas yra panašiausias į visos Lietuvos gyventojų vidutinišką paveikslą (nes, kaip minėta, įjįpatenka apie pusė šalies gyventojų). Palyginti su žemutiniu socialiniu sluoksniu, šis sluoksnis pagal namų ūkių galvų amžių yra gerokai „vyresnis”, jį taip pat slegia (nors šiek tiek mažiau) nedarbo našta, pastebimai mažesnę dalį (25 %) sudaro vaikai. Šio sluoksnio tipiškiausias bruožas yra žemas pajamų lygis: disponuojamos pajamos sudaro 84 procentus šalies vidurkio. Taigi situacija gana problemiška. Ji gali lemti tam tikrus socialinius neramumus, jei dar ilgai nebus nors šiek tiek pastebimesnių gerėjimo poslinkių.
Vidurinis socialinis sluoksnis. Palyginti su šalies vidurkiu, daugiau yra gyvenan¬čiųjų miestuose (79 %), pagal namų ūkių galvų amžių jis yra šiek tiek Jaunesnis”, vaikų dalis taip pat yra šiek tiek mažesnė (22 %), aukštesnis profesijų kvalifikacinis lygmuo, 37 procentais didesnės disponuojamos pajamos.
Vidurinio socialinio sluoksnio branduolys yra II jo posluoksnis (kai namų ūkių galvos turi aukštesnįjį ir aukštąjį išsimokslinimą). Jo dalis viduriniame sluoksnyje (rodanti statuso kristalizacijos laipsnį) sudaro 63 procentus. Pažymėtina, kad šio posluoksnio dalis sudaro tik 13 procentų bendro šalies gyventojų skaičiaus.
Aukštinis socialinis sluoksnis. Šiame sluoksnyje, palyginti su kitais, mažiausias vidutinis šeimos dydis (nors, kaip ir visoje šalyje, apie 30 % sudaro gyvenantieji 4 asmenų ūkiuose, tačiau beveik 3 kartus rečiau yra gyvenančiųjų 5 ir daugiau asmenų namų ūkiuose), didžiausią dalį (82 %) sudaro gyvenantieji miestuose, didžiausia ir gyvenančiųjų didžiuosiuose miestuose dalis (64 %). Tai vienintelis socialinis sluoksnis, turintis vieną pagrindinį pajamų šaltinį- samdomąjį darbą ne žemės ūkio sektoriuje (sudarantį daugiau kaip 50 %). Pajamos iš verslo ir amatų tik 4 procentų patenkančiųjų į šį sluoksnį yra pagrindinis pajamų šaltinis, tačiau ir visuose šalies namų ūkiuose tokių yra kol kas tik 2 procentai.
7. Lietuvoje susiklosčiusi, tiksliau besiformuojanti, visuomenės socialinė struktūra kol kas yra daug labiau panašesnė į Rusijos (manytume, ir kitų pokomunistinių šalių) negu į Vakarų šalių visuomenių struktūras. Vidurinioji klasė, kaip ji suprantama Vakaruose, Lietuvoje vis dar yra tik tapsmo būsenos. Panašiausias į Vakarų šalių viduriniąja klasę yra vidurinis socialinis sluoksnis, ypač II jo posluoksnis. Tačiau, tiek viso vidurinio socialinio sluoksnio, tiek tik II jo posluoksnio dar nederėtų vadinti viduriniąja klase. Silpniausia jų vieta – masiškumo, vyravimo visuomenėje stoka. Labiau tiktų, ypač II posluoksniui, viduriniosios protoklasės pavadinimas.
8. Kraštutinių socialinių sluoksnių (aukštutinio ir žemutinio) disponuojamos pajamos skiriasi 5,7 karto, o piniginės disponuojamos pajamos – net 7,1 karto. Namų ūkių nuomonės analizė leidžia teigti, kad Lietuvos gyventojai pasisako už daug saikingesnę pajamų diferenciaciją. Viena vertus, tai galima vertinti kaip tam tikrą socializmo laikų reliktą, kita vertus, esama pajamų diferenciacija nebūtų tokia skausminga, jei visuomenės struktūroje vyrautų vidurinis socialinis sluoksnis, o gyvenimas žemiau absoliučios skurdo ribos būtų tik išimtiniai atvejai.
9. Socialinių sluoksnių socialinės demografinės, taip pat profesinės charakteristikos rodo, kad tiek žemutinis, tiek tarpinis, tiek vidurinis socialiniai sluoksniai turi nemažai bruožų, įgalinančių pagerinti savo socialinį ekonominį statusą. Tai ypač pasakytina apie minėtų socialinių sluoksnių II posluoksnius. II tarpinis posluoksnis, apimantis 19
procentų šalies gyventojų, turi daugiausia galimybių tapti viduriniu socialiniu sluoksniu.
10. Lietuvos visuomenės socialinės struktūros gerėjimui, be abejo, turės įtakos ekonomikos augimas apskritai. Tačiau labai svarbu, kaip bus tobulinama socialinė ekonominė politika. Ji daug labiau turėtų būti orientuota į žemutinį ir tarpinį socialinius sluoksnius. Minėtus sluoksnius labiausiai slegia nedarbas, juose susitelkę net 76 procentai
Lietuvos vaikų (atitinkamai – 30 % ir 46 %). Šie vaikai gali likti be aukštesnio socialinio ekonominio statuso įgijimo perspektyvos.