ziniukai.com

Archive for the ‘Istorija’ Category

Kryžiaus žygiai – Vakarų Europos riterių karinės kampanijos vykdytos XI-XVI a. Kryžiaus žygius skelbė arba laimino popiežius, jų tikslas buvo krikščionių ekspansija į kitatikių ir pagonių kraštus. Pirminiai deklaruojami kryžiaus žygių tikslai buvo pagalba Rytų krikščionims kovoje su musulmonais, Šventosios žemės išvadavimas. Nors pagrindiniai žygių veikėjai buvo popiežius, karaliai ir kiti feodalai, bet jie turėjo daug įtakos ir paprastiems valstiečiams, pirkliams, amatininkams. Kryžiaus žygių laikotarpis – svarbus tiek Europos (tame tarpe ir Lietuvos), tiek Artimųjų Rytų istorijoje. Šventieji karai nulėmė ir kai kurių tautų religinį požiūrį. Tuo laikotarpiu Prancūzija, Italija, Vokietija tapo dominuojančiomis Europos valstybėmis, o kai kurios valstybės buvo palaužtos (Bizantija ir kt.).
Kryžiaus žygių priežastys:
* Buvo pablogėjusios gyvenimo sąlygos kryžiaus karo išvakarėse (badas, epidemijos).
* Feodalų sūnūs ieškojo žemės ir turtų (nes buvo įvesta majorato teisė)
* Valstiečiai tikėjosi ištrūkti iš baudžiavinės priespaudos ir rasti turtų Rytuose.
* Buvo pasikeitęs jėgų santykis tarp Rytų ir Vakarų. Popiežius tikėjosi išplėsti savo įtaką Rytuose, nes Bizantija buvo nusilpusi.
* Daugelis tikėjo, jog dalyvavimas kryžiaus žygyje išpirks nuodėmes.
Kryžiaus žygiai į Pabaltijį

Vakarų Europos feodalų veržimasis į Rytus buvo susijęs su bendra ekonomine ir politine padėtimi tų šalių, kurios vėlyvaisiais viduramžiais buvo pasiekusios aukščiausią feodalizmo stadiją. Nuo XI a. pabaigos tas šalis užliejo valstiečių judėjimo banga, politiniame gyvenime vis labiau reiškėsi miestai. Atkaklus valstiečių ir miestiečių priešinimasis nebeleido didinti feodalinio spaudimo. Todėl feodalai turto ėmė ieškoti svetimose šalyse. Šio tikslo siekti padėjo krikščionybė. Bažnyčia teigė, kad žemė yra Dievo dovana, skirta krikščionims, o pagonys ir musulmonai ja naudojasi neteisėtai.

Po nesėkmingų kryžiaus žygių į Artimuosius Rytus, Šv. Romos imperijos imperatoriaus raginami, Vakarų Europos feodalai atsigręžė į pagoniškas Europos tautas. XII a. pab. į Pabaltijį vyko vokiečių pirkliai ir misionieriai, lydimi ginkluotų karių. Į pagonių kraštus vykę misionieriai buvo paskirti vyskupais. Visi apkrikštyti gyventojai privalėjo mokėti duoklę. XII a. pab. vokiečių pirkliai, riteriai ir kunigai išsikėlė Dauguvos upės žiotyse ir ėmė krikštyti ten gyvenusius lyvius. 1201 m. ten atvykęs vyskupas Albertas pastatė Rygos pilį ir įsteigė karinį vienuolių ordiną – kalavijuočius. Per 12 metų kalavijuočiai nukariavo lyvius, o savo gyvenamą kraštą pavadino Livonija. 1224 – 1227 m. vokiečiai atsikraustė į estų žemes ir jas prijungė prie Livonijos. Tuo pat metu užkariautojai veržėsi į prūsų žemes ir ėmė krikštyti vietinius gyventojus. Tačiau prūsai sukilo ir popiežius vietoje kryžiaus žygio į Jeruzalę žygeivius ėmė siųsti į Prūsiją. Į šį kraštą buvo pakviestas ir vokiečių riterių – Teutonų ordinas.

1236 m. į šiaurę nuo Šiaulių įvyko Saulės mūšis, kurio metu lietuviai įveikė kalavijuočius. Šiame mūšyje lietuviai ir žemaičiai, vadovaujami Vykinto nugalėjo apie 3000 karių. Po nesekmės 1237 m. kalavijuočiai susijungė su teutonais. Tuomet žemaičių ir lietuvių žemės tapo apsuptomis kryžiuočių, kurie kėsinosi nukariauti ne tik Lietuvą, bet ir Kijevo Rusią. 1242 m. Livonijos ordinas pralaimėjo Peipiaus mūšį rusams, vadovaujamiems Aleksandro Neviškio. Šis pralaimėjimas sustabdė ordino plėtimąsi ir jis galutinai nusitaikė prieš baltus. Tuo metu Prūsijoje taip pat kilo neramumai. Prūsai naikino kryžiuočių pilis.

Lietuvą tuo metu jau buvo suvienijęs Mindaugas. Tačiau kryžiuočiai, pasinaudoję Mindaugo priešais, privertė jį apsikrikštyti. 1251 m. Mindaugas Lietuvoje įvedė feodalinius santykius. O netrukus tapo Lietuvos karaliumi. Lietuvai buvo paskirtas vyskupas ir jam buvo paskirtos kai kurios karalystės žemės. Tačiau žemaičiai visiškai nepakluso vyskupui, ir 1256 m. buvo paskelbtas kryžiaus žygis. Kryžiuočiai užpuolė Žemaitiją, ją ėmė niokoti. Tačiau žemaičiai nusitaikė užpulti Klaipėdos pilį, bet jos užimti taip ir nepavyko. Buvo pasirašytos paliaubos. Po metų vyko dar vienas kryžiaus žygis, bet ne tik prieš baltus, bet ir prieš mongolus totorius. Buvo sutelktos didžiulės galios ir 1260 m. prie Durbės įvyko mūšis. Jame žuvo ir Livonijos ordino magistras ir švedų princas, ir daugybė žygio dalyvių. Šiame mūšyje lietuviams ir žemaičiams vadovavo Treniota. Ši pergalė paskatino kitas krikščionių užimtas teritorijas sukilti.
260 m. prūsai, vadovaujami Herkaus Manto, surengė didžiulį sukilimą. Buvo sušauktas kryžiaus žygis, ir po 14 metų vykusios kovos prūsai buvo numalšinti. Po Mindaugo mirties, praėjus nedideliam laiko tarpui, į valdžią pateko Traidenis. Lietuva atsimetė nuo krikščionybės. Traidenis ėmė rengti žygius prieš Livonijos ordiną. Valdant Vyteniui, Livonijos ordinas ėmė plėstis į slavų žemes, o kryžiuočiai įsitvirtino kairiąjame Nemuno krante. Prasidėjo nepaliaujamos kovos tarp kryžiuočių ir lietuvių. Į valdžią atėjus Gediminui, Lietuva ėmė palaikyti diplomatinius santykius su Vakarų Europa, popiežiumi, Livonijos ordinu. Lietuvoje buvo imtos statyti bažnyčios, krikštyti pagonys. Bet, nepaisant to, vokiečiai LDK ėmė puldinėti dar smarkiau. 1341 m. mūšyje prie Veliuonos su teitonais žuvo ir pats Gediminas. Pasinaudoję susidariusia politine krize LDK, kryžiuočiai užėmė Žemaitiją ir ruožą tarp Kauno ir Gardino. Lietuva praktiškai neteko išėjimo prie jūros. 1345 m. kryžiuočiai, kartu su čekais ir vengrais bandė nesėkmingai užimti Lietuvą, o į valdžią atėjęs Algirdas užpuolė Rygą.

Ordinui nepavykus užimti Lietuvos, kryžiuočiai ėmė naudotis kita taktika, jie rengė smulkius, bet nepaliaujamus puldinėjimus. Ordinas pagrobė vieną iš LDK kunigaikščių Kęstutį ir jį įkalino Marienburgo pilyje, bet jis pabėgo. Kryžiuočiai stengėsi paimti strategiškai svarbią Kauno pilį, todėl palei Nemuno upę pristatė daug pilių. Tačiau per 150 metų trukusius puldinėjimus, kryžiuočiai nesugebėjo įsitvirtinti šiapus Nemuno. Popiežius bandė susitarti dėl Lietuvos krikšto, bet Algirdas reikalavo ginti LDK nuo Aukso Ordos, o kryžiuočiai to daryti nesutiko. 1363 m. Ordinui pavyko užimti ir sunaikinti Kauno pilį. Po dviejų metų kryžiuočiams pavyko pasiekti LDK sostinę Vilnių, bet jo neužėmė. Vėliau lietuviai bandė užimti Kionegsbergą (Kaliningradą), tačiau žygis baigėsi nesėkme, o 1377 m. teutonai nusiaubė Vilnių ir Trakus. XIV a. pab. kryžiuočiai pasinaudoję LDK politine krize, užėmė Žemaitiją ir kitas sritis. Bet susijungus naujiems LDK kunigaikščiams Vytautui ir Jogailai, žemės pradėtos atkovoti.

1385 m. buvo pasirašyta Krėvos sutartis tarp LDK ir Lenkijos, kurioje Jogaila įsipareigoja apsikrikštyti ir apkrikštyti LDK gyventojus. Ordinas stengėsi įkalbėti popiežių, kad šis nepasirašytų šios sutarties. Vakarų Europoje Ordino populiarumas smuko, jis išgyveno politinę krizę. Dabar kryžiuočiai nebeturėjo preteksto pulti LDK, nes ši buvo krikščioniška šalis. Tačiau LDK kilo nesutarimai tarp Vytauto ir Jogailos, todėl Vytautas pasitraukė į Ordino pusę ir sutiko jam atiduoti Žemaitiją. Kryžiuočiai ėmė statyti pilis, rinkti mokesčius iš vietinių gyventojų, juos krikštyti. Žemaičiai sukilo prieš Ordiną. Sukilėlius ėmė remti Vytautas. LDK išvijo iš Žemaitijos kryžiuočius. Teutonai tuo pat metu nesutarė ir su lenkais. Jogaila su Vytautu sutelkė karines galias prie Vyslos upės. Prie lietuvių prisidėjo lenkai ir rusai. 1410 m. liepos 15 d. ties Griunvaldu (Žalgiriu), įvyko lemiamas mūšis prieš kryžiuočius. Kovos pradžioje kryžiuočiai laiminėjo, didžioji dalis lietuvių atsitraukė, kai Ordinas jau ruošėsi švęsti pergalę, staiga pasirodė vėl surinkti lietuvių kariai, nukovė magistrą Ulrichą von Jungingeną ir nugalėjo kryžiuočius. Žalgirio mūšis nutraukė beveik 200 metų trukusį baltų žemių plėšimą. 1411 m. Ordinas perdavė Žemaitiją LDK. Bet į valdžią atėjus naujam magistrui, šis nesutiko, kad Žemaitija pereitų į LDK rankas. Vėl prasidėjo kariniai konfliktai. LDK sąjungininke tapo Čekija, kurioje stipriai veikė husitų judėjimas. 1422 m. Vytautas ėmė veržtis gilyn į Prūsiją, ir Ordinas turėjo galutinai atsisakyti Žemaitijos. 1435 m. ties Pabaisku buvo galutinai sumuštas Livonijos ordinas. Laikui bėgant, nusilpo ir iširo teutonų ordinas. Tuo baigėsi ištisa epocha, besitęsusi nuo XI a. iki XV a., kurios metu vyko kryžiaus žygiai.
Kryžiaus žygių rezultatai:
* Pagyvėjo prekyba, amatai, sustiprėjo Šiaurės Italijos miestai
* Sumažėjo vidutinių vasalų, o jų žemė atiteko senjorams.
* Paspartėjo socialiniai procesai. Feodalai įvedė piniginę rentą. Pradėjo nykti baudžiava.
* Daugelis baudžiauninkų gavo laisvę.
* Kryžiaus žygiai buvo grobikiški, bet pagyvino kultūrą. Susipažinta su rytietiškais augalais, įvyko pasikeitimų buityje.
* Nublanko dorovinės vertybės ir idealai

Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazija

Turinys
Ekonomika……………………………………………………………………………………………………………3
Ekonomika, Mikroekonomika ir Makroekonomika……………………………………………………3
Kada ekonomika auga?…………………………………………………………………………………………..4
Kaip keitėsi Lietuva 2001-2005 metais ekonominiu atžvilgiu……………………………………..5
Lietuvos vertybinių popierių rinka ir Depozitoriumo vaidmuojoje……………………………….5
Pinigų rinkos priemonės…………………………………………………………………………………………7
Obligacijos……………………………………………………………………………………………………………7
Akcijos…………………………………………………………………………………………………………………8
Biržos makleris……………………………………………………………………………………………………10
Vilniaus vertybinių popierių birža………………………………………………………………………….11
Lietuvos Nacionalinės Vertybinių Popierių Biržos Istorija……………………………………….11
Apie Lietuvos VP rinką………………………………………………………………………………………..15
Bendra Baltijos VP rinka………………………………………………………………………………………17
Prekyba ir narystė………………………………………………………………………………………………..17
Apie “Finastą”……………………………………………………………………………………………………..18
Investicinė veikla…………………………………………………………………………………………………19

Svarbiausi Finastos įvykiai……………………………………………………………………………………20
Finastos Čempionatas 2006…………………………………………………………………………………..21
“Investuotojo” konkursas………………………………………………………………………………………21
Taisyklės…………………………………………………………………………………………………………….22
Žodynėlis……………………………………………………………………………………………………………25
Mūsų dalyvavimas “Investuotojo“ konkurse……………………………………………………………27
Mūsų tikslai ir uždaviniai……………………………………………………………………………………..28
Mūsų komandos įspūdžiai……………………………………………………………………………………………….28
Priedai………………………………………………………………………………………………………………..29
Literatura……………………………………………………………………………………………………………32
Ekonomika

Ekonomika- tai mokslas, padedantis iš visų ribotų išteklių panaudojimo elternatyvą pasirinkti geriausią.
Ekonominė politika – tai valstybės valdančių ir opozicinių partijų suformuluotų principų, uždavinių, veiksmų ir priemimnių visuma, skirta ekonomikos organizavimui ir valdymui. Ekonominė politika skirstoma į vidaus ir užsienio.
Svarbiausias ekonomikos veikimo dėsnis – paklausos ir pasiūlos pusiausvyra.
Ekonominės politikos sudedamosios dalys:
- mokslinė – mechaninė;
- technologinių investicijų;
- materialinių išteklių;
- finansinė;
- mokesčių;
- kainų kreditų;
- struktūrinė;
Atsižvelgiant į ekonominės politikos principų reikalavimus, vienam ar net keliems dešimtmečiams rengiamos tikslinės programos (mokslo ir technikos, energetikos, aagrarinės ir kt.)
Ekonominės politikos vaisingumas priklauso nuo tikių veiksnių, kaip valstybės partijų ir specialistų sugebėjimas perengti racionalią ekonominę strategiją ir taktiką, nuo mokėjimo ją įgyvendinti.
EKONOMIKA, MIKROEKONOMIKA IR MAKROEKONOMIKA

Ekonomiką galima suvokti, kaip visumą apsisprendimų, kuriuos sudaro vartotojai, valdžios žmonės.
Ekonomikos studijos skyla į dvi dideles tarpusavyje susijusias, net gana savarankiškas dalis: mikroekonomiką ir makroekonomiką.
Makroekonomika – ekonomikos kaip visumos studijos. Čia nagrinėjamos tokios problemos, kaip infliacija, nedarbas ir ekonomikos augimas. Makroekonomika analizuoja, kaip rutuliojasi visas valstybės ūkis,kaip kuriamas ir paskirstomas visuminis produktas.
Mikroekonomika – tai individualių dalių, kurios sudaro ekonomikos lauką, studijos. Taigo mikroekonomika nagrinėja ekonominius individualių (šeimos) ūkių ir verslo įmonių pasirinkimą. Domimasi vartotojais, pirkėjais ir pardavėjais, verslininkais ir dirbančiaisiais.

KADA EKONOMIKA AUGA?

Ekonomikos augimas- tai pastovus prekių ir paslaugų gamybos didėjimas. Ekonomikos augimą skatina ir technologiniai pokyčiai ir turimų gamybos išteklių – darbo jėgos ir kapitalo tobulinimas.
Jei gerėja šalyje savų išteklių – darbo jėgos ir kapitalo – kokybė ir jų tarpusavio sąveika, tai galime kalbėti apie ekonomikos augimą.
Valstybės sukuriamas BVP priklauso nuo šalies darbuotojų išsilavinimo, jų darbo kokybės ir kultūros lygio. Išsilavinę darbuotojai visada pagamins daugiau negu mažiau išsilavinę.
Kartu mažėja ir investicijų į kapitalą – įrengimus, prietaisus, pastatus – reikšmė. Kuo daugiau kapitalo ir žmogaus išteklių, kuo geresnė jų kokybė, tuo efektyvesnė ekonomika ir didesnis ekonominis augimas.

BVP augimas

KAIP KEITĖSI LIETUVA
2001-2005 METAIS EKONOMINIU ATŽVILGIU

• sukurta 100 000 naujų darbo vietų; vien šiais metais įdarbinta 64 tūkstančiai žmonių;
• minimali alga padidinta nuo 430 lt iki 500 lt, neapmokestinamasis minimumas – nuo 214 Lt iki 290 Lt, vidutinis mėnesio darbo užmokestis išaugo nuo 970 Lt iki 1222 Lt;
• bazinė pensija padidinta nuo 147 Lt iki 172 Lt, vidutinė senatvės pensija išaugo nuo 318 Lt iki 400 Lt;
• pelno mokestis sumažintas nuo 29 proc. iki 15 proc.;
• PVM mokestis sumažintas nuo 18 proc. iki 5 proc. (gyventojai sutaupė 40 mln. Lt), socialiai remtiniems žmonėms komunalinių mokesčių kompensacijoms skirta 150 mln. Lt;
• Kiekvienam vaikui nuo 3 iki 7 metų mokami „vaiko pinigai“ – 50 Lt;
• Vyriausybės parama žemės ūkiui padidinta nuo 618,7mln. iki 812,1 mln. Lt (31 proc.), o parama specialiajai kaimo rėmimo programai – nuo 266 mln. lt iki 375,5 mln. Lt (41 proc.)
• Žemdirbių kasmetinės realizacijos pajamos išaugo nuo 5200 Lt iki 8000 Lt;
• Žemės ūkis ir kaimo plėtra gavo 370 mln. Lt SAPARD lėšų;
• Gyventojų indėliai išaugo nuo 5 mlrd. Lt iki 8 mlrd. Lt;
• Pasaulio banko duomenimis, Lietuva tapo viena iš 10 labiausiai investicinę aplinką reformavusių pasaulio valstybių.

LIETUVOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKA IR DEPOZITORIUMO VAIDMUO JOJE

Vertybiniai popieriai (VP) – tai serijomis išleidžiamos finansavimo priemonės, patvirtinančios dalyvavimą akciniame kapitale arba (ir) teises, kylančias iš kreditinių santykių, bei suteikiančios teisę gauti dividendus, palūkanas ar kitas pajamas. VP rūšys – akcijos, obligacijos, Vyriausybės vertybiniai popieriai, taupymo lakštai, teisės ir kt. Išsamiau apie tai – Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių rinkos įstatyme ir Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatyme.
Vertybiniai popierių apyvarta gali būti pirminė (pasiūlymas įsigyti VP jų išleidimo metu bei jų perleidimas investuotojų nuosavybėn) ir antrinė (pasiūlymas įsigyti jau išleistų į apyvartą VP, taip pat jų perleidimas kitiems investuotojams). Akcinės bendrovės akcijos ir obligacijos, Vyriausybės vertybiniais popieriai gali būti platinami ir jais prekiaujama viešai kreipiantis į visuomenę ir (arba) kreipiantis į daugiau kaip 100 asmenų (vieša VP apyvarta). Pagal sandorio vietą yra išskiriama biržinė ir užbiržinė VP apyvarta.
Lietuvoje vertybinių popierių rinkos infrastruktūrą sudaro:
a) Vilniaus vertybinių popierių birža (VVPB) – akcinė bendrovė, įsteigta VP pasiūlos ir paklausos koncentravimui, sudaranti galimybę visiems rinkos subjektams per viešosios apyvartos tarpininkus operatyviai sudaryti sandorius pagal kursą, realiai atspindintį susiklosčiusios VP rinkos konjunktūrą.
b) Viešosios apyvartos tarpininkai – finansų maklerio įmonės arba banko specializuoti finansų maklerio padaliniai (toliau – FMĮ), investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės. Priklausomai nuo įmonės rūšies ir kategorijos jie:
• savo ir klientų vardu bei lėšomis atlieka VP pirkimo ir pardavimo operacijas,
• konsultuoja investuotojus VP kainų ir investavimo į juos klausimais,
• valdo savo klientų VP portfelius,
• atidaro klientams VP ir pinigų sąskaitas ir yra atsakingi už klientų nuosavybės teisės įrodymą į vertybinius popierius.
Viešosios apyvartos tarpininkas, apskaitantis(saugantis) sandorio objektu esančius VP ir(ar) pinigines lėšas, bet nevykdantis kliento pirkimo – pardavimo pavedimo, vadinamas VP ir(ar) piniginių lėšų saugotoju.
c) Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (LCVPD arba Centrinis depozitoriumas)
d) Kliringo bankas – Lietuvos banko mokėjimo sistema LITAS, užtikrinanti piniginių atsiskaitymų įvykdymą už sandorius su VP tarp FMĮ ir bankų pagal gautas iš Centrinio depozitoriumo atsiskaitymo nurodymus. Centrinis depozitoriumo vertybinių popierių atsiskaitymų sistema ir Kliringo bankas užtikrina VP ir lėšų pervedimo vienalaikiškumo principą.
e) Emitentai – tai fiziniai arba juridiniai asmenys (tarp jų ir Finansų ministerija ir Lietuvos bankas), savo vardu siūlantys leisti ar leidžiantys vertybinius popierius, siekiant pritraukti laisvas investuotojų lėšas.
f) Investuotojai – tai fiziniai arba juridiniai asmenys, savo vardu nuosavybės teise turintys bent vieną kokios nors bendrovės vertybinį popierių.
g) Klientai – tai fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie naudojasi FMĮ teikiamomis paslaugomis perkant ir parduodant VP biržoje ar už biržos ribų, gauna konsultacijas investavimo klausimais, suteikia makleriams įgaliojimus tvarkyti ar valdyti jų VP portfelį, turi finansų maklerio įmonėse atsidarę VP sąskaitas.
h) Vertybinių popierių komisija (VPK) – valstybinė institucija, atliekanti VP rinkos priežiūros ir reguliavimo, investuotojų apsaugos bei kitas Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių rinkos įstatyme numatytas funkcijas
PINIGŲ RINKOS PRIEMONĖS

Pinigų rinkos priemone laikytina tokia priemonė, kurią galima per trumpą laiką ir be nuostolių investuotam kapitalui paversti pinigais. Grynieji pinigai, indėliai bankuose, iždo vekseliai (trumpalaikiai – iki 1 metų – Vyriausybės vertybiniai popieriai), pinigų rinkos fondų vienetai laikomi pinigų rinkos priemonėmis. Pinigų rinkos priemonės yra trumpalaikės investicijos, todėl mažai tikėtina, kad per trumpą investavimo laikotarpį rinkos kaina nenumatytai kis nepalankia kryptimi. Taigi rizika maža, o būsimas pajamas žinai iš anksto, bet ir pajamingumas nedidelis. Pinigų rinkos priemonės nėra gera apsauga nuo infliacijos tiek dėl mažo pajamingumo, tiek dėl to, kad fiksuotos palūkanos nustatytos iš anksto.
Verta paminėti, kad kiekvienas investuotojas turi turėti atsidėjęs šiokią tokią pinigų sumą nenumatytiems atvejams.
OBLIGACIJOS

Obligacijos – tai paprasčiausia paskola Vyriausybei, bankui ar kuriai nors akcinei bendrovei, išleidusiai obligacijas. Kai investuojate į obligacijas, Jūs tiesiog skolinate pinigus Vyriausybei, bankui ar bendrovei ir už tai periodiškai gaunate nustatytas pajamas – palūkanas. Vienas iš investavimo į obligacijas pranašumų yra tas, kad žinai, kokias pajamas iš savo investicijos gausi.

Investuojant į obligacijas, reikia žinoti kelis dalykus. Pirma, obligacijų kainos kyla, kai palūkanų normos rinkoje krenta, ir atvirkščiai. Antra, kuo nepatikimesnis obligacijų emitentas (pavyzdžiui, neseniai savo veiklą pradėjusi ar smulki bendrovė), tuo didesnės turi būti palūkanos.

Pailiustruokime tą obligacijų savybę, kai jos kaina priklauso nuo palūkanų normos rinkoje. Sakykime, nusipirkote 100 Lt nominalo obligaciją, kurios palūkanos per metus 4 Lt, tačiau palūkanų normai rinkoje didėjant, išleidusi naują obligacijų emisiją bendrovė jau siūlys 5 Lt palūkanų už 100 Lt obligaciją. Kas gi norės pirkti obligacijas už 100 Lt ir gauti 4 Lt per metus palūkanų, kai gali gauti 5 Lt? Taigi pirmosios obligacijos turėtų būti parduodamos pigiau. Čia ir yra obligacijų kainos priklausomumas nuo palūkanų normos rinkoje – kai palūkanų norma kyla, obligacijų kaina krenta ir atvirkščiai – kai palūkanų norma krenta, obligacijų kaina kyla.

Manau pritarsite, kad nemėgstančiam rizikuoti investuotojui Vyriausybės obligacijos patraukli investicija, nes patikima – esi tikras, kad gausi pastovias palūkanas ir kad Vyriausybė tikrai išpirks tavo turimas obligacijas. Taigi Vyriausybės obligacijos yra laikomos mažiausiai rizikingais ilgalaikiais vertybiniais popieriais, ir dėl to jos mokamos palūkanos yra mažesnės negu privačių bendrovių. Panašiai ir su stambiomis, aukštus kredito reitingus turinčiomis, bendrovėmis – obligacijas jos gali išleisti su mažesnėmis palūkanų normomis negu smulkios, ką tik savo veiklą pradėjusios bendrovės.
AKCIJOS

Obligacijų turėtojai laikomi bendrovės kreditoriais, o bendrovės akcijų turintieji yra bendrovės savininkai ir jų akcijos atspindi savininko teises. Pavyzdžiui, jeigu bendrovė yra išleidusi iš viso 1000 akcijų, o Jūs turite 1 akciją, tai, galima sakyti, kad turite teisę į 1/1000 (vieną tūkstantąją) bendrovės turto ir uždirbtų pajamų dalį. Investuojantysis į akcijas gali uždirbti iš akcijų dviem būdais: pirmas – gaudamas dividendus, antras – kylant akcijų rinkos kainai, jis gali jas parduoti brangiau negu pirko, profesionalų terminais tariant, tai būtų pajamos iš kapitalo prieaugio.

Tačiau akcininkas, priešingai negu obligacijų turėtojas, nežino kiek pajamų jis gaus iš akcijų. Bendrovei sėkmingai dirbant, akcininkas gali tik tikėtis gauti didelius dividendus ir taip uždirbti daugiau, negu duoda obligacijų palūkanos. Tačiau būna metų, kai bendrovės dirba nuostolingai, ir dividendai akcininkams visai nemokami, taip pat patys akcininkai susirinkime gali nuspręsti nemokėti dividendų, o pelną panaudoti kitiems tikslams. Pajamos iš kapitalo prieaugio taip pat negarantuotos – antrinėje rinkoje akcijų kainos gali labai svyruoti, taigi yra didelė rizika, kad kaip tik tuo metu, kai norėsite akcijas parduoti, jų kaina gali būt kritusi.

Nors akcininkas ir nežino, kokios bus jo pajamos iš akcijų, tačiau per ilgą laikotarpį akcijos yra pelningesnės. Pasiremkime tokios senos vertybinių popierių rinkos kaip JAV rinka duomenimis, Nuo 1800-ųjų vidutinis JAV akcijų rinkos pajamingumas buvo 8–9 proc., tuo tarpu obligacijų – 5–6 proc. Kaip minėjau, akcijų rinkos kaina svyruoja kur kas daugiau negu obligacijų vertė, ir buvo metų, kad investicijos į obligacijas buvo pelningesnės. Tačiau jei ketinate investuoti ilgam laikotarpiui, patartina ryžtis investuoti į akcijas, t.y. labiau rizikuoti, užtat turėti galimybę daugiau gauti.

Tikriausiai pastebėjote, kad apibūdindama investavimo priemones vis minėjau du terminus: investicijų pelną ir investicijų rizikingumą. Tai dėl to, kad investicijas ir reikia vertinti remiantis abiem minėtais kriterijais. Kuo didesnis investicijos pajamingumas, tuo investicija yra rizikingesnė!
1. Kuo didesnio pajamingumo gali tikėtis, tuo didesnė ir rizika. Vertybinių popierių rinkos pokyčiai gali būti nepalankūs Jūsų investicijoms, todėl galite prarasti dalį ar net visą investuotą sumą.
2. .Kai kuriuos vertybinius popierius būna sunku parduoti. Todėl pasitikrinkite, ar yra numatyti kokie nors mokesčiai, jeigu norėtumėte parduoti vertybinius popierius labai greitai ar prieš numatytą jų išpirkimo laiką.
3. Bendrovių, kurios neseniai veikia arba apie kurias yra mažiai informacijos, išleisti vertybiniai popieriai yra labiau rizikingi;
4. Praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų.
Kai kurių investicijų priemonių charakteristikos
Pinigų rinkos priemonės Obligacijos
(VVP arba aukštus reitingus turinčios bendrovės) Akcijos
Likvidumas (galimybė investicijas pakeisti į pinigus be didelių išlaidų) Didelis Priklauso nuo rinkos sąlygų, bet dažniausiai VVP likvidumas didelis Vidutinis arba didelis, jeigu bendrovė priklauso Biržos sąrašams, mažas, kai bendrovių akcijos neįtrauktos į Biržos sąrašus
Rizika Maža Maža arba vidutinė Vidutinė arba didelė
Apsauga nuo infliacijos Nėra Nėra Gera
Pelningumas Mažas Mažas arba vidutinis Vidutinis arba didelis

Jeigu vis dėl to negalite apsispresti kiek ko isigyti geriau kreiptis į biržos maklerį,jis jums padės tinkamai investuoti.

BIRŽOS MAKLERIS

Biržos makleris dirba su vertybiniais popieriais (akcijomis, obligacijomis ir kt.). Jis gali būti samdomas darbui banke ar investicinėje kompanijoje, prekiaujančioje vertybiniais popieriais ar gali dirbti tiesiogiai brokerių firmoje, kitų individų ar įmonės vardu prekiaujančioje vertybiniais popieriais. Jis taip pat gali būti nepriklausomu šios srities verslininku.

Darbe yra šios veiklos – rinkos pokyčių stebėsena ir analizė – rinktinių įmonių, pasirinktų monitoringui, analizė – tikslios informacijos apie dabartinius pokyčius kapitalo rinkose priėmimas ir įvertinimas (t.y., vertybinių popierių rinkose) – nuolatinio tiesioginio kontakto užtikrinimas su atitinkamomis kapitalo rinkomis, verslo partneriais ir įmonėmis – klientų informavimas apie situaciją kapitalo rinkose ir apie jos kitimo galimybes, potencialių komercinių transakcijų rekomendavimas – individų ir įmonių vardu dalyvauja derybose ir atlieka įvairias vertybinių popierių transakcijas nacionalinio kapitalo rinkoje ir užsienio – gauna informacijos, reikalingos šioms transakcijoms – registruoja duomenis ir sudaro specialias duomenų bazes klientams, kuriem buvo atliktos transakcijos, registruoja vertybinius popierius ir susijusias transakcijas, o taip pat ir reikiamą spausdintą medžiagą – siūlo, papildo ir įvertina strategiją ir prekybos vertybiniais popieriais konkrečiam bankui ar investicinei kompanijai planą.

Reikalingas universitetinis išsilavinimas, ar baigtas vidurinis išsilavinimas ir išlaikytas profesionalaus biržos maklerio egzaminas baigus biržos maklerio specialistų mokymo kursus. Gebėjimas gerai ir greitai daryti sprendimus, sisteminti faktus ir juos interpretuoti, intuicija, verslo pojūtis, gebėjimas dirbti su žmonėmis, noras nuolat mokytis iš patirties padės sėkmingai dirbti.

Vilniaus vertybinių popierių birža

Vilniaus vertybinių popierių birža (VVPB) yra vienintelė reguliuojama vertybinių popierių biržos operatorė Lietuvoje. VVPB teikia vertybinių popierių prekybos, listingo bei informacines paslaugas. VVPB priklauso didžiausiai Šiaurės Europos VP biržų operatorei OMX, kuri taip pat valdo Kopenhagos, Stokholmo, Helsinkio, Talino bei Rygos biržas ir siūlo prieigą prie apytiksliai 80% visos prekybos vertybiniais popieriais Šiaurės ir Baltijos regionuose.
Lietuvos Nacionalinės Vertybinių Popierių Biržos Istorija

Pirmoji birža Lietuvoje veikė Klaipėdoje nuo 1775 m. iki 1945 m. Joje buvo prekiaujama eksportui skirtomis prekėmis: mediena, linais, grūdais. 1923-1940 m. Kaune veikusi birža prekiavo užsienio valiuta bei Vyriausybės VP. Vilniuje VP birža veikė 1926-1936 m. Pokario metais Lietuvos VP rinka nebuvo plėtojama.
Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., pradėjus vykdyti ekonomikos reformą, paremtą masine privatizacija, labai svarbu buvo paruošti bazę efektyviai struktūrai, kuri suteiktų akcininkams galimybes sudaryti sandorius savo akcijomis. Taigi VP rinkos atkūrimą Lietuvoje lėmė ekonominės reformos, ypač masinė privatizacija. 1991 m. vasario mėn. Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Pirminio privatizavimo įstatymą, ir antroje 1991 m. pusėje prasidėjo masinė privatizacija. Šio proceso metu buvo išleistas didelis kiekis VP – daugiausia paprastųjų vardinių akcijų, kurių savininkais tapo apie 1,5 mln. Lietuvos gyventojų.
Dėl itin didelės infliacijos buvo labai svarbu sukurti centralizuotą VP rinką, kuri leistų nustatyti realią išleistų VP rinkos kainą ir apsaugotų smulkius investuotojus. Atsižvelgdama į egzistuojančią VP rinką, kurioje nebuvo popierinių VP ir sertifikatų, o vieninteliam akcininko nuosavybės teisių patvirtinimui buvo naudojami laikinieji akcininko pažymėjimai, Lietuvos Vyriausybė nusprendė įdiegti nematerialios VP rinkos modelį.
1992 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Vyriausybės sprendimu Nr. 646 buvo įsteigta NVPB. Steigiamasis akcininkų susirinkimas įvyko 1993 m. balandžio 20 d., kurio metu buvo išrinkta 15 asmenų Biržos Taryba. Birža įregistruota komisijoje (toliau VPK) 1993 m. gegužės 11 d. Pirmoji Biržos prekybos sesija įvyko 1993 metų rugsėjo 14 d. Jos metu prekybos sąraše buvo 19 emitentų 22 VP, įregistruota 19 finansų maklerio įmonių, parduotos 368 akcijos, o prekybos apyvarta sudarė 1630,5 Lt.
NVPB modelis, kuris buvo įdiegtas bendradarbiaujant su SBF-Bourse de Paris ir SICOVAM (Prancūzijos depozitoriumu), atitinka tarptautinius standartus ir G30 rekomendacijas.
Nuo 1995 m. NVPB yra Europos VP biržų federacijos (FESE) Europos biržų forumo narė. 1998 m. rugpjūčio mėnesį NVPB tapo Tarptautinės biržų federacijos nare korespondente. 1998 m. NVPB iš ne pelno organizacijos tapo akcine bendrove, rugsėjo mėnesį paminėjo penkerių metų sukaktį.
1999 m. vasario 1 d. Įsigaliojo naujos Prekybos taisyklės bei pradėta nepertraukiama prekyba skolos vertybiniais popieriais. vasario 2 d. Įvyko 1000-oji prekybos sesija. balandis Birža pradėjo skaičiuoti naują kainų indeksą LITIN-10, kurio bazę sudaro 10 likvidžiausių įmonių vertybiniai popieriai. Pradinė indekso reikšmė – 1000 punktų. balandžio 22 – 24 d. Vilniuje vyko Europos biržų federacijos (FESE) Europos biržų forumas, kuriame dalyvavo 28 atstovai iš 16 biržų. balandžio 24 d. Pasirašytas Bendradarbiavimo memorandumas tarp trijų Baltijos šalių biržų – Rygos, Talino ir Vilniaus. birželio 21 d. Biržos valdyba nusprendė iš esmės pertvarkyti prekybos sistemą, pereinant prie naujos trijų lygių automatizuotos prekybos sistemos TLAPS. rugsėjis Biržoje pradėta prekiauti įmonių obligacijomis. rugsėjo 24 d. Šiaurės šalių biržų aljansas NOREX pakvietė Baltijos šalių biržas pradėti derybas dėl prisijungimo prie šio Aljanso.
2000 m. sausio 3 d. Paskelbtas Baltijos šalių biržų Baltijos vertybinių popierių sąrašas “Baltic List”. vasaris Išleistas pirmas Baltijos šalių biržų bendro mėnesinio leidinio “Baltic Stock Exchanges. Monthly Statistics.” numeris. gegužės 5 d. Birža kartu su Talino bei Rygos vertybinių popierių biržomis pasirašė Ketinimų protokolą dėl prisijungimo prie Šiaurės šalių vertybinių popierių biržų aljanso NOREX. gegužės 26 – 27 d. Vilniuje įvyko septintoji Centrinės ir Rytų Europos biržų spartakiada, kurioje dalyvavo 120 atstovų iš aštuonių biržų. birželis Europos biržų federacijos (FESE) Generalinės Asamblėjos metu Biržai suteiktas oficialus FESE narės-korespondentės statusas. liepos 4 d. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Londono birža dėl keitimosi informacija apie listinguojamas įmones. rugsėjis Vartotojams pristatyta Biržos prekybos sistemos TLAPS pirmoji versija. lapkričio 9 d. Londone surengtas Baltijos šalių biržų ir jose listinguojamų įmonių pristatymas.
2001 m. vasario 1 d. Įsigaliojo Prekybos taisyklių pakeitimai: informacija apie gautus pavedimus prekybos sesijos atidarymo metu atskleidžiama visiems biržos nariams, prekybos sesija prailginta viena valanda, nustatyta, kad prekybos sesijos vertybinio popieriaus uždarymo kaina laikoma paskutinio sandorio kaina. Nutrauktas Einamojo prekybos sąrašo indekso LITIN-A skaičiavimas. vasario 28 d. Birža tapo Programinės įrangos ir informacijos bendrovių asociacijos Finansinės informacijos paslaugų grupės nare. balandžio 1 d. Patikslinta LITIN-10 ir LITIN-G indeksų skaičiavimo metodika. Į LITIN-G indekso bazę įtraukiamos tik listinguojamos akcijos. balandžio 18 d. Birža ir mobiliųjų telekomunikacijų bendrovė “Omnitel” pradėjo teikti prekybos informaciją trumposiomis žinutėmis į mobilųjį telefoną realiu laiku. gegužės 28 d. Birža kartu su Rygos VP birža oficialiai sustabdė bendradarbiavimą su Šiaurės Europos biržų aljansu NOREX. rugpjūčio 9 d. Pasirašytas Bendradarbiavimo memorandumą su Varšuvos birža dėl keitimosi informacija, dalinimosi rinkos organizavimo ir plėtojimo patirtimi bei naudojimosi bendromis technologijomis. lapkričio 14 d. Birža kartu su LR Vertybinių popierių komisija ir “Partners for Financial Stability” programa surengė seminarą “Emitentų ryšiai su investuotojais”.
2002 m. vasario 2 d. Lietuvos banko valdyba nustatė, kad nuo 2002 m. vasario 2 d. lito bazinė valiuta yra euras, o oficialus lito kursas – 3,4528 Lt už 1 eurą. kovo 22 d. Birža, Nacionalinė finansų maklerių asociacija, Lenkijos finansų maklerių ir investicijų patarėjų asociacija kartu su “Partners for Financial Stability” programa surengė seminarą “Finansų analizė ir investicijų portfelio valdymas”. balandžio 1 d. Įsigaliojo naujas LR Vertybinių popierių rinkos įstatymas. lapkričio 4 d. Įsigaliojo Biržos prekybos taisyklių pakeitimai bei papildymai, Viešo akcijų pardavimo NVPB taisyklių papildymas ir Oficialaus pasiūlymo įgyvendinimo NVPB taisyklių pakeitimai bei papildymai, kurie įtvirtino nuostatą, kad nuosavybės teisė į vertybinius popierius, perleidžiamus pagal Biržoje sudarytus sandorius, pereina atsiskaitymų dieną. lapkričio 15 d. Birža tapo Europos biržų federacijos (FESE) asocijuota nare.
2003 m. sausio 15 d. Įvyko 2000-oji prekybos sesija. Per 2000 prekybos sesijų sudaryta daugiau nei 297 tūkst. sandorių už 12 mlrd. Lt. vasario 19 d. Birža kartu su LR Apskaitos institutu ir East-West Management Instituto “Partners for Financial Stability” programa surengė seminarą “Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai”, kuriame dalyvavo apie 80 emitentų, FMĮ, kapitalo rinkos ir kitų institucijų atstovų. balandžio 30 d. Visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė AB “Nacionalinė vertybinių popierių birža” pavadinimo pakeitimui į AB “Vilniaus vertybinių popierių birža”. liepos 30 d. LITIN-10 indeksas pirmą kartą peržengė 2000 punktų ribą. rugsėjo 12 d. Paminėdama savo dešimties metų sukaktį, Birža Vilniuje surengė tarptautinę konferenciją “Lietuvos kapitalo rinkos integracija į Europos Sąjungos Vieningąją rinką”, kuri sulaukė daugiau nei 300 dalyvių. rugsėjo 14 d. Birža švenčia 10-metį. gruodžio 4 d. Privatizavimo komisija patvirtino 54,47 proc. AB “Nacionalinė vertybinių popierių birža” ir 32 proc. AB “Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas” akcijų privatizavimo programą.
2004 m. sausio 1 d. Įsigaliojo nauja Prekybos taisyklių redakcija. vasario 9 d. Birža tapo Pasaulio biržų federacijos (WFE) asocijuota nare. vasario 11 d. Birža kartu su “Partners for Financial Stability” programa Vilniuje surengė seminarą “Įmonių valdymas”. Seminaro metu buvo pristatytas Biržos parengtas Listinguojamų bendrovių valdymo kodekso projektas. kovo 29 d. Birža persikėlė į naujas patalpas (Konstitucijos pr. 7, Verslo centras “Europa”, 15 aukštas,Vilnius LT-08501). balandžio 23 d. Patvirtintas Listinguojamų bendrovių valdymo kodeksas. gegužės 20 d. Birža kartu su LR Apskaitos institutu ir “Partners for Financial Stability” programa Vilniuje surengė seminarą “Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai”. gegužės 28 d. Didžiausia Šiaurės Europos vertybinių popierių biržų operatorė OMHEX ir Valstybės turto fondas užbaigė sandorį, pagal kurį OMHEX įsigijo 44,3 proc. AB “Nacionalinė vertybinių popierių birža” ir 32 proc. AB “Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas” akcijų. gegužės 28 d. Suformuota nauja Biržos valdyba, Dalia Jasulaitytė išrinkta Biržos prezidente ir valdybos pirmininke. birželio 1 d. Birža tapo visateise Europos vertybinių popierių biržų federacijos (FESE) nare. birželio 8 d. Išrinkta nauja Biržos Stebėtojų taryba, kurios pirmininku išrinktas Gert Tiivas.liepos 1 d. Išplėstas Baltijos VP biržų sąrašas, kurį sudaro Rygos, Talini ir Vilniaus VP biržų visos Oficialiųjų prekybos sąrašų bendrovės. rugpjūčio 18 d. AB “Nacionalinė vertybinių popierių birža pakeitė pavadinimą” į AB “Vilniaus vertybinių popierių birža” rugsėjo 1 d. Pasikeitė VVPB motininės bendrovės OM HEX pavadinimas į OMX. rugsėjo 27d. Nebeskaičiuojamas VVPB visų listinguojamų akcijų LITIN – G indeksas. Pradėtas skaičiuoti naujas VVPB visų listinguojamų akcijų grąžos indeksas VILSE. rugsėjo 27d. Nebeskaičiuojamas VVPB Oficialiojo sąrašo akcijų LITIN indeksas. Pradėtas skaičiuoti naujas Baltijos biržų visų Oficialiųjų prekybos sąrašų akcijų indeksas BALTIX. gruodžio 1 d. OMX AB ir Kopenhagos vertybinių popierių birža pasirašė susijungimo sutartį.
2005 m. sausio 1 d. Jukka Ruuska, OMX Exchanges padalinio prezidentas, pradėjo eiti ir Stokholmo vertybinių popierių biržos prezidento pareigas. sausio 1 d. Įsigaliojo VVPB Prekybos taisyklių pakeitimai dėl vertybinių popierių įtraukimo, kotiravimo bei prekybos įmokų. sausio 1 d. Gert Tiivas, OMX Exchanges padalinio prezidentas Baltijos operacijoms, pradėjo eiti OMX Augimo rinkų padalinio vadovo pareigas. sausio 24 d. Įsigaliojo VVPB Prekybos taisyklių pakeitimai dėl prekybos įmokų sumažinimo. balandžio 1 d. Susijungus OMX bendrovei ir Kopenhagos biržai, paskirta nauja OMX Exchanges Ltd. direktorių taryba. balandžio 1 d. Toliau vykdant susijungimą su Kopenhagos vertybinių popierių birža, sukurta nauja OMX Exchanges organizacinė struktūra. balandžio 27 d. Išrinkta nauja bendrovės stebėtojų taryba. spalio 3 d. Pakeistas visų listinguojamų akcijų grąžos VILSE indekso pavadinimas į OMX Vilnius.

Apie Lietuvos VP rinką

Nemateriali rinka
Vertybiniai popieriai yra nematerialūs ir fiksuojami įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Vertybinių popierių asmenines sąskaitas turi teisę atidaryti ir tvarkyti vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai ir Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (LCVPD). Vertybinių popierių perleidimas yra fiksuojamas, darant atitinkamus įrašus vertybinių popierių sąskaitose.

Reguliuojama rinka ir užbiržinė prekyba
Reguliuojamą antrinę vertybinių popierių apyvartą Lietuvoje organizuoja Vilniaus vertybinių popierių birža. VVPB yra savireguliuojanti organizacija, kuri priima ir įgyvendina taisykles bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius listingavimo, prekybos ir kitų procedūrų tvarką VVPB. Už biržos ribų sudaromi sandoriai įvykdomi per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus, kurie apie sudarytus sandorius privalo pranešti VVPB.

Vertybinių popierių rūšys
Vertybinių popierių rinkos įstatymas nustato tokias vertybinių popierių rūšis:
• akcinių bendrovių akcijos;
• skolos vertybiniai popieriai;
• pasirašymo teisės;
• priemonės, patvirtinančios dalyvavimą investicinėje kintamojo kapitalo bendrovėje;
• derivatyvai (finansiniai būsimieji sandoriai, būsimieji palūkanų normos sandoriai ir kiti);
• depozitoriumo pakvitavimai dėl akcijų.

Rinkos priežiūra
Vertybinių popierių rinką reguliuoja ir prižiūri Respublikos Vertybinių popierių komisija.

Vertybinių popierių komisija yra valstybės institucija, kurios narius penkeriems metams skiria Seimas ir kuri veikia vadovaudamasi Vertybinių popierių rinkos įstatyme įtvirtintais principais bei taisyklėmis. Vertybinių popierių komisija, kaip valstybės įgaliota institucija, vykdo vertybinių popierių rinkos priežiūrą tam, kad sustiprintų viso finansų sektoriaus stabilumą ir patikimumą.

Vilniaus vertybinių popierių birža prižiūri rinkos dalyvių bei biržoje listinguojamų vertybinių popierių emitentų veiklą tiek, kiek tai susiję su biržoje prekiaujamų vertybinių popierių kainų formavimu, sandorių sudarymu ir vykdymu, bei biržos priimtų taisyklių ir kitų teisės aktų laikymusi. Vilniaus vertybinių popierių birža vykdo rinkos priežiūrą vadovaudamasi teisės aktais ir biržos priimtomis taisyklėmis bei teisės aktų nustatytos apimties. VVPB ir Vertybinių popierių komisija bendradarbiauja, vykdydamos rinkos priežiūros funkcijas.

Teisinė bazė
Teisinio reguliavimo tikslas yra sudaryti teisinį pagrindą sąžiningai, atvirai ir efektyviai veikti vertybinių popierių rinkai, kad būtų kuo geriau apsaugoti investuotojų interesai bei apribota sisteminė rizika.

Pagrindiniai teisės aktai, sukuriantys pagrindą siekti nurodytų tikslų, yra šie:
• Vertybinių popierių rinkos įstatymas;
• Akcinių bendrovių įstatymas;
• Finansų įstaigų įstatymas;
• Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas;
• Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas;
• Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas;
• Pensijų kaupimo įstatymas .

Vadovaudamasi teisės aktais, Vilniaus vertybinių popierių birža, kaip savireguliuojanti organizacija, priima ir įgyvendina taisykles ir kitus teisės aktus, kad užtikrintų nuolatinį ir teisėtą rinkos veikimą.

Investuotojų apsauga
Lietuvos įstatymai nustato aukšto lygio apsaugą užsienio investuotojams.
Investuotojai turi teisę jiems nuosavybės teise priklausantį pelną (pajamas), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka sumokėję mokesčius, konvertuoti į užsienio valiutą ir (ar) pervesti į užsienį be apribojimų.

Bendra Baltijos VP rinka

Talino, Rygos ir Vilniaus vertybinių popierių biržos, norėdamos supaprastinti prieigą ir sumažinti investavimo barjerus Estijos, Latvijos ir Lietuvos rinkose, suformavo bendrąją Baltijos rinką.
Pagrindinis bendrosios Baltijos rinkos tikslas yra sumažinti iki minimumo skirtumus tarp trijų rinkų, teikiant naujus pasiūlymus tiek investuotojams ir finansų makleriams, tiek ir prekybos sąrašuose esančioms bendrovėms bei informacijos platintojams. Bendroji Baltijos rinka apima:
• Bendrą Baltijos šalių vertybinių popierių sąrašą (Baltic List)
• Bendrą Estijos, Latvijos ir Lietuvos pagrindinių bendrovių vertybinių popierių indeksą
• Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje bendrą prekybos sistemą bei prieigą
• Bendrą rinkos informacinę svetainę Estijai, Latvijai ir Lietuvai
• Suderintą rinkos praktiką ir taisykles Estijai, Latvijai ir Lietuvai

Prekyba ir narystė

Talino, Rygos ir Vilniaus biržų prekybos dienos trukmė ir struktūra yra vienodos. Euras yra naudojamas kaip prekybos valiuta Estijoje, o Latvijoje ir Lietuvoje prekybos valiutomis lieka vietinės valiutos.
Visa prekyba vertybiniais popieriais biržose vyksta per Talino, Rygos ir Vilniaus biržų narius. Biržų narių sąrašuose yra vietiniai ir tarptautiniai bankai bei finansų maklerio įmonės.
Tam, kad galėtų prekiauti, bankas arba finansų maklerio įmonė turi gauti atitinkamą licenciją iš valstybinės priežiūros įstaigos ir turėti licencijuotus maklerius. Be to, maklerio įmonės narystė turi būti patvirtinta biržų valdybose.
Įtraukimo į biržų narių sąrašus tvarka Talino, Rygos ir Vilniaus biržose yra supaprastinta, kadangi prašymus reikia pateikti tik vienai biržai. Atsižvelgiant į įstatymų reikalavimus dar būtina gauti atitinkamą pritarimą iš kiekvienos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijos. Tačiau pagal ES praktiką investicinei įmonei, kuri jau veikia kurioje nors ES valstybėje, tokia tvarka paprastai reiškia, kad ji turi tik pranešti savo vietinei Finansų priežiūros institucijai.

Apie “Finastą”

“Finasta” – tai ilgametę darbo patirtį turinti didžiausia nebankinė finansų maklerio įmonė Lietuvoje. Įsteigta 1994 m., kai šalyje dar tik kūrėsi vertybinių popierių rinka, bendrovė aktyviai prisidėjo prie kapitalo rinkos plėtros. “Finasta” padėjo formuoti santykius tarp šios rinkos dalyvių sudėtingu pereinamuoju laikotarpiu, kai Lietuvoje prasidėjo esminis ekonomikos pertvarkymas ir įsibėgėjo privatizacija.
Kasmet stiprėjanti įmonė 1998 m. gavo “A” kategorijos Vertybinių popierių komisijos išduotą generalinę licenciją. Šiuo metu “A” kategorijos licencijas turi tik dvi finansų maklerio įmonės. Šios kategorijos licencija suteikia teisę registruoti VP emisijas bei dalyvauti jas pasirašant.
Šiandien bendrovė gali pasiūlyti Jums platų spektrą paslaugų finansinio tarpininkavimo, turto valdymo srityse. Nuoširdžiu darbu užsitarnavome klientų pasitikėjimą. Aptarnaujame daugiau nei 30 tūkstančių pavienių investuotojų ir kelis šimtus solidžių įmonių, Lietuvos ir užsienio finansų organizacijų, bankų, valstybinių institucijų.
Profesionalumas, kompetencija, dėmesys kiekvienam klientui, noras tobulėti, greitas reagavimas į verslo pokyčius – tai savybės, padedančios išlaikyti lyderio pozicijas finansinio tarpininkavimo srityje. Klientų pasitikėjimas yra didžiausias atlygis, suteikiantis bendrovės veiklai prasmingumo. Suburta puiki nuoširdžiai dirbančių specialistų komanda skatina vis kokybiškesnių paslaugų kūrimą ir verslo plėtrą.

Finastos vizija:
Tapti pripažintu investiciniu banku, aktyviai veikiančiu Centrinės ir Rytų Europos regione, su kuriuo ir kuriame malonu bei naudinga dirbti.

Finastos misija:
Finastos komandos paskirtis, vadovaujantis partnerystės ir abipusės naudos principais:
- būti patikimu finansų rinkos varikliu, tiesiant tiltą tarp investicijų poreikio ir pasiūlos;
- būti lanksčiais profesionaliai patenkinant klientų poreikius;
- siekti, kad visuomenė pažintų finansų rinką ir mokėtų pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis.

Investicinė veikla

2005-aisiais metais stipriai augo prekyba akcijomis Vilniaus vertybinių popierių biržos centrinėje rinkoje – lyginant su praėjusiais metais, augimas pasiekė 68 proc. Viso buvo sudaryta sandorių už 1,7 milijardo litų.Finasta 2005-aisiais sudarė 18 proc. visos centrinės rinkos apyvartos. Bendrovės apyvarta akcijomis centrinėje rinkoje išaugo 43 proc.
Finastos sudarytų sandorių skaičius centrinėje rinkoje padidėjo 26 proc. – nuo 39,5 tūkst. 2004-aisiais metas iki 49,8 tūkst. Lt 2005-aisiais. Tai sudarė 17,3 proc. visų centrinėje rinkoje sudarytų sandorių skaičiaus.

REPO sandoriai
2005 – aisiais atliktų REPO sandorių vertė, palyginus su ankstesniais metais, pakilo 42% iki 97 mln. Lt.

Skolos vertybiniai popieriai
Bendrovės pernai vykdytų sandorių Vyriausybės vertybiniais popieriais apyvarta pakilo 45 proc. ir siekė 239 mln. litų (2004-aisiais – 165,3 mln. litų).

Prekyba pirminėje rinkoje
Pirminėje rinkoje buvo sudaryta sandorių už 69,3 mln. litų. Tai sudarė 5,9 proc. visos pirminės rinkos apyvartos.

Vertybinių popierių prekyba internetu
2005 –aisiais Finasta priėmė 41,2 tūkstančio pavedimų. Prisijungus prie OMX grupės ir atnaujinus prekybos sistemą, įsigyti ir parduoti vertybinius popierius internetu galima ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos biržose.Daugelis klientų pasinaudojo patogia prekybos platforma ir 2005-aisiais metais net 62 procentai visų Finasta priimtų pavedimų sudarė pavedimai internetu.

Vertybinių popierių apskaita
Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo duomenimis, Finastos apskaitomų vertybinių popierių kapitalizacija nominalia verte gruodžio 31 dieną buvo 5,575 mlrd. litų – tai sudaro 28,72 proc. visų viešosios apyvartos tarpininkų apskaitomų vertybinių popierių kapitalizacijos, kuri buvo 19,412 mlrd. litų (8,9 proc. didesnė nei 2004-ųjų pabaigoje). Finasta pagal apskaitomų vertybinių popierių kapitalizaciją nominalia verte pirmoji išlieka nuo 2002-ųjų kovo pabaigos.

Svarbiausi Finastos įvykiai
1994 m. sausis Įsteigta UAB FMĮ “Finasta”
1997 m. birželis UAB FMĮ “Finasta” reorganizuota į AB FMĮ “Finasta”
1998 m. lapkritis Prie bendrovės prisijungė UAB FMĮ “Mifonda”
1998 m. spalis Kontrolinį akcijų paketą įsigijus KIB “Invalda” ir padidinus įstatinį kapitalą iki 3.4 mln. Lt, “Finasta” gavo “A” kategorijos Vertybinių popierių komisijos išduotą generalinę licenciją
1999 m. liepa Prie bendrovės prisijungė UAB FMĮ “Apyvarta”
1999 m. rugsėjis Bendrovė tapo Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) pirminiu dileriu
2000 m. vasaris Pradėti platinti taupymo lakštai
2000 m. rugsėjis Pristatyta “Finasta” interneto svetainė
2001 m. gegužė Bendrovės direktorius Darius Šulnis iš KIB „Invalda“ įsigijo 34 proc. AB FMĮ “Finastos” akcijų
2001 m. birželis Prie bendrovės prisijungė UAB FMĮ “Klaipėdos vertybiniai popieriai”
2001 m. birželis Atidarytas bendrovės biuras Klaipėdoje
2001 m. gruodis Įkurta dukterinė bendrovė UAB “Pozityvios investicijos”
2002 m. vasaris Atidarytas bendrovės biuras Kaune
2002 m. kovas Atidarytas bendrovės biuras Alytuje
2002 m. spalis Pasikeitė įmonės vadovai. Direktoriumi paskirtas Dalius Kaziūnas, valdybos pirmininku išrinktas Darius Šulnis
2003 m. balandis “Finasta” įsigijo 100 proc. UAB FMĮ “Finansų spektras” akcijų
2003 m. birželis “Finasta” tapo Investicijų valdymo įmonių asociacijos nare
2003 m. spalis Susijungė finansų maklerio įmonės “Finasta” ir “Sinkus”
2004 m. sausis “Finasta” veiklos dešimtmetis
2004 m. sausis “Finasta” pradėjo platinti “Finasta investicijų valdymo” įsteigtų “Finasta Centrinės ir Rytų Europos investicinio akcijų fondo” ir “Finasta investicinio obligacijų fondo” investicinius vienetus
2004 m. vasaris “Finasta” valdybą papildė Dalius Kaziūnas, Romas Matiukas ir Algimantas Variakojis
2004 m. balandis “Finasta” pradėjo projektą su APB “Apranga”, kurio metu buvo sumažintas MG Baltic Investment priklausantis akcijų paketas, likusias akcijas išleisdama į biržą. APB Apranga šiuo metu laikoma viena likvidžiausių ir perspektyviausių akcijų, kotiruojamų VVPB.
2004 m. rugsėjis “Finasta” tarpininkavo išplatinant UAB “Linas ir viza” 8mln. Litų metų trukmės obligacijų emisiją. Metinės jos palūkanos siekė 7proc. Tai pirmoji tokio dydžio obligacijų emisija šalyje, kurią išplatino UAB.
2005 m. kovas “Finasta” persikėlė į naujas patalpas Konstitucijos pr. 23, atskirame korpuse.
2005 m. gegužė “Finasta” tapo Talino ir Rygos vertybinių popierių biržų nare
2005 m. lapkritis Vieninteliu AB “Finasta” akcininku tapo AB “Invalda”

Finastos Čempionatas 2006

Finastos čempionato “Investuotojo” konkursas skirtas supažindinti konkurso dalyvius su Lietuvos vertybinių popierių rinka, galiojančia prekybos tvarka Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje, prekybos taisyklėmis, Lietuvos vertybinių popierių rinka, sudaryti sąlygas dalyviams valdyti virtualų investicinį portfelį.

Tai virtuali prekyba Lietuvos vertybinių popierių biržoje. Dalyvių komandos vertybiniais popieriais prekiauja realioje biržoje, lygiagrečiai su tikrais investuotojais. Gavę vienodą pradinį kapitalą (hipotetinę investuojamų pinigų sumą), jie investuoja į vertybinius popierius, kad gautų didžiausią pelną.

“Investuotojo” konkursas
Dalyvių komandos varžosi, kuri geriau sugebės investuoti į vertybinius popierius. Kiekvienas konkurso dalyvis turi vienodas pradines sąlygas ir lygias galimybes rinkoje gauti investicinių portfelių prieaugį.

Kiekviena komanda gavusi pradinį kapitalą įsijungia į virtualią prekybą vertybiniais popieriais pagal Nacionalinės vertybinių popierių biržos taisykles ir realiomis rinkos kainomis. Prekyba vyksta Nacionalinės vertybinių popierių biržos darbo dienomis. Kiekvieną dieną dalyvaujančios komandos gauna ataskaitas apie atliktas operacijas bei investicinio portfelio būklę. Nugali ta komanda, kurios investicinio portfelio vertė varžybų pabaigoje yra didžiausia.
Konkursas vyksta neakivaizdžiai – dalyviai sprendimus pirkti ar parduoti vertybinius popierius atlieka vien tik internetu, taip pat internete pasižiūri ir rezultatus, bendrą konkurso statistiką. Investuotojo konkursas trunka apie 5 mėnesius.

Taisyklės

P R E K Y B O S T A I S Y K L Ė S

1. Bendroji dalis.
1.1.. Šios taisyklės nusako kaip konkurso metu:
1.1.1. Pirkti arba parduodi akcijas Vilniaus, Rygos ir Talino vertybinių popierių biržose;
1.1.2. Pirkti ir parduoti Vyriausybės vertybinius popierius Vilniaus, Rygos ir Talino vertybinių popierių biržose;
1.2. TAISYKLĖS reglamentuoja šias DALYVIŲ imitacinės prekybos procedūras:
1.2.1. Pavedimų priėmimą.
1.2.2. Pavedimų vykdymą.
1.2.3. Ataskaitų siuntimą.
1.3. Kiekvienos konkurse dalyvaujančios komandos pradinė investicinio portfelio vertė – 100000 litų.
1.4. Visa prekyba ir informacija dalyviams siunčiama naudojant internetą arba elektroninį paštą.
1.5. Oficialus konkurso adresas: internete www.lja.lt (pasirinkę Varžybos internete, Finastos investuotojo čempionatas).

2. DALYVIŲ pavedimų priėmimas.

Pavedimų atlikimas internetu: www.lja.lt pasirinkti: Varžybos internete, Finastos investuotojo čempionatas, Portfelis.
Operacijos gali būti
PERKU: (operacija pirkti vertybinius popierius)
PARDUODU: (operacija parduoti turimus vertybinius popierius)
ATŠAUKIU PIRKIMĄ: (operacija atšaukti anksčiau padarytą pirkimą)
ATŠAUKIU PARDAVIMĄ: (operacija atšaukti anksčiau padarytą VP pardavimą).
PASTABOS :
• VP pirkimų kainos nurodomi tos biržos, kurioje prekiaujama valiuta (Rygos – LVL, Talino – EUR)
• VP kainos gali būti nurodomos 2 ženklų po kablelio tikslumu.

3. DALYVIŲ pavedimų vykdymas.
3.1. Pavedimai yra vykdomi Vilniaus vertybinių popierių biržos darbo valandomis ir dienomis.
3.2. Pavedimai gali būti įvykdomi tik esant sudarytoms pinigų (pirkimo atveju) arba vertybinių popierių (pardavimo) provizijoms DALYVIO sąskaitoje.
3.3. Pateikus pavedimą, viršijantį sudarytas provizijas, pavedimas nėra vykdomas.
3.4. Pateikus daugiau negu vieną pavedimą ir nesant pilnai sudarytoms provizijoms, pavedimai vykdomi jų pateikimo tvarka (eiliškumu).
3.5. Kiekvieno DALYVIO pavedimai yra įvykdomi ta apimtimi, kuria buvo realiai prekiauta biržoje. Pavedimai yra vykdomi tik tuo metu galiojančiomis rinkos kainomis. Pavedimai vertybiniams popieriams, neturintiems rinkos kainos, vykdomi nominalia verte. Vyriausybės vertybinių popierių rinkos kaina nustatoma pagal pirminės rinkos vidutinę duotosios trukmės vertybinių popierių palūkanų normą.
3.6. Iš DALYVIŲ gauti biržos prekybos pavedimai yra vykdomi:
3.6.1 Dienos pavedimai priimami iki 13:00 val. ir įvykdomi biržos prekybos uždarymo kainomis.
3.6.2. Gauti po 13:00 vykdomi kitą dieną, tos dienos biržos prekybos uždarymo kainomis.
3.6.3. Vyriausybės vertybinių popierių išpirkimas atliekamas automatiškai išpirkimo dieną.

4. DALYVIŲ informavimas.

4.1. Kiekvienas DALYVIS ataskaitas su informacija apie jo investicijų portfelį ir atliktas operacijas ras LJA interneto svetainėje www.lja.lt, pasirinkus Varžybos internete, Finastos investuotojo čempionatas.
Ataskaitose bus pateikiama sekanti informacija: operacijų ataskaita, VP portfelio ataskaita, galiojančių pavedimų, neįvykdytų ir atšauktų pavedimų, VP sąrašo ir kainų ataskaita.
Prekybos rezultatus gali pasižiūrėti visi, kas pageidauja. Komandos ataskaitą gali pasižiūrėti tik komanda, įvedusi komandos pavadinimą ir slaptažodį.

5. Prekybos rezultatų apskaičiavimas.

5.1. Už visas atliekamas prekybos operacijas iš dalyvių imamas komisinis mokesčiai:
• 0,5% – Vilniaus , vertybinių popierių biržoje.
• 0,75 – Rygos ir Talino vertybinių popierių biržose.
• Mokesčiai yra nuskaitomi nuo dalyvio sąskaitos atlikus pirkimo ar pardavimo operaciją.
5.2. Valiutų keitimas yra įtrauktas į komisinius mokesčius.
5.3 Portfelio vertė yra skaičiuojama kiekvienos prekybos dienos pabaigoje, esant užrašytoms visoms dienos operacijoms.
5.4. Portfelio vertė skaičiuojama kaip portfelyje esančių vertybinių popierių ir jų rinkos kainos po biržos uždarymo sandaugų suma sudėta su portfelyje esančių Vyriausybės vertybinių popierių aritmetinio svertinio palūkanų normos vidurkių suma bei grynųjų pinigų likučiu.

6. Bendrosios sąlygos.

6.1. LJA turi teisę keisti TAISYKLES dėl šių priežasčių:
6.1.1. Pasikeitus prekybos taisyklėms Vilniaus vertybinių popierių biržoje.
6.1.2. Prekybos metu išaiškėjus TAISYKLIŲ netobulumui.
6.2. TAISYKLIŲ pakeitimai, susiję su pasikeitimais Vilniaus vertybinių popierių biržoje įsigalioja iš karto, LJA arba DALYVIŲ inicijuoti pasikeitimai – ne anksčiau kaip po trijų darbo dienų, prieš tai apie juos informavus visus DALYVIUS.
6.3. Visus prekybos metu kylančius klausimus ir nesklandumus sprendžia LJA. Raštu gautus paklausimus arba skundus, susijusius su prekybos tvarka, organizatorius (LJA) privalo išspręsti raštu informuodamas paklaususį DALYVĮ, jeigu tai liečią tik jį vieną, arba visus DALYVIUS, jeigu tai yra bendro pobūdžio klausimas. Visus klausimus ir kitą nei pavedimai informaciją DALYVIS siunčia e-paštu: junior2@lja.lt

Žodynėlis

Akcija – dalinės nuosavybės vertybinis popierius, pažymintis dalyvavimą akcinės bendrovės kapitale ir užtikrinantis iš to kylančias turtines ir neturtines teises. Turtinės teisės – tai teisė gauti bendrovės pelno dalį (dividendą), gauti likviduojamos bendrovės turto dalį, pirmumo teisė dalyvauti kapitalo didinime, teisė perleisti akcijas kitų asmenų nuosavybėn. Neturtinės teisės užtikrina dalyvavimą bendrovės valdyme. Tai teisė dalyvauti akcininkų susirinkimuose, apskųsti akcininkų susirinkimo, valdybos nutarimus, gauti informaciją apie bendrovės ūkinę veiklą.

Akcinis įvykis – bet koks įvykis, galintis turėti įtakos investuotojo sprendimui pirkti ar parduoti vertybinius popierius, arba galintis pakeisti šių vertybinių popierių charakteristikas.

CD kodas – Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo (LCVPD) suteikiamas kodas jame registruotoms vertybinių popierių emisijoms.

Investicinės lėšos – nuosavos arba/ir skolintos lėšos, kurių pagalba formuojamas investicinis portfelis.

Investicinis portfelis – tai investuotojo investicinėje sąskaitoje turimų vertybinių popierių bei pinigų rinkinys.

Investicinio portfelio vertė – investiciniame portfelyje esančių vertybinių popierių ir jų rinkos kainos po biržos uždarymo sandaugų suma sudėta su portfelyje esančių Vyriausybės Vertybinių Popierių kiekio bei verčių sandaugų suma, bei grynųjų pinigų likutis.

Investicinė sąskaita – nematerialus apskaitos registras, kuriame įrašų pagalba apskaitomos investuotojo turimos investicinės lėšos, bei įsigyti vertybiniai popieriai.

Kliringas – skolinių įsipareigojimų nustatymas bei užskaitymas tarp sandorį sudariusių šalių.

Nominali vertė – akcijos vertė, kuri išreiškia bendrovės įstatinio kapitalo dalį, atitinkančią tą akciją.

Obligacija – skolos vertybinis popierius, kuris užtikrina teises kylančias iš kreditinių santykių, bei duodantis tam tikras pajamas.

Operacijų žurnalas – ataskaita atspindinti investicinių lėšų, bei vertybinių popierių judėjimą investicinėje sąskaitoje, vykdant prekybos operacijas.

Pavedimas – pasiūlymas pirkti, parduoti ar keisti vertybinius popierius.

Prekybos taisyklės – taisyklės, reglamentuojančios prekybą virtualinėje imitacinėje “Finastos investuotojo” konkurso Vertybinių popierių biržoje.

Provizija – vertybinių popierių (pardavimo ir mainų atveju) arba pinigų (pirkimo atveju) kiekis reikalingas sandorio įvykdymui užtikrinti. T.y., pirkdamas vertybinius popierius, pirkėjas privalo savo sąskaitoje sukaupti pakankamą pinigų sumą norimam vertybinių popierių kiekiui nupirkti, o parduodamas ar keisdamas vertybinius popierius privalo sukaupti atitinkamą jų kiekį savo sąskaitoje.

Rinkos kaina – kotiravimo metu Vilniau vertybinių popierių biržoje nustatyta kaina.

Tiesioginiai sandoriai – tokie sandoriai, kurie įvyksta dviems šalims iš anksto susitarus dėl perkamų – parduodamų vertybinių popierių skaičiaus ir kainos.

Vertybiniai popieriai (VP) – serijomis leidžiamas finansavimo priemonės patvirtinančios, dalyvavimą akciniame kapitale arba/ir teises, kylančias iš kreditinių santykių, bei suteikiančios teisę gauti dividendus, palūkanas ar kitas pajamas.

Vertybinių popierių emisija – išleista serija vertybinių popierių, kurie suteikia vienodas turtines ir neturtinės teises.

Mūsų dalyvavimas “Investuotojo“ konkurse

Konkursą organizuoja ir vykdo “Lietuvos Junior Achievement” ir Lietuvos vertybinių popierių institucijos – Nacionalinė vertybinių popierių birža, Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, Nacionalinė finansų maklerių asociacija.
Mes mokomias pagal taikomosios ekonomikos programą. Todėl, noredami patikrinti ir pritaikyti pamokų metu gaunamas žinias ekonomikos srityje, parinkome projektinį darbą “Imitacinė prekyba vertybinių popierių biržoje“. Be to, šis darbas sudomino mus galimybe prekiauti realioje VP biržoje, lygiagrečiai su tikrais investuotojais.
Sausio 23 – 29 dienomis buvo paskelbta bandomoji prekyba. Jos metu mūsų komanda gavo slaptažodį, konkurso taisykles, pradines ataskaitas, galėjo pasitikrinti e-paštą, slaptažodžius, pabandyti atlikti pavedimus, susipažinti su ataskaitomis ir pan. Visus klausimus, susijusius su konkursu mes išsiųsdavome e-paštu junior2@lja.lt.
“Investuotojo” konkursas prasidėjo vasario 2 dieną. Bandomosios prekybos rezultatai buvo anuliuoti. Mūsų komanda, dalyvaujanti žaidime, tapo investicinės sąskaitos turėtoja. Gavę pradinį kapitalą (hipotetinę investuojamų pinigų sumą, 100.000 lt), mes turėjome jį investuoti taip, kad uždirbtume didžiausią pelną. Mūsų komanda vertybiniais popieriais prekiauja tikromis Nacionalinės vertybinių popierių biržos sąlygomis, kaip ir tikri investuotojai. Mums galioja realios biržos taisyklės, ir prekiaujama rinkos kainomis. Mes galim pirkti arba parduodi akcijas bei pirkti ir parduoti Vyriausybės vertybinius popierius Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje.
Varžybos vyksta Nacionalinės vertybinių popierių biržos darbo dienomis ir valandomis. Kiekvieną darbo dieną mūsų komanda gauna ataskaitas apie atliktas operacijas bei investicinio portfelio būklę iki 19 valandos.
Konkursas rengiamas naudojant naujas technologijas. Savo pavedimus mes galime atlikti elektoroniniu paštu arba interneto puslapyje www.lja.lt.

Mūsų tikslai ir uždaviniai
• Suvokti laisvosios rinkos ekonomikos idėjas.
• Pažinti praktinį privataus verslo patyrimą.
• Gerinti mūsų kaip vartotojų ir verslininkų ekonominį išprusimą.
• Atkreipti dėmesį į mūsų pačių galimybes siekti savo gyvenimo gerovės.
• Išmokti prekiauti vertibiniais popieriais realioje biržoje, lygiagrečiai su tikrais. investuotojais
• Dirbti komandoje.
• Analizuoti finansines ataskaitas.
• Analizuoti įmonių veiklos rodiklius.
• Suprasti ir įvertinti nuo ko priklauso ir kas įtakoja vertybinių popierių kainą.

Mūsų komandos įspūdžiai

Mūsų komanda susideda iš keturių narių. Po daugybės ginčų mes nutarėme pasivadinti YouInCom, tai iššifruojama kaip jaunųjų investuotojų komanda. Mūsų komandai sunkiausia buvo sugalvoti pelningiausią žaidimo strategiją. Kiekvienas turėjo savo nuomonę, todėl sunku buvo pasirinkti kokias akcijas pirkti, nuspręsti kokių akcijų kainos kils arba mažės, bet juk mūsų tikslas ir buvo išmokti dirbti kartu bei sekmingai investuoti ir dispanuoti savo pradiniu kapitalu.
Mums labai patiko dalyvauti šiame žaidime, kadangi įgyjome patirties tokioje veikloje kaip akcijų pardavinėjimas ir įsigyjimas.
YouInCom statymai kartais nepasiteisindavo ir dėl to mes praradome 4000 lt, bet iki paskutinių dienų tikėjomės pataisyti padėtį, nors tai mums nesigavo mes nenusiviliame ir tikimės, kad kitą kartą mums pasiseks labiau, todėl su dideliu malonumu sudalyvautumėme dar kartą panašiame žaidime ir stengtumėmės panaudoti įgytas žinias užsidirbti,o ne prarasti pinigus.

Priedai
Registracijos pranešimas
Miestas: Vilnius
Mokykla: Vilniaus Kačialovo gimnazija
Klasė: 11
El. pastas: jurij@erdves.lt
Komanda: YouInCom
Mokytojas: Marinina Olga
Kapitono info: Afanasjev Jurij (jurij@erdves.lt)(+37060348258)
Atsarginis el.pastas jurij@erdves.lt

Komandos nariai:
Afanasjev Jurij
Makarov Artiom
Rymarchik Jan
Zaiceva Ilona
Slaptažodžio gavimas
Sveiki, visi Finasto investuotojo konkurso dalyviai.
Ši savaitgali prie Finastos konkurso dalyviu sąrašo buvo pridetos mokytoju ir studentu komandos. (Mokiniai, mokytojai ir studentai varћysis bendrai, bet
apdovanojimai bus teikiami atskirai.)

Pridedant naujas komandas, galejo dingti senu komandu pavedimai, vesti ši savaitgali. Atsiprašome moksleiviu komandu del galimu nepatogumu.
Sekmes visiem turnyre.

Siunčiame visom komandom pavadinimus ir slaptažodžius:
Komanda: YouInCom
Slaptažodis: ILTA8VYY

Su pagarba,
Vygantas. LJA

Bendrovių akcijos,kuriuos mes pirkom :
ü Mažeikiu Nafta
ü Stumbras
ü Sanitas
ü Klaipėdos Jūrų Krovinių Kompanija
ü Tallin Department Store
ü Utenos Trikotažas
ü Vilniaus baldai
ü Dvarcionių Keramika
ü Lietuvos Jūrų Laivynkistė
ü Latvijas balzams
ü Nordeka
ü Starman

Akcijų kainų kitimo grafikai

Mažeikiu nafta

Stumbras

Sanitas

Literatura:
1) B.Leoninė. Nacionalinė vertybinių popierių birža.V., 1998.
2) L.Žukauskienė. Vertybinių popierių registravimo ir platinimo tvarka. V., 1999.
3) M.Gečiauskaitė. Investuotojo ABC. V., 2003.
4) Lietuvos Junior Achievement – www.lja.lt
5) FMĮ Finasta – www.finasta.lt
6) Laisvas ir nepriklausomas informacijos portalas – www.straipsniai.lt
7) Vilniaus Vertybinių Popierių Birža – www.omxgroup.com/vilnius
Pabaltijo šalių vertybinių popierių birža – http://market.ee.omxgroup.com/

Panevėžio “Saulėtekio” vidurinė mokykla

Liublino unija
Rašto darbas

Atliko: Justina Kropaitė 8c
Tikrino: mokytojas, metodininkas
Algirdas Gedeikis

2004 m.
Panevėžys

LDK santykiai su Maskva

Kai Livonija Pasvaly padarė su Lietuva sutartį, Jonas IV tuojau paskelbė Livonijai karą.1559 m. Livonijai pasidavus Zigmantui Augustui, Lietuva stojo jos ginti. 1560 m. prasidėjęs karas dėl Livonijos nesisekė ir užtraukė didelių nelaimių visai Lietuvai.1562 m. pasibaigė anksčiau su Maskva padarytos paliaubos ,ir milži- niška jos kariuomenė įsiveržė į pačią Lietuvą ir užgrobė Polocką.Tuo būdu Makva jau prisiartino prie etnografinių Lietuvos žemių.Bet toliau eiti jau nebesisekė: het- monas Mikalojus Radvila smarkiai sumušė caro kariuomenę ties Ula.Tačiau lietu- viai nebepajėgė nei Polocko atsiimti, nei išvaryti caro kariuomenės iš rytinės Livo- nijos dalies.
Nuolatinis pavojus karo su Maskva vertė lietuvius nesišalinti per daug nuo
Lenkijos ir sudaryti su ja naują sąjungos sutartį.

Liublino unijos priežastys

Svarbiausia aplinkybė, kuri neleido Lietuvai nutolti nuo Lenkijos,buvo Maskvos pavojus ir Lenkų paramos viltis.Be to, glaudžiam susiartinimui su Lenki- ja ir unijos susidarymui jau buvo ir padedamųjų aplinkybių: to meto Lietuvos didi- kai, bendraudami su lenkais, jau buvo aplenkėję, su jais susigiminiavę, todėl jiems nebuvo lengva nutraukti ryšius su lenkais.Apie savos tautiškosios kultūros kėlimą retai kas tegalvojo.Vidutinioji bajorija taip pat jau buvo gana aplenkėjusi.O be to, mūsų bajoriją visuomet viliote viliojo didelės lenkų bajorų laisvės.Tuo tarpu lenkai žūt būt troško įgyti teisių įsikurti Lietuvoje: juos ypač viliojo turtingoji Ukraina priklausanti LDK.Be to, lenkams kėlė nerimą Žygimanto Augusto senatvė, sosto įpėdinio klausimas, nes karalius buvo bevaikis.Lenkijai grėsė ir pavojus iš Turki-jos. Tad, kai Lietuva prašydavo lenkus paramos prieš Maskvą, jie visuomet kelda-
vo unijos klausimą.

Derybos dėl unijos

1562 m. rugsėjo 13 d. Karo stovykloje prie Vitebsko LDK bajorai surašė aktą, reikalaujantį unijos, ir įteikė jį Žygimantui Augustui. Akte bajorai prašė su- šaukti bendrą seimą unijos klausimui spręsti. Bajorai pareiškė, kad jie nori sei-muose kartu su lenkų bajorais spręsti valstybinius reikalus, bendrai rinkti valdovą naudotis vienodomis teisėmis ir laisvėmis, bendrai gintis nuo priešų. Kitaip negu bajorai, Lietuvos didikai nenorėjo tokios glaudžios unijos: jie siekė sudaryti tokią sąjungą, kuri užtikrintų Lietuvai karinę Lenkijos paramą, bet paliktų Lietuvai sava-
rankiškumą. Lenkų ponai LDK norėjo prisijungti privincijos teisėmis. Pats
Žygimantas Augustas buvo glaudžios abiejų valstybių unijos šalininkas.
1566 m. seime Lietuvos bajorijai buvo duotos visos bajorų turimosios teisės,
visas kraštas buvo galutinai padalintas į vaivadijas ir pavietus, o juose buvo įsteigti
pačios bajorijos teismai ir įkurti seimeliai, kuriuose turėjo būti renkami pavieto tei-
sėjai, urėdai ir seimo atstovai. Tuo būdu visi bajorija per savo atstovus galėjo daly-
vauti valstybės valdyme.Visa tai buvo patvirtinta naujai perredaguotoje antroje sta-
tuto laidoje.
Po šitų reformų Lietuvos valstybės aparatas pasidarė jau toks pat, koks jis
buvo ir Lenkijoje, ir Lietuvos bajorijos teisės buvo visiškai sulygintos su Lenkijos
bajorų teisėmis. Suvienodinus valstybes, iš vienos pusės, unijos klausimas turėjo
palengvėti, nes dvi vienodai organizuotas valstybes yra lengviau sujungti; iš kitos
pusės, gavus visas teises, sumažėjo Lietuvos bajorijos noras susijungti su Lenkija, nes unija tuo atžvilgiu jau nebegalėjo nieko naujo duoti. Bet vis dėlto pasilikosvarbiausias į uniją traukiąs veiksnys- nebaigtas karas su Maskva. Dėl to
bajorija ir toliau reikalavo išspręsti unijos klausimą ir sušaukti tam specialų seimą. 1569 m. sausio 10 d. Liubline vėl buvo sušauktas bendras LDK ir Lenkijos
atstovų seimas. Atvykę į seimą, Lietuvos bajorai susėdo atskiroje salėje ir pasiruošė pateikti savo pasiūlimus dėl unijos.
Lenkijos ponai reikalavo sąjungos Krėvos ir Melniko unijų pagrindu. Lietu-
vos didikai nepripažino tų unijų, nes jos iš tikrųjų nebuvo įgyvendintos. LDK ponai rėmėsi II Lietuvos Statutu,kuriame apie uniją nebuvo pasakyta nė žodžio.
Todėl seime tarp abiejų valstybių atstovų kilo smarkūs ginčai.Lietuvos atstovai,
tarp kurių žymiausi buvo delegacijos vadovas kancleris Mikalojus Radvila Rudasis ir žemaičių seniūnas Jonas Jeronimas Chodkevičius, norėjo išlaikyti LDK valstybingumą. Jie reikalavo, kad išrinktas valdovas Lietuvoje turėtų valdžią tik tuomet, kai Vilniuje bus atskiru aktu patvirtintas didžiuoju kunigaikščiu, kad seimai rinktųsi ir Lenkijoje, ir Lietuvoje, kad specifinius Lietuvos reikalus spręstų atskiras Lietuvos Seimas, kad urėdai Lietuvoje būtų suteikiami tik Lietuvos piliečiams.
Lenkijos ponai, suprantama, su tuo nesutiko. Žygimantas Augustas palaikė lenkus. Nepavykus šioms deryboms, LDK atstovai 1569 m. vasario 28 d.- kovo 1 d. netikėtai išvyko iš Liublino namo. Kai paaiškėjo, kad nemaža dalis atstovų ,,pabėgo”, seimas iširo. Tada lenkai pareikalavo, kad Žygimantas Augustas pri-
jungtų prie Lenkijos Palenkę ir Voluinę. Kadangi juridiškai be Lietuvos bajorų jis
to padaryti negalėjo, tai buvo pasitelkta prievarta. 1569 m. kovo-birželio mėnesiais
Kijevo, Vraclavo, Voluinės ir Palenkės vaivadijos buvo atplėštos nuo Lietuvos ir prijungtos prie Lenkijos. Kad ir kaip piktinosi Lietuvos didikai, bet karas su Rusija ir lėšų stygius privertė juos nusilseisti ir nepradėti karo su Lenkija.
1569 m. birželio 6 d. Lietuvos delegacija vėl atvyko į Liubliną. Dabar dele- gacijai vadovavo J.Chodkevičius, labiau linkęs sudaryti uniją. Mikalojus Radvila Rudasis atsisakė dalyvauti derybose. Vis dėlto LDK atstovai ir toliau kėlė savo reikalavimus. Lenkijai užgrobus Ukrainą, seime tarp jos atstovų didesnę įtaką įgijo nuosai-
kieji, nes agresyviųjų pretenzijos ir siekiai buvo patenkinti. Nuosaikieji formaliai
sutiko traktuoti LDK ir Lenkiją kaip lygiateises valstybes. Lenkų senatoriai paren-
gė kompromisinį Liublino unijos projektą, jį patvirtino Žygimantas Augustas. Su
tokiu sprendimu sutiko ir LDK atstovai. 1569 m. liepos 1 d. Lenkijos ir LDK sei-
mai parengė to paties tirinio raštus apie abiejų valstybių susijungimą. Raštus 1569 m. liepos 4 d. patvirtino Žygimantas Augustas.

Liublino unijos aktas

1569 m. liepos 1 d. Liublino Seime buvo pasirašytas galutinis susitarimas,
atnaujinantis Lietuvos ir Lenkijos uniją. Pagal uniją Lenkijos karalius ateityje atsi-
sakė Lietuvos sosto paveldėjimo teisės, buvo sudaryta galimybė rinkti bendrą abie-
jų valstybių valdovą. Ir po Liublino unijos abi valstybės turėjo savo pavadinimus, įstaigas, kariuomenę, iždą, įstatymus. Valstybių unija reali, nes Lietuva ir Lenkija įsipareigojo turėti bendrą seimą, valdovą, vykdyti bendrą užsienio politiką, kalti bendras monetas, tačiau su savo antspaudais. Lenkijos ir Lietuvos pusės parengė dokumentus ir jais psikeitė. Aktą, kuriuo buvo patvirtinta unija ir kuris galiojo iki
1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos, paskelbė Lenkijos ir Lietuvos Didysis Kuni-
gaikštis Žygimantas Augustas.

Liublino unijos sąlygos

1. LDK ir Lenkija susijungia į federacinę Lenkijos ir Lietuvos valstybę-Respubliką
ir sudaro bendrą valstybę su vienu valdovu, vienu įstatymų leidžiamuoju orga-
nu- seimu Varšuvoje ir bendra užsienio politika.
2. Karalių ir Lietuvos didijį kunigaikštį renka bendras Lietuvos ir Lenkijos bajorų
Seimas Lenkijoje, karalius vainikuojamas Krokuvoje. Tuo panaikinami atskiri
rinkimai ir vainikavimo Vilniuje ceremonija.
3. Visi LDK tarybos nariai ir pareigūnai privalo prisiekti Lenkijos karaliui ir Kara-
lystei.
4. Lenkijos šlėktos tiri teisę turėti dvarų Lietuvoje, o Lietuvos bajorai- Lenkijoje.
5. Respublikoje cirkuliuoja vienodo svorio monetos.
6. Tarnybos ir titulai su žemėvalda paliekami tiems, kas juos turi, o egzekucija ne-
vykdoma.

Po Liublino unijos

400 metų Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė išbuvo unijoje su Lenkija.Tačiau
tik 200 metų ji su Lenkija sudarė vieną valstybę-Respubliką [lenkiškai Žečpospoli-
tą]. Tai buvo unikalus visoje Europoje dviejų valstybių junginys federacijos pag-
rindu.1569 m. liepos 1 d. Liublino seimas, lietuviams pasipriešinus, nesukūrė uni-
tarinės Lenkijos valstybės. Lenkams reikalaujant, o lietuviams sutikus, Liublino unijos aktas paskelbė: bendrą abiejų valstybių seimą ir senatą;valstybės galva-Len-
kijos karalius, jis kartu ir – didysis Lietuvos kunigaikštis, renkamas ir gyvena tik Lenkijoje; valstybės kalba paskelbta lenkų kalba.
Liublino seimas nesukūrė visai valstybei bendro valdžios aparato ir nepakei-
tė valstybės valdžios pagrindų. Seimo akte pasakyta, kad Respublika sudaroma
“ iš dviejų valstybių ir tautų”.Lietuvai liko atskira nuo Lenkijos valstybinė teritori-
ja su valstybine siena it atskiru valstybės pavadinimu- Lietuvos Didžioji Kunigai-
kštystė. Jai liko taip pat atskiri centro ir vietos urėdai- pareigūnai. Centro pareigū-
nai arba ministrai buvo etmonas, kancleris, maršalk ir iždininkas, o vietose, dešim-
tyje vaivadijų- vaivados ir jų pavaduotojai kaštelionai. Ministrai vadovavo atski-
ram nuo Lenkijos Lietuvos iždui, kariuomeni, valstybės kanceliarijai. Centro ir
vietos pareigūnų vietas be išimčių užėmė Lietuvos didikai.
Lietuvos pareigūnai nebuvo tiesiogiai pavaldūs karaliui, ir per juos karalius nagalėjo stiprinti valdžios ar jais pasikliauti. Taigi svarbiausias Lietuvos suvereni-
teto požymis buvo atskira nuo Lenkijos ir jai nepavaldi vykdomoji valžia.
Didžiojoje Kunigaikštystėje veikė atskira teisė [Lietuvos Statutas] ir teismai, tarp jų ir aukščiausias apeliacinis teismas-Lietuvos Tribunolas. Lietuvos parlamen-
tas ilgą laiką funkcionavo šalia bendro seimo.

Išvados

Lietuvos valstybė nenustojo gyvavusi. Liublino unija sukūrė ne tik unikalų,
bet ir pastovų, ir net patrauklų valstybės modelį. Unijos aktas garantavo Lietuvai valstybinių institucijų neliečiamumą, tapo lietuviams šventas. Lietuviai šiuo aktu du šimtus metų gynėsi nuo per didelių lenkų ponų pretenzijų. Unijos nuostatai iš-
Liko nepakeisti iki pat XVIII a. pab.
Abi valstybės sudarė vieną politinį junginį-Respubliką, arba Lenkijos ir Lie-
tuvos valstybę. Tas junginys nenaikino atskirai organizuotų politinių vienetų. Su-
daryta unija su Lenkija padėjo laimėti Livonijos karą. Tačiau ji sudarė sąlygas to-
lia nykti LDK valstybingumui, politiniam ir ekonominim smukimui. Liublino unija sudarė palankias sąlygas lenkų kultūrai ir kalbai skverbtis į LDK. Sustiprėjo bajorų
ir miestiečių lenkėjimas.
Daugelis istorikų skirtingai vertino šią uniją. Kad ir kaip būtų, 1569 m.Liub-
lino unija buvo nepatenkinti ir lenkai, ir lietuviai. Nepaisant to, ji buvo labai nau-
dinga abiem valstybėms, o lietuviai vėliau jos principais gynėsi nuo inkorporacijos.
unijos ilgaamžiškumą rodo tai, jog ja buvo suinteresuotos abi šalys.Respublika li-
ko kaip atskiras vienetas tik užsienio politikos atžvilgiu, o vidaus santvarkos požiū-
riu Lietuva buvo tolygi Lenkijai.

Įvadas

Liublino unijos aktas, pasirašytas 1569 m. liepos 1 d. skelbė, jog Lenkijos karalystė ir LDK sudaro vieną valstybę, valdomą vieno valdovo. Liublino unija sudaryta abiejų šalių noru, vykstant ilgos deryboms.

Darbo tikslas:išanalizuoti Liublino unijos reikšmę abiejoms šalims; atskleisti
unijos teigiamą ir neigiamą pusę; išanalizuoti unijos padarinius LDK ir Lenkijos
karalystei.

Uždaviniai:
1. Atskleisti Liublino unijos priežastis.
2. Išanalizuoti unijos sąlygas.
3. Išanalizuoti Liublino unijos reikšmę abiejoms šalims.
4. Apžvelgti unijos pasekmes LDK.

Literatūra:

Jovaiša M. “Lietuvos istorijos konspektai” 2003 m. Vilnius.
Jučas M. “ Lietuvos ir Lenkijos unija” 2003 m. Vilnius.
Šapoka A. “Lietuvos istorija” 1936 m. Kaunas.
“Lietuvos istorijos skaitiniai”1992 m. Kaunas.

Turinys

1. Įvadas
2. LDK santykiai su Maskva
3. Liublino unijos priežastys
4. Derybos dėl unijos
5. Liublino unijos aktas
6. Unijos sąlygos
7. Po Liublino unijos
8. Išvados
9. Literatūra