ziniukai.com

Jau nuo senų laikų egzistuoja aforizmas, kad sėkminga kompanijos veikla yra jos darbuotojų sugebėjimų bei motyvacijos sandauga. Kompanijos personalas tai daug daugiau nei darbo jėga, tai pagrindinis kompanijos resursas ir kapitalas.
Pagrindiniai apibrėžimai ir teorijos
Prieš nagrinėjant temą reikia aptarti kas yra motyvacija, nes nematerialus skatinimas yra paremtas būtent ja. Darbdaviai skatina darbuotojus, norėdami padidinti jų motyvaciją. Pasak Stoner J.A.F., „ Vadyba” [1; 434] motyvacija apibūdinama kaip savybė, lemianti asmens įsipareigojimo laipsnį. Į ją įeina veiksniai, sukeliantys, nukreipiantys ir palaikantys žmogaus elgesį tam tikra įsipareigojimo kryptimi. Pasak F Hercbergo [5] motyvacija tai – saviraiška, pažanga, atsakomybė, pripažinimas, sėkmė. Pagrindinis skirtumas tarp šių apibrėžimų yra tas, kad Herzbergas motyvaciją apibūdina kaip asmens aukštesnio lygio poreikius, jo motyvacijos apibrėžimas yra platesnis, o pasak J.A.F. Stoner motyvacija tai savybė, lemianti žmogaus įsipareigojimo laipsnį.
F. Hercbergo teorija turi daug bendro su A. Maslow teorija.

Darbo aplinkos veiksniai atitinka fiziologinius ir saugumo poreikius, o motyvacijos veiksniai palyginami su aukštesniųjų lygių poreikiais. Tačiau A. Maslow fiziologinius poreikius nagrinėjo kaip žmogaus elgsenos priežastį, jeigu vadovas sudaro sąlygas darbuotojui patenkinti šiuos poreikius, tai šis dirbs geriau. F. Hercbergas, atvirkščiai, teigia, kad darbuotojas nekreips dėmesio tol, kol jų nebuvimas arba pritaikymas bus netinkamas ar neteisingas. Pasak F. Hercbergo, darbo aplinkos veiksniai nemotyvuoja darbuotojų veiklos. Jie tik užtikrina, kad neatsiras nepasitenkinimas darbu. Norėdamas paskatinti darbuotojus veikti, vadovas turi pasirūpinti ne tik darbo aplinkos, bet ir motyvuojančiais veiksniais. F. Hercbergas nustatė, kad darbo užduočių turinys veikia motyvuojančiai ir suformulavo pasiūlymus pasikartojančioms užduotims praturtinti, kad darbuotojas pajustų jam patikėto darbo vertę, svarbą, sudėtingumą. Norint sėkmingai pritaikyti F. Hercbergo teoriją praktikoje, reikėtų sudaryti darbo aplinkos ir ypač motyvuojančių veiksnių sąrašą ir pateikti juos darbuotojams, kad šie nurodytų savo prioritetus.
Ar reikia skatinti? Ar nori žmogus, kad jo darbas būtų vertinamas? Taip! Toks jo noras įgimtas. Jam, be pareigos motyvo, svarbus yra gerbiamo vadovo ir viso kolektyvo pagyrimas, jo darbo reikšmės ir rezultatų pripažinimas.
Ar mokame skatinti? Į šią aktyvinimo funkciją kreipiama nepakankamai dėmesio . yra vadovų, teigiančių, kad subrendęs žmogus dirba ne skatinimui. Neretai būna ir taip, kad ir gerai, ir blogai dirbantis gauna lygų atlyginimą bei kitus priedus.
Įmonės darbuotojas gali skirti daug laiko darbui, bet prie viso šito reikia atminti, kad jis bus suinteresuotas dirbti su visa energija, kai jis jaus balansą tarp asmeninės ir darbo veiklos. Šiandien labai mažai kas tiki moralinių stimulų panaudojimo efektyvumu, be to būtent taip mąsto daugiau vadovų, nei darbuotojų. Ne vieną kartą teko girdėti, kai žmonės atsisakydavo naujos darbo vietos su reikšmingais pakeitimais iš materialinės pusės tik dėl to, kad jiems patinka senas darbas, patinka vadovybė, puikiai suformuotas kolektyvas ir t.t. Todėl nereikia vadovautis tik materialiniais paskatinimo elementais, bet ir pasikliauti nepiniginiais. Šiuolaikinėje labai konkurencingoje globalinėje ekonomikoje dauguma organizacijų jaučia stiprų spaudimą mažinti kaštus. Todėl nepiniginis darbuotojų skatinimas yra labai patrauklus. Pripažinti puikius darbuotojo veiklos rezultatus dažnai kainuoja labai mažai arba iš viso nekainuoja [3; 86]
Skatinimo būdai, kurie palaiko ir didina darbuotojų motyvaciją:
1. Individualizuotas skatinimas.
Individualizuotas skatinimas, atsižvelgiant į konkretaus darbuotojo poreikius ir pasiektus darbo rezultatus, yra veiksmingas, nes darbuotojas jaučia;
a) kad jam rodomas išskirtinis dėmesys, taigi, jis yra vertingas organizacijai asmuo;
b) kad su juo elgiamasi teisingai, sąžiningai; jis gauna tai, ką pasiekė savo darbu, pastangomis;
c) kad jo pastangos yra pastebėtos ir įvertintos, nes jis yra skatinamas ne pagal planą, ne tuomet, kai premijas ar dovanėles gauna visi (pvz., Kalėdų proga), o tuomet, kai darbą atliko geriau, nei kiti.
2. Dalyvavimas.
Įtraukiamas į sprendimų priėmimą drauge su savo bendradarbiais ir vadovais, darbuotojas jaučiasi reikšmingas ir atsakingas. Dalyvaudamas diskusijose jis sužino daug naujo, pasidalina patirtimi, mokosi iš savo kolegų, siūlo ir sužino nuomonę apie savo pasiūlymus. Dalyvavimas priimant sprendimus skatina siekti užsibrėžtų tikslų, o nuo to priklauso laimėjimo jausmas. Darbas tampa įdomesnis, nes darbuotojas gali į jį pažvelgti plačiau, suvokti savo vietą ir jam pateikiamų užduočių svarbą.
3. Laimėjimo jausmo palaikymas.
Laimėjimo esmė – žmogaus suvokimas, kad tikslas, kurio siekia, yra jam svarbus. Laimėjimo jausmas kyla, kai žmogus aiškiai suvokia tikslą ir gali:
a) planuoti, kaip tą tikslą pasiekti;
b) įgyvendinti savo planą;
c) kontroliuoti rezultatus.
Užduotys, kai darbuotojui suteikiama laisvė ir teisė savarankiškai planuoti bei siekti numatytų tikslų, vadovui pateikiant “galutinį rezultatą, sukuria laimėjimo jausmą, didina pasitikėjimą savimi, ugdo atsakomybę. Vadovas turėtų pateikti darbuotojui vis sudėtingesnių užduočių, kurioms atlikti reikėtų ir daugiau atsakomybės, ir naujų įgūdžių. Tokiu būdu parodomas pasitikėjimas darbuotoju, jo sumanumu, gebėjimu atlikti sudėtingas užduotis, skatinamas darbuotojo entuziazmas, dingsta nuobodulys.
4. Grįžtamasis ryšys.
Tiek teigiama, tiek neigiama informacija apie darbo atlikimą ir rezultatus yra motyvacinis veiksnys. Grįžtamasis ryšys leidžia darbuotojui suvokti savo stiprias ir silpnas vietas. Teigiama informacija suteikia pasitikėjimo, laimėjimo jausmą, neigiama (tačiau tinkamai pateikta) informacija skatina taisyti klaidas, tobulinti savo veiklą.
5. Patogi darbo vieta.
Darbo vieta turi būti saugi ir patogi. Kai darbuotojas nuolatos šąla ar jaučiasi nepatogiai, jis galvoja apie tai, kaip patogiau įsitaisyti, o ne apie tai, kaip geriau atlikti darbo užduotis. Energija švaistoma veltui.
6. Adekvatus darbo krūvis.
Darbas gali būti malonus ir keliantis entuziazmą, bet jeigu darbo krūvis viršys galimybes, darbuotojas fiziškai ar protiškai pervargs. O persitempusio žmogaus darbas, kad ir kaip jis norėtų dirbti, nebus efektyvus. Be to, per didelis darbo krūvis kenkia sveikatai. O juk vadovui reikalingi sveiki darbuotojai. Todėl verta kartkartėmis peržiūrėti savo darbuotojų krūvį.
7.Santykiai kolektyve.
Efektyviam darbui yra svarbūs darbuotojų ir vadovų santykiai. Jei tarp vadovo ir darbuotojų vyrauja ne pagarbos, o baimės jausmas, jeigu bendradarbiai apkalba vieni kitus už nugarų, „kiša pagalius į ratus“, nesveikai konkuruodami vieni su kitais, tuomet kolektyvas virsta karo lauku, o energija išnaudojama kivirčams, bet ne darbui. Vadovas turi pastebėti tokius reiškinius ir pasirūpinti sveikais, darbingos atmosferos netrikdančiais santykiais kolektyve.[6]

Išvados

Man artimesnė yra Maslow teorija. Manau, kad svarbiausi yra fiziologiniai poreikiai ir tie žemesnio lygio poreikiai. Tik juos patenkinus atsiranda aukštesnio lygio poreikiai, kurie yra antraeiliai, bet taip pat labai svarbūs.
Skatinimo būdus pagal svarbą suskirstyčiau taip:
1) Santykiai kolektyve, nes darbuotojas dėl to gali jaustis gerai. Taip sudaroma aplinka. Nuo kolektyvo priklauso daugiausiai. Ir jei zmogus kolektyve bus engiamas, tiesiog negalės realizuoti savęs ir dirbti gerai. Atsiras nepasitenkinimas darbu ir juo labiau nebus motyvacijos.
2) Adekvatus darbo krūvis. Per didelis darbo krūvis išsekina darbuotoją. Ir anksčiau ar vėliau jo darbas tampa neproduktyvus. Per mažas darbo krūvis taip pat sekina, darbuotojas tampa apatiškas.
3) Patogi darbo vieta vieta. Jaučiantis patogiai galima produktyviai dirbti.
4) Grįžtamasis ryšys. Už savo atliktus darbus visada tikimės reakcijos. Pagyrimo glostančio savimeilę ir norą būti pagirtam dar kartą, bei subtilios kritikos, skatinančios nekartoti klaidų ir kaskart tobulėti.
Laimėjimo jausmo palaikymas, dalyvavimas bei individualizuotas skatinimas. Visi šie aspektai patenkina tuos aukštesnius poreikius pagal maslow piramidę. Jie labiau yra antraeiliai, bet taip pat labai svarbūs.
Taip pat išskyriau tokius skatinimo veiksnius, kurie nelabai priklauso nuo vadovo darbo ar elgesio su pavaldiniais, o nuo kompanijos vardo ir jos stabilumo..
Taip išskirčiau darbuotojų vertinimą, kaip skatinio būdą.. t.y. galimybė kilti karjeros laiptais, mokymai, seminarai, darbuotojų garbei rengiamos gimtadienio šventės, jų reikšmingumo padidinimas.

Literatūra
1. Stoner J.A.F., „ Vadyba”, 2000.
2. Razauskas R. 365 vadovo dienos. – Vilnius: Mintis, 1994. – 252 p.
3. Robbins P.Stephen. Organizacijos elgsenos pagrindai. – Kaunas, 2003. – 350 p.
4. Nelsona B., Ekonomis P., „Vadyba žaliems“, 1999.
5. www.wikipedia.lt
6. www.verslas.banga.lt

Marketingas (angl. marketing – prekyba) – pažodžiui reiškia prekybinė veikla. Tačiau daugelis dabar naudojamų marketingo apibrėžimų jau seniai peraugo šią pažodinę reikšmę.
Ankstyvose marketingo išsivystymo stadijose ši veikla buvo aiškinama kaip tikslinga veikla prekėms realizuoti. Vystantis rinkos ekonomikai, marketingas buvo suprantamas plačiau kaip „rinkos koncepcija“ arba netgi „biznio filosofija“.
70-siais metais išsivysčiusiose kapitalistinėse šalyse marketingas buvo aiškinamas kaip kompleksinė programinė veikla, apimanti visus prekių gamybos, mokslo – tiriamuosius, kapitalinių įdėjimų finansavimo, darbo jėgos, realizavimo, aptarnavimo ir t. t. klausimus, t. y. kapitalistinės firmos veiklos organizavimo sistemą, nukreiptą prekių kūrimo, gamybos ir realizavimo tikslams, kuri grindžiama kompleksiniais rinkos ir pirkėjų paklausos tyrimais, kad gali gauti monopolistinį pelną.
Jeigu remtis realaus pirkėjo prigimtimi ir logika, marketingas – veiklos rūšis, nukreipta žmogaus poreikių mainų būdu patenkinimui (Filip Kotler).

1.2. Marketingo struktūra

Marketingo veikla susijusi su rinkos dėsningumais, todėl pirmiausiai būtina išsiaiškinti tokias sąvokas kaip stoka (trūkumai), poreikiai, interesai, prekė, mainai, sandėris, rinka.
Stoka – žmogaus kokio nors trūkumo jutimas. Trūkumus žmogus stengiasi arba patenkinti arba nuslopinti.
Poreikiai – tai specifinę formą įgavę trūkumai priklausomai nuo žmogaus kultūrinio lygio ir asmenybės.
Interesai – poreikiai, paremti priklausomai nuo perkamąja galia. Žmogus savo poreikius stengiasi patenkinti priklausomai nuo finansinių galimybių.
Prekė – visa, tai, kas gali patenkinti trūkumus, poreikius, interesus ir realizuojama rinkos sąlygomis.
Mainai – kokio nors norimo (geidžiamo) objekto įsigijimas, siūlant ką nors kitą mainais.
Sandėris – komercinis dviejų pusių (subjektų) pasikeitimas (mainai) vertybėmis. Sandėris gali būti piniginis arba barterinis (barter I‘ba:t I – prekių manai). Pirmuoju atveju už daiktus atsiskaitoma pinigais, antruoju – už daiktus atsiskaitoma daiktais arba paslaugomis.
Rinka – realių ir potencialių prekių pirkėjų visuma. Rinką reikia suprasti plačiąja prasme nepriklausomai nuo vietos, kur vyksta sandėriai (parduotuvė, turgus ir t. t.).
Marketingas užsienyje apima įvairias gamybinės veiklos sferas (gamybos priemonių, vartojamųjų prekių, paslaugų ir kt. realizavimą) vidaus ir užsienio rinkoje (žr. 1 pav.).
Marketingo veikla susideda iš šių pagrindinių funkcijų:
• rinkos paklausos objektų savo šalyje ir užsienyje tyrimas;
• konkuruojančių įmonių (firmų) veiklos tyrimas;
• nuosavos įmonės (firmos) gamybinės – ekonominės veiklos rodiklių, lyginant su konkuruojančių firmų rodikliais, analizė;
marketingo organizavimas, planavimas ir valdymas.

1 pav. Marketingo modelių kvalifikacija

Svarbiausios marketingo veiklos kryptys – rinkos paklausos objektų tyrimas ir marketingo valdymas.

1.3. Marketingo tipai

Galima išskirti aštuonias situacijas, charakterizuojančias paklausos būklę. Kiekvieną situaciją atitinka marketingo tipas ir šios situacijos valdymo uždavinys.

Paklausos būklė Marketingo uždavinys Marketingo tipas
Neigiama paklausa Sudaryti paklausą Konversinis marketingas
Neutrali paklausa Skatinti paklausą Skatinantis marketingas
Potenciali paklausa Išvystyti paklausą Išvystomasis marketingas
Sumažėjusi paklausa Padidinti paklausą Remarketingas
Svyruojanti paklausa Subalansuoti paklausą Sinchromarketingas
Pilna paklausa Palaikyti paklausą Palaikantis marketingas
Perteklinė paklausa Sumažinti paklausą Demarketingas
Iracionali paklausa Panaikinti paklausą Priešveikiantis marketingas

Konversinis marketingas susijęs su neigiama rinkos paklausa. Neigiama paklausa – neretas atvejis rinkoje (vegetarai išreiškia neigiamą paklausą mėsai;kai kurios sezoninės prekės gali turėti neigiamą paklausą ir t. t.). marketingo valdymo uždavinys – sudaryti tokias sąlygas, kad šioms prekėms atsirastų paklausa, o perspektyvoje paklausa išaugtų iki prekių pasiūlos lygio. Šį uždavinį sprendžia konversinis marketingas.
Skatinantis marketingas. Kai kurios prekės ir paslaugos gali neturėti paklausos dėl tokių sąlygų, kurias galima suskirstyti į tris grupes. Pirma – kai prekės yra praradę vartojamąją vertę (pvz., senoviniai apyvokos daiktai). Antra –prekės turi vartojamąją vertę, bet tik ne šioje rinkoje (pvz., valtys ten, kur nėra vandens telkinių). Trečia – prekės neturi paklausos todėl, kad rinka neparuošta jų pasirodymui (pvz., suvenyrai, kuriuos pirkėjai perka tik parduotuvėse; kai kurios retos daržovės neturi paklausos dėl informacijos ir reklamos stokos).
Šiais atvejais skatinančio marketingo uždavinys – sudaryti tokias sąlygas, kad paklausa išaugtų.
Uždavinys gali būti sprendžiamas trimis kryptimis. Pirmoji kryptis – prekes susieti su tam tikros pirkėjų grupės poreikiais (senoviniai apyvokos daiktai gali turėti paklausą kolekcionierių tarpe). Antroji kryptis – sudaryti tokias objektyvias sąlygas, kad jos įgytų vartojamąją vertę (įrengę dirbtinį vandens telkinį, valčių gamintojai gali iššaukti šių prekių paklausą; sukultūrinus šalia miestų netinkamą žemę, ji įgyja didelę paklausą). Trečioji kryptis – paruošti ir paskleisti reikiamo lygio prekių informaciją ir reklamą.
Išvystomojo marketingo uždavinys – potencialią prekių paklausą paversti realia paklausa. Potenciali paklausa būna tada, kai tam tikra pirkėjų dalis išreiškia tokius poreikius, kurie dar nekonkrečių prekių ir paslaugų pavidalu (pvz., cigaretės be nikotino).
Remarketingas. Visoms prekėms būdinga, priklausomai nuo laikotarpio, paklausos sumažėjimas. Mažėjanti paklausa reikalauja pagyvinimo, t. y. sukurti naują prekių gyvybinį ciklą. Remarketingo uždavinys – ieškoti galimybių suderinti prekių pasiūlą su potencialia rinka. Pvz., sumažėjo norinčių mokytis aukštosios mokyklose. Skatinančios priemonės – padidinti inžinieriaus prestižą, priimti mokytis be stojamųjų egzaminų ir kt.
Sinchromarketingas. Svyruojanti paklausa – tokia būklė, kai paklausos struktūra charakterizuojama sezoniniais ir kitais svyravimais. Pvz., miesto transporto apkrovimas svyruoja paros laike, kurortinės vietovės charakterizuojamos ryškiu sezoniniu apkrovimu.
Sinchromarketingo uždavinys – reguliuoti svyruojančią paklausą. Tai gali būti pasiekiama įvairiais būdais. Pvz., muziejų, kino teatrų lankymą išeiginėmis ir darbo dienomis galima reguliuoti nevienodomis kainomis, įdomesnius filmus perkeliant į darbo dienas ir t. t.
Palaikantis marketingas. Optimaliausia rinkos būklė, kai paklausa pilnai atitinka pasiūlą.
Palaikančiojo marketingo uždavinys – ir toliau palaikyti tokią rinkos būklę. Tai gali būti pasiekiama sistemingai tiriant paklausą, vykdant teisingą kainų politiką, reguliuojant prekių pasiūlos kiekius, analizuojant savo gamybos sąnaudas ir t. t.
Demarketingas. Kartais prekių arba paslaugų paklausa žymiai viršija pasiūlą. Tai gali būti tada, kai paklausa didesnė už gamybos galimybes arba prekių išteklius.
Paklausos mažinimo uždavinį sprendžia demarketingas. Tai atliekama įvairiais būdais: didinant prekių arba paslaugų kainas, mažiau skatinant pardavimą ir t. t.
Priešveikiantis marketingas. Kai kurių prekių ir paslaugų paklausa žmonių labui labai gali būti vertinama kaip iracionali, nenaudinga. Klasikinis tokių prekių pavyzdys – alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai. Tokių prekių arba paslaugų paklausą panaikinat arba sumažinant privalo priešveikiantis marketingas. Tai gali būti atliekama įvairiais būdais: didinant kainas, reklamuojant jų neigiamas savybes ir kt.
Tokiu būdu, marketingo valdymas – toks reguliuojantis procesas, kurio tikslas – pasiekti reikiamą prekių arba paslaugų konkrečioje rinkoje paklausą.

2. MARKETINGO KOMPLEKSAS IR JO APLINKA

2.1. Marketingo komplekso samprata

Kiekvienos firmos, užsiimančios marketingu, tikslas – patenkinti vartotojų poreikius ir šitaip gauti pelną. Todėl visų marketingo veiksmų centras – vartotojas ir jo poreikiai. Tenkindama šiuos poreikius, firma sprendžia klausimus, susijusius su pačia preke, jos kaina, jos pateikimu pirkėjui ir rėmimu. Šios keturios sprendimų grupės laikomos pagrindiniais marketingo komplekso elementais.
Marketingo kompleksas – tai visuma tarpusavyje susijusių veiksmų ir sprendimų, naudojamų vartotojų poreikiams patenkinti ir firmos tikslams pasiekti.
Kiekvienas marketingo komplekso elementas apima daug sprendimų.
Marketingo komplekso elementas „prekė“ suprantamas ne tik kaip veiksmai ir sprendimai, susiję su atitinkančius poreikius prekės sukūrimu ir gamyba, bet ir jos apiforminimo, įpakavimo, pavadinimo, prekinio ženklo, garantijų ir kitais klausimais.
Elementas „kaina“ apima visus veiksnius ir sprendimus, susijusius su prekės kainos nustatymu ir reguliavimu, nuolaidų, premijinių kainų ir kitų formų taikymu. Tai vienas sudėtingiausių marketingo komplekso elementų, nes nuolat tenka spręsti prieštaravimą tarp firmos siekimo gauti kuo didesnį pelną ir pirkėjų noro įsigyti kuo pigiau.
Elementas „prekių pateikimas“ apima visus veiksmus, susijusius su pateikimo kanalų parinkimu ir prekių perkėlimu į vartotojui patogią vietą jam patogiu laiku ir forma.
Elementas „prekių rėmimas“ apima veiksmus ir sprendimus, kuriais siekiama informuoti pirkėjus apie prekes ir įtikinti juos tas prekes pirkti.

2.2. Marketingo komplekso aplinka

Marketingo kompleksas veikia tam tikroje aplinkoje. Ši aplinka susideda iš įvairių komponentų ir joje veikia įvairios jėgos. Firmos pagrindinis tikslas – laiku išsiaiškinti aplinkoje besireiškiančias tendencijas ir atitinkamai priderinti marketingo komplekso elementus. Tai atliekama renkant, analizuojant, sisteminant informaciją, išskiriant reikšmingiausius parametrus. Tam tikslui plačiai naudojama kompiuterinė technika.
Marketingo komplekso aplinkoje išskiriami šie svarbiausi jos komponentai:
1. politinė – teisinė aplinka;
2. ekonominė aplinka;
3. konkurencinė aplinka;
4. technologinė aplinka;
5. socialinė – kultūrinė aplinka;

2.2.1. Politinė – teisinė aplinka

Bet kokia veikla civilizuotoje visuomenėje vyksta pagal tam tikras „žaidimo taisykles“. Jų nežinojimas arba nepaisymas dažniausiai gresia veiklos žlugimu.
Politinė – teisinė aplinka – marketingo komplekso aplinkos komponentas, apimantis politinių struktūrų veiksmus, juridinius aktus ir jų interpretavimą, vienaip ar kitaip susijusiu su marketingo kompleksu.
Marketingo kompleksui daugiausiai turi įtakos juridiniai aktai, reglamentuojantys verslinę veiklą, reguliuojantys kainų politiką (ypač ekonominių depresijų atvejais), vienaip ar kitaip tvarkantys marketingo veiklą.

2.2.2. Ekonominė aplinka

Ekonominė aplinka – marketingo komplekso aplinkos komponentas, apimantis visuomenės struktūrų ekonominę veiklą ir kintantis pagal tam tikrus dėsnius.
Ekonominė aplinka marketingo kompleksą daugiausia veikia per perkamosios galios svyravimą. Perkamoji galia labiausiai priklauso nuo šių faktorių:
1. pajamų lygio;
2. kaupimo lygio;
3. kainų lygio;
4. kredito gavimo galimybių.
Ekonominė aplinka marketingo kompleksą daugiausia veikia per perkamosios galios svyravimą. Perkamoji galia labiausiai priklauso nuo šių faktorių:
1. Vystymosi eiliškumas;
2. Infliacija;
3. Nedarbas;
Ekonominis vystymasis vyksta ciklais, iš kurių kiekviename išskiriamos keturios fazės: krizė, depresija, pagyvėjimas ir pakilimas.
Kiekvienoje fazėje pirkėjų elgesys yra skirtingas, todėl skirtinga veikla turi būti ir marketingo veikla. Planuojant marketingo veiksnius, labai svarbu teisingai nustatyti, kokioje fazėje yra ekonomika ir kokios situacijos vystymosi perspektyvos. Didžiausias noras pirkti esti ekonomikos pakilimo fazėje. Kitose fazėse, ypač smukimo, pirkėjai linkę atsisakyti ne ypač būtinų pirkinių. Jie jaučiasi nesaugiai, todėl stengiasi taupyti.
Kylant kaupimo lygiui, mažesnė pajamų dalis lieka pirkimui, todėl mažėja perkamoji galia. Šioje situacijoje reikalingos aktyvesnės marketingo pastangos.
Paskutiniais dešimtmečiais viena reikšmingiausių ekonomikos savybių yra didelė infliacija.
Infliacija – tai kainų lygio kilimas, mažinantis pirkėjų perkamąją galią.
Infliacijos metu pakyla kainos, mažėja piniginio vieneto perkamoji galia.
Pastaruoju metu infliacija būdinga įvairioms ekonominio vystymosi fazėms, tačiau labiausiai pasireiškia ekonominės krizės metu. Infliaciniai reiškiniai atitinkami veikia pirkėjų elgesį. Pirkėjų elgesys daugiausia priklauso nuo to, kokio infliacijos lygio jie tikisi ateityje. Jeigu pirkėjai mano, kad infliacijos lygis sumažės, o jų realiosios pajamos išaugs, tai brangių ir ilgo naudojimo prekių pirkimas bus atidėtas ateičiai. Jeigu tikimasi infliacijos padidėjimo ir su tuo susijusio realių pajamų sumažėjimo – brangūs ir ilgo naudojimo daiktai bus perkami kuo greičiau, mažės kaupimo lygis. Pirmenybė tokiu atveju teikiama pirkinių įsigijimui kreditan. Visa tai turi būti įvertinta planuojant marketingo veiksmus.
Dar vienas svarbus ekonomikos parametras – nedarbo lygis. Darbo netekusio asmens einamosios pajamos sumažėja, kartu sumažindamos ir perkamąją galią.
Iš įvairių nedarbo rūšių galima išskirti būdingiausias:
1. laikinas nedarbas;
2. struktūrinis nedarbas;
3. ciklinis nedarbas.
Pirmajai grupei priklauso asmenys, nebedirbantys ankstesnėje darbovietėje, bet dar neįsidarbinę naujoje. Prie tokių priskirtini ir ką tik mokyklas baigę asmenys. Šios grupės bedarbiai paprastai turi kvalifikaciją ir jų paslaugos yra pageidaujamos daugelyje vietų. Kadangi jie būna be darbo neilgai, jų pajamos beveik nemažėja. Todėl specialių marketingo veiksmų ši grupė praktiškai nereikalauja.
Antrojo tipo nedarbas esti tada, kai asmuo negali užimti laisvų darbo vietų, nes neturi reikiamos kvalifikacijos, kuri reikalinga šiame regione. Ši situacija gali trukti gana ilgai, todėl bedarbių pajamos ir perkamoji galia sumažėja esmingai. Jei darbo rasti nepavyksta, tokie asmenys turi persikvalifikuoti arba pakeisti gyvenamąją vietą. Taip regiono rinka nustoja dalies potencialių pirkėjų. Visus šiuos niuansus turi atspindėti marketingo kompleksas.
Ciklinis nedarbas susijęs su bendru ekonominės raidos cikliškumu. Jis atsiranda gamybos mažėjimo metu ir gali priversti tam tikram laikotarpiui iš esmės pakeisti marketingo veiksmus.

2.2.3. Konkurencinė aplinka

Konkurencinė aplinka – tai marketingo komplekso aplinkos komponentas, apimantis visų galimų tipų konkurenciją.
Paprastai išskiriami 3 konkurencijos tipai:
1. rūšinė;
2. funkcinė;
3. komercinė.
Rūšinė konkurencija – tai konkurencija tarp tos pačios rūšies prekių, tenkinančių tą patį poreikį, ir jų gamintojų.
Funkcinė konkurencija – tai konkurencija tarp skirtingų rūšių prekių, tenkinančių tą patį poreikį.
Komercinė konkurencija – tai visų prekių rūšių pardavėjų siekimas, kad kuo didesnė vartotojų pajamų dalis būtų jų firmos siūlomoms prekėms įsigyti.
Realioje situacijoje dažniausiai reiškiasi visų formų konkurencija.
Firmos sėkmę konkurencinėje kovoje nulemia turimos lėšos, silpnų rinkų ir konkurentų išaiškinimas, jų veiklos tyrimas.

2.2.4. Technologinė aplinka

Kiekviena šiuolaikinė prekė yra tam tikrų mokslo žinių pritaikymo praktikoje rezultatas. Mokslo pasiekimai veikia marketingo kompleksą kaip vienas iš aplinkos komponentų, vadinamų technologine aplinka.
Technologinė aplinka – tai marketingo komplekso aplinkos komponentas, apimantis mokslo žinių ir jų praktinio taikymo poveikį marketingui.
Technologinės aplinkos poveikis marketingui daugiausia pasireiškia naujų prekių kūrimu ir jau sukurtų prekių tobulinimu. naujus gamybos metodus bei naujas medžiagas, mažėja prekių gamybos savikaina. Tai leidžia mažinti prekės kainą arba sutaupytas lėšas panaudoti marketingui intensyvinti.
Mokslo tyrimų raidos prognozavimas, naujų technologijų kūrimas duoda daugiau galimybių firmoms išsilaikyti konkurencinėje kovoje.

2.2.5. Socialinė – kultūrinė aplinka

Socialinė – kultūrinė aplinka – tai marketingo komplekso aplinkos elementas, atspindintis visuomenės poveikį marketingui.
Bet kurią visuomenę galime apibūdinti demografiniais parametrais.
Demografija – (gr. demos „liaudis“ + grapho „rašau“) – statistikos skyrius, tiriantis gyventojų sudėtį ir judėjimą.
Demografiniai rodikliai apskaičiuojami gana nesunkiai, juose lengva prognozuoti.
Sunkiau ištirti ir įvertinti kultūrines charakteristikas bei atskirų visuomenės sluoksnių vertybines orientacijas. Pvz., šiuo metu viena iš populiarių vertybinių orientacijų yra ekologija. Pirkėjai palankiau žiūri į ekologiškai švarias prekes ir jų gamintojus. Taip pat, palankiai žiūrima į firmas, kurios plačiai informuoja visuomenę apie savo veiklą. Tai didina pasitikėjimą jomis kaip sąžiningais gamintojais.

3. MARKETINGO PLANAVIMAS

3.1. Marketingo planavimo esmė

Bet kuri ekonominė veikla susijusi su tam tikrų ekonominių rezultatų siekimu. Tą patį rezultatą dažniausia galima pasiekti ne vieninteliu būdu. Skirtingi variantai gali būti nelygiaverčiai finansiniu, laiko sąnaudų požiūriu arba kitais aspektais. Todėl prieš pradedant bet kokią veiklą, reikalinga pasirinkti kuo palankesnį tikslo siekimo kelią, t. y. planuoti būsimą veiklą.
Marketingo planavimas – tai procesas, numatant būdus marketingo tikslams pasiekti.
Marketingo planavimas visada apjungia 2 aspektus: aplinkos sąlygų pokyčių prognozavimą ir šiuos pokyčius atitinkančius marketingo veiksmus.
Planavimo procese būtina teisingai įvertinti rinkos pokyčius ir adekvačiai jiems pritaikyti marketingo veiksmus. Taip siekiama suformuoti strateginį langą.
Strateginis langas – tai ribotas laikotarpis, kuriuo firmos veikla geriausiai atitinka pagrindinius rinkos reikalavimus.
Skiriamos dvi marketingo planavimo rūšys: strateginis planavimas ir taktinis planavimas.
Strateginis planavimas – procesas, numatantis firmos tikslus ir veiklos būdus ilgalaikei perspektyvai. Jis paprastai vykdomas aukščiausiose firmos valdymo grandyse.
Taktinis planavimas – procesas, numatantis strateginiame plane atspindinčių tarpinį tikslų siekimo būdus. Jis vykdomas žemesnėse valdymo grandyse.
Marketingo planavimo proceso schema pateikta 2 paveiksle.

2 pav. Marketingo planavimo proceso eiga

3.2. Marketingo strategija

Marketingo strategija – tai bendra veiksmų programa, apimanti visus marketingo komplekso elementus ir įgalinanti pasiekti marketingo tikslą.
Firmų veikla įvairi, todėl ir jų strategijos būna įvairios. Paprastai firmos strategija nukreipta į tam tikrą rinkos taktiką.
Rinkos taikinys – tai ta rinkos dalis, į kurią orientuota firmos marketingo veikla.
Pagal rinkos taikinį skiriamos universalus, diferencijuotas ir koncentruotas marketingas.
Universalus marketingas – tai tokia marketingo strategija, kai prekė siūloma visai rinkai, panaudojant vienodą marketingo kompleksą.
Diferencijuotas marketingas – tai tokia marketingo strategija, kai skirtingose rinkos dalyse naudojami skirtingi marketingo kompleksai.
Koncentruotas marketingas – tai tokia marketingo strategija, kai firmos marketingo kompleksas nukreipiamos į nedidelę rinkos dalį.
Universaliam marketingui reikia mažiau resursų, todėl jį dažniau naudoja smulkios firmos. Be to, jis patogus, kai firma siūlo tik vieną prekę ar paslaugą.
Diferencijuotas marketingas taikomas tada, kai firma siūlo daug skirtingų prekių ar paslaugų.
Koncentruotas marketingas vykdomas tada, kai siūloma produkcija tenkina nedidelės, griežtai apibrėžtos rinkos dalies reikalavimus.

3.3. Marketingo strategijos parengimas

Marketingo strategiją sudaro 5 koncepcijos:
1. rinkos segmentavimas;
2. tikslinių rinkų parinkimas;
3. įėjimo į rinką metodų ir priemonių parinkimas;
4. įėjimo į rinką laiko parinkimas.
Rinkos segmentavimas – remiasi teiginiu, kad bet kurią rinką sudaro atskiros dalys. Kiekvienos dalies pirkėjai apibūdinami savitais poreikiais, vartojimo stereotipu ir elgesiu, todėl prekių paklausa įvairuoja. Kiekvienas rinkos segmentas pasižymi skirtingomis prekės pardavimo jame galimybėmis.
Tikslinių rinkų parinkimas. Firma gali siekti užpildyti kurį nors rinkos segmentą, jei jis tenkina tokias sąlygas:
• tuo metu yra pakankamai tikslus;
• turi šia prasme tolesnes didėjimo galimybes;
• nėra (arba iš dalies yra) konkuruojančių firmų komercinės veiklos objektas;
• turi nepatenkintų poreikių, kuriuos tam tikra firma gali sėkmingai patenkinti;
Įėjimo į rinką būdo parinkimas. Firma gali pasiekti norimo tikslo, jei:
• įsigys kitos firmos akcijų;
• savarankiškai vystys savo veiklą;
• bendradarbiaus su kitomis firmomis.
Pirmas būdas yra paprasčiausias ir greičiausias. Jis naudojamas tais atvejais, kai firma neturi patirties šioje veiklos srityje arba kai firmai reikia greitai įeiti į rinką.
Savarankiško įėjimo būdas yra toks, kai firma mano, kad pirmauti galima tik organizavus savo pačios tyrimus ir parengus eksperimentinius pavyzdžius.
Įėjimas į rinką bendraujant su kitomis firmomis turi tą privalumą, kad galimi nuostoliai pasiskirto tarp visų dalyvių ir taip sumažėja kiekvienos atskiros firmos rizika. Kitas privalumas tas, kad kiekviena firma perteikia savo patirtį ir panaudoja savo turimus išteklius.
Marketingo priemonių parinkimas. Ši koncepcija grindžiama būdo firmai išeiti į konkretų rinkos segmentą parinkimu. Pvz., firma parduodama prekes gali varijuoti tokiais rodikliais: kokybe ir kaina. Kiekvienas toks rodiklis gali turėti 3 lygius: aukštą, vidutinį ir žemą. Taigi egzistuoja devynios galimos kombinacijos (žema kokybė ir žema kaina, žema kokybė ir vidutinė kaina ir t. t.). galimos 9 strategijos. Maksimalistinė strategija – aukštos kokybės prekė didžiausiomis kainomis. Galimi ir kiti strategijos variantai. Tai priklauso nuo firmos potencialių galimybių.
Laiko įėjimui į rinką pasirinkimas. Firma turi išsiaiškinti, ar palanki šalyje ekonominė situacija, ar tikimasi pakilimo ar nuosmukio ir t. t. Po to firma turi nustatyti savo veiksmų eiliškumą, pvz., sukonstruoti naujus įrengimus, pademonstruoti jų pranašumus įtakingoms vartotojų grupėms, sukurti reikiamus gamybinius pajėgumus, parengti reklamos ir propagandos priemonių planą.

3.4. Pardavimų prognozavimas

Svarbus marketingo planavimo elementas yra pardavimų prognozavimas.
Pardavimų prognozavimas – tai firmos parduodamų prekių apimčių numatytas tam tikram ateities laikotarpiui.
Pardavimų prognozavimas gali būti atliekamas įvairiais metodais. Iš jų galima išskirti šiuos svarbiausius:
1. vadovų komisijos nuomonės tyrimas;
2. pardavimų apibendrinimas;
3. pirkėjų ketinimų tyrimas;
4. matematiniai metodai (ekstrapoliavimo, įėjimo-išėjimo modeliavimo ir kt.).
Vadovų komisijos nuomonės tyrimas remiasi įvairių firmos padalinių vadovų nuomonių suderinimu ir apibendrinimu. Šio metodo panaudojimo sėkmė daug priklauso nuo subjektyvių komisijos narių faktorių.
Pardavimų apibendrinimo metodas paremtas tiesiogiai rinkoje parduodančių prekes firmos darbuotojų prognozių susumavimui. Šiuo atveju subjektyvūs veiksniai turi mažiau reikšmės, tačiau žemesnioji firmos grandis ne visada žino firmos marketingo strategijas ir negali įvertinti galutinių rezultatų.
Pirkėjų ketinimų tyrimas paremtas atrankinės grupės potencialių pirkėjų apklausa. Ji gali būti atliekama telefonu, paštu ar tiesioginio interviu būdu. Pirkėjų atsakymai analizuojami ir apibendrinami.
Matematiniai metodai paremti statistinių duomenų rinkimu, jų matematiniu modeliavimu, gautų rezultatų analize ir apibendrinimu.
Ekstrapoliacija – turimų duomenų (reiškinių) dalies išvadų išplėtimas kitai jų daliai.
Įėjimo-išėjimo modeliavimas paremtas įvairių pramonės šakų tarpusavio ryšiais. Kiekviena šaka perka kitų produkciją ir parduoda savąją. Šitaip faktiški ar numatomi pokyčiai vienoje šakoje persiduoda ir kitoms. Tai leidžia prognozuoti pardavimų apimtis.

3.5. Marketingo planas

Strateginis planas rodo, kokio asortimento prekes gamins firma bei pardavimo mastą. Po to priimami sprendimai, kaip panaudoti marketingo sistemas, finansų ir gamybos išteklius, nustatomos konkrečios užduotys, sudaroma ir išlaidų sąmata. Tam tikslui sudaromas marketingo planas.

3 pav. Marketingo plano struktūra

Kontrolinių rodiklių suvestinė. Plano pradžioje pateikiama trumpa svarbiausių tikslų ir rekomendacijų suvestinė bei svarbiausi planuojami rodikliai.
Esama marketingo situacija. Šiame skyriuje apibūdinama tikslinės rinkos ir firmos galimybės šioje rinkoje, t. y. rinkos dydis, pagrindiniai segmentai, tarpininkai, konkurentai, prekių paskirstymo kanalai ir prekių, esančių šioje rinkoje, charakteristikos.
Pavojai ir galimybės. Firmos vadovybė turi žiūrėti į ateitį ir numatyti pavojus, su kuriais gali susidurti prekės ir pati firma.
Uždaviniai ir problemos. Išnagrinėjus su prekių gamyba susijusius pavojus ir galimybes, marketingo vadovybė turi suformuluoti uždavinius ir numatyti su jų įgyvendinimu susijusias problemas. Uždaviniai turi būti tikslūs. Pvz., firma siekia valdyti 15% rinkos, o tuo metu ji valdo tik 10%. Taigi kyla problema – kaip galima išplėsti rinką ir pan.
Marketingo strategija. Šiame skyriuje pateikiama marketingo strategija iškeltiems uždaviniams įgyvendinti.
Marketingo strategija – tai tikslus rinkos segmento, kuriam gamins prekes, parinkimas. Marketingo vadovybė turi parengti konkrečias strategijas kiekvienam marketingo komplekso elementui:prekei, kainai, prekių pateikimui, rėmimui.
Veiksmų programa. Siekiant įgyvendinti marketingo strategiją, būtina sudaryti veiksmų programą, duodančią atsakymus į tokius klausimus:
1. kas bus padaryta?
2. kada tai bus padaryta?
3. kas tai darys (vykdys)?
4. kiek tai kainuos?
Biudžetas. Norint įgyvendinti planą, būtina sudaryti biudžetą, t. y. pajamų ir išlaidų sąmatą. Už biudžeto lėšas perkamos žaliavos, remiantis biudžetu sudaromi gamybos grafikai, apskaičiuojamas darbo jėgos poreikis.
Kontrolė. Viena svarbiausių firmos valdymo funkcijų yra plano vykdymo kontrolė. Firmos analizuoja pelno dydį, gaunamą pardavus rinkoje prekes. Galiausiai kyla strateginės kontrolės būtinybė. Tuo nustatoma, ar firmos prekės ir ištekliai tiksliai orientuoti tas rinkas, kurios duoda firmai didžiausias galimybes.

4. Marketingo tyrimas

4.1. Marketingo tyrimo samprata

Bet kurio sprendimo sėkmė priklauso nuo turimos informacijos. Todėl kiekvienu atveju prieš darant sprendimus būtina organizuoti atitinkamą tyrimą.
Marketingo tyrimas – tai sistemingas duomenų, susijusių su marketingo problemomis, rinkimas, kaupimas ir apdorojimas.
Marketingo tyrimo eigoje galima išskirti keletą etapų:
1. problemos formulavimas;
2. pažintinis tyrimas;
3. hipotezės formulavimas;
4. tyrimo planavimas;
5. duomenų rinkimas;
6. interpretavimas ir pateikimas.
Problemos formulavimas – tai pradinis marketingo tyrimo etapas, apibrėžiantis reikalingus spręsti klausimus. Kuo konkrečiau suformuluojama, tuo tiksliau galima nustatyti tyrimų kryptis.
Pabrėžtinis tyrimas – marketingo tyrimo etapas, kuriame renkama prieinama informacija. Iš surinktų duomenų formuluojama hipotezė.
Hipotezės formulavimas – sekantis marketingo tyrimo etapas, kuriame apibrėžiami reiškinių spėjami ryšiai ar tikėtinos vystymosi tendencijos.
Tyrimo planavimas – tai marketingo tyrimo etapas, kuriame nustatomi duomenų rinkimo metodai, reikalingos priemonės ir nustatomi rezultatai.
Sudarius tyrimo planą, vykdomas duomenų rinkimas.
Duomenų rinkimas – tai marketingo tyrimo etapas, kuriame tam tikrų metodų ir priemonių pagalba kaupiami reikalingi duomenys.
Duomenų rinkimas – gana sudėtingas ir daug darbo reikalaujantis procesas.
Surinkus reikalingus duomenis ir juos atitinkamai apdorojus, rengiama tyrimo ataskaita.
Interpretavimo ir pateikimas – tai baigiamasis marketingo tyrimo etapas, kuriame surinktų ir apdorotų duomenų pagrindu daromos išvados ir numatyta forma pateikiamos firmos vadovybei.
Šiame etape anksčiau iškeltos hipotezės sugretinamos su gautais tyrimo rezultatais. Nepasitvirtinusios hipotezės atmetamos, pasitvirtinusios pateikiamos.

4.2. Pirminių duomenų rinkimas

Plačiausiai naudojami 3 pirminių duomenų rinkimo metodai: stebėjimas, apklausa ir eksperimentavimas.
Stebėjimas – tai pirminių duomenų rinkimo metodas, pagrįstas tiesioginiu arba techninėmis priemonėmis vykdomų faktų fiksavimu, nesikišant į vykstančių procesų eigą.
Stebėtojas pagal iš anksto sudarytą planą registruoja stebimus faktus. Tai gali būti pirkėjų skaičius parduotuvėje, jų išsidėstymas, veiksmai ir kt.
Apklausa – tai duomenų rinkimo metodas, pagrįstas tiriamosios grupės asmenų atsakymų į pateiktus klausimus registravimas. Apklausos dažniausiai vykdomos vienu iš šių būdų: telefonu, paštu, tiesioginiu interviu.
Eksperimentavimas – tai duomenų rinkimo būdas, pagrįstas tiriamos situacijos modeliavimu patogiomis tyrimui sąlygomis.
Eksperimentavimo tikslas – numatomų marketingo veiksmų teisingumo patikrinimas, vykdant šiuos vietos ir laiko požiūriu apibrėžtose situacijose. Taip galima tirti pirkėjų reakciją prekės kokybės, kainos ar įpakavimo pokyčius, taip pat į aptarnavimo formos pakeitimą.
Visi minėti metodai paprastai tiria ne visą dominančią reiškinių visumą, o tik tam tikrą jų dalį, t. y. atranką.
Atranka – tai tam tikra apimties visumos dalis, kuri sudaryta pagal pasirinktą metodiką ir kurios analizės pagrindu padarytos pritaikomos visai visumai. Marketingo praktikoje atranka apima apie 0,5 – 1 procentą visumos.
Visais būdais surinkti duomenys apdorojami statistiniais ar matematiniais metodais.

4.3. Marketingo informacijos sistema

Marketingo tyrimai vykdomi pastoviai ir dideliu mastu, todėl firmose sukuriama marketingo informacijos sistema.
Marketingo informacijos sistema – tai metodų ir procedūrų visuma, organizuojanti duomenų rinkimą, apdorojimą ir sprendimams reikalingos informacijos pateikimą.
Marketingo informacijos sistemos schema pateikta 4 paveiksle.

Marketingo informacinė sistema

4 pav. Marketingo informacijos sistemos struktūra ir ryšiai

Marketingo informacijos sistemoje skiriamos 4 posistemės:
1. vidinių duomenų analizės;
2. marketingo tyrimų;
3. išorinių duomenų apdorojimo;
4. teorinių žinių analizės.
Vidinių duomenų analizės posistemės veikla susijusi su firmoje esančių duomenų šaltinių analize. Ji atspindi pačios firmos veiklą (prekių gamybą, išsiuntimą ir kt.)ir kitų organizacijų veiksmus (užsakymus, apmokėjimą už gautą produkciją ir kt.).
Išorinių duomenų apdorojimo posistemėje atliekamas pradinis gaunamos išorinės informacijos apdorojimas.
Marketingo tyrimo posistemė susijusi su organizuojamais tyrimais.
Teorinių žinių analizės posistemė kaupia ir apdoroja informaciją, susijusią su mokslo pasiekimų taikymu firmos marketingo veikloje.ši posistemė reikalinga tam, kad firma laiku sužinotų apie naujausius mokslo pasiekimus ir galėtų juos kuo efektyviau taikyti savo veikloje.
Visa marketingo informacinė sistema sujungta tiesioginio ir atgalinio ryšio kanalais. Tiesioginio ryšio kanalais gaunama informacija iš marketingo aplinkos, atgalinio ryšio kanalais perduodami sprendimai aplinkai veikti.

4.4. Marketingo tyrimo kryptys

Skiriamos šios svarbiausios marketingo tyrimo kryptys:
1. rinkos tyrimas;
2. pirkėjų elgesio tyrimas;
3. prekių paklausos tyrimas;
4. firmos ekonominės veiklos analizė;
5. tyrimai susiję su marketingo komplekso formavimu.

TURINYS

1. Santrauka…………………………………………………………………………………………………………………………1
2. Siūlomo projekto idėja ir tikslai………………………………………………………………………………………….3
2.1Verslo idėja………………………………………………………………………………………………….3
2.2 Produktai……………………………………………………………………………………………………4
3. Verslo įmonės charakteristika…………………………………………………………………………………………….7
3.1 Pagrindiniai įmonės tikslai ir uždaviniai…………………………………………………………7
3.2 Nuosavybės forma………………………………………………………………………………………8
3.3 Vietovės, kur įsikūrusi įmonė, aprašymas………………………………………………………8
4. Rinka…………………………………………………………………………………………………………………………….10
4.1 Bendra rinkos apžvalga ir tendencijos………………………………………………………….10
4.2 Šakos plėtros tendencijos……………………………………………………………………………12
4.3 Vartotojai………………………………………………………………………………………………….13
4.4 Konkurentai………………………………………………………………………………………………14
5. Marketingo planas…………………………………………………………………………………………………………..15
5.1 Tikslai ir uždaviniai……………………………………………………………………………………15
5.2 Kainų politika ir kainos……………………………………………………………………………….16
5.3 Paslaugų realizavimo schema………………………………………………………………………19
5.4 Reklama……………………………………………………………………………………………………19
5.5 Paslaugų pardavimo prognozė……………………………………………………………………..23
6. Paslaugų planas………………………………………………………………………………………………………………Error! Bookmark not defined.
6.1 Patalpos……………………………………………………………………………………………………24
6.2 Inventorius, įranga ir transportas…………………………………………………………………25
6.3 Tiekėjai…………………………………………………………………………………………………….26
7. Valdymo personalas ir darbuotojai……………………………………………………………………………………Error! Bookmark not defined.
7.1 Darbuotojai………………………………………………………………………………………………27
7.2 Darbo užmokestis……………………………………………………………………………………..28
7.3 Organizacinė struktūra……………………………………………………………………………….28
8. Rizikos įvertinimas…………………………………………………………………………………………………………23
8.1 SSGG analizė……………………………………………………………………………………………29
8.2 Rizikos mažinimas…………………………………………………………………………………….30
9.Finansinis planas…………………………………………………………………………………………………………….30
9.1 Išlaidų finansinė analizė……………………………………………………………………………..31
9.2 Pinigų srautų analizė………………………………………………………………………………….36
9.3 Balansų prognozė………………………………………………………………………………………38
9.4 Investicinio kapitalo atsipirkimo laikas………………………………………………………..40
Išvados…………………………………………………………………………………………………………………………….42
Naudota literatūra……………………………………………………………………………………………………………..43
Priedai……………………………………………………………………………………………………………………………..44

1. Santrauka

Kaimo turizmo sodyba „Pasaga“ – įsikūrusi Vištyčio regioniniame parke.
Dabartiniu metu sodybos savininkas verčiasi gyvulininkyste. Ateityje planuojama teikti kaimo turizmo paslaugas.
Numatomi ateities tikslai – pritraukti lankytojus į kaimo turizmo sodybą, užtikrinti pilnavertį jų poilsio bei pramogų organizavimą.
Numatomi pagrindiniai uždaviniai: sukurti tiek aktyvaus teik ir pasyvaus poilsio galimybę, suteikti kokybiškas maitinimo bei apgyvendinimo sąlygas, organizuoti jų pramogas. Taip pat dėmesys sodybos įvaizdžio gerinimui – veiksmingiau panaudoti ir plėtoti reklamą. Projektas bus įgyvendintas tik papildomai į jį investavus, todėl sodybos veiklai plėtoti būtinas kreditas. Gavus kreditą investuoti į patalpų, aplinkos tvarkymą, taip pat naujos įrangos bei reikalingų medžiagų įsigijimą.
Sodybos teikiamos paslaugos pranoktų kitų esančių įsikūrusių kaimo turizmo sodybų teikiamas paslaugas, nes jos nepasižymi aukšta kokybe, aukštu aptarnavimo lygiu, teikiamų paslaugų įvairumu. Klientui reikia ne tik pavalgyti, bet ir atsipalaiduoti, o tai tik galima sukūrus tam tikrą supančią aplinką, įdiegus naujas technologijas, pasiūlant vis įvairesnį paslaugų paketą.

2. Siūlomo projekto esmė
2.1 Verslo idėja

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, atkūrus privačios nuosavybės teisę (visų pirma nuosavybės teisę į žemę), daugelis ūkių savininkų kaip alternatyvią veiklą žemės ūkiui pradėjo plėtoti kaimo turizmo paslaugas.
Pastaruoju metu, Lietuvos kaimo turizmo asociacija vienija 978 narius [14].Tarp jų – kaimo gyventojai, teikiantys kaimo turizmo paslaugas, žemės ūkio mokyklos, kitos mokymo institucijos, rengiančios turizmo ir kaimo turizmo organizavimo specialistus, kai kurių rajonų savivaldybės.
Poilsiautojams yra pasiūloma įvairi skirtinga rekreacinė veikla – tai kaimo turizmo sodybos neįgaliesiems, ekologiškos, sveikatingumo, besispecializuojančios žirgininkystėje, bei aktyvų poilsį pasiūlančios kaimo sodybos , pvz., dviratininkams siūlomi žygiai dviračiais ir kt.
Pastaraisiais metais kaimo turizmas tapo vienu labiausiai plėtotinų verslų kaime. Ypatingai tai plėtojama nepalankiose ūkininkavimui, bet rekreaciniu požiūriu patraukliose vietovėse įskūrusiose kaimo vietovėse. Šiai veiklai pritaikomos senos arba statomos naujos sodybos. Auganti poilsio kaimo sodybose paklausa, didėjantis poilsio paslaugas teikiančių sodybų skaičius skatina konkurenciją bei teikiamų paslaugų kokybės augimą. Spėjama, kad ekonominės Lietuvos integracijos į ES procesas padidins Lietuvos kaimo sodybose besilankančiųjų užsienio turistų skaičių.
Pastaruoju metu kaimo turizmo verslas įgauna vis didesnę svarbą organizuojant poilsiautojų poilsį. Pažymėtina tai, kad kaimo turizmo sodybų skaičius, lyginant Lietuvos mastu, šiame regione mažas, daugiausia sodybų įsikūrusios Aukštaitijos regione. Svarbus momentas – netoliese Lenkijos respublika, kurioje šis verslas labai populiarus ir sulaukia vis didesnio lankytojų susidomėjimo, todėl numatoma ir galimybė iš šios respublikos lankytojų srautų.
Norintiems pailsėti ir turiningai praleisti laiką – Jūsų laukia erdvi kaimiško tipo sodyba su etnografiniais elementais. Ji įsikūrusi pačiame Vištyčio miestelyje ant gražaus 1660 ha ežero kranto (10m nuo ežero).
Sodyboje pastatyti šeši rąstiniai namai (trys svečių, vienas šeimininko, vienas – pirties su pokylių sale, kitas – su sezonine (lauko) pokylių sale), turintys modernią vidaus įrangą ir visus patogumus.
Tai ideali vieta mėgstantiems ramų bei aktyvų poilsį. Mėgstantiems šurmulį ir pramogas – paruošta puiki pokylių salė – ideali vieta švęsti jubiliejus, šeimos bei kitas šventes.
Svečiams pageidaujant, galime suteikti ne tik nakvynę, bet ir paruošti maistą bei visapusį aptarnavimą. Čia Jūs rasite visus miesto patogumus jaukioje kaimiškoje aplinkoje.
Visais metų laikais galite pasimėgauti karštuose kubiluose (japoniška pirtis).
Pavasarį atversite langus ir Jus maloniai nuteiks atbundanti gamta.
Vasara iš miego žadins ir ilgai miegoti neleis viliojanti vasaros saulė, vandens sportas, pramoginis laivas 10 vietų, kateriai, vandens slidės, pasivažinėjimas kvadrociklu ir “bagiu”. O išsiilgusių gamtos ramybės laukia žvejyba, malonios dienos bei vakarai besiirstant valtelėmis, vandens dviračiai. Taip pat Jūsų laukia naujai įrengtas šildomas baseinas su vandens čiuožykle.
Lietingą, vėjuotą rudenį ežero bangų mūša, besidaužanti į ežere stovinčios pavėsinės kraštus, primins pasibaigusią vasarą.
Žiemą jūsų laukia slidinėjimo trasos su slidinėjimu naktį (turime nuomoti VIP klasės slides), ledo ritulio aikštelė. Ekstremalių pojūčių mėgėjams siūlome pasivažinėti sniego motociklais.
Visais metų laikais autobusiuku arba dviračiais organizuojamos ekskursijos po lankytinas Vištyčio vietas. Turėsite galimybę aplankyti Vištyčio regioninį parką, liaudies muziejų, visus tris piliakalnius, bažnyčią, šventąjį šaltinį, pamatyti didįjį Vištyčio akmenį bei susipažinti su Vištyčio istorija. Čia jūs pamatysite daugiau negu tikitės!
Tai puiki vieta ilsėtis tiek vienišiems, tiek įsimylėjėlių porelėms, šeimoms su vaikais bei draugų kompanijoms!

2.2 Produktai

Bendra informacija:
• Tualetas viduje
• Vonios kambarys / dušas
• Virtuvė, skirta poilsiautojams
• Virtuvės inventorius (indai, įrankiai ir t.t.)
• Konferencijų salė
• Pobūvių salė
• Pobūvių salė
30 asm. sezoninė salė su akmeniniu (vidaus)
• Laužas
• Malkos
• Pavėsinė
• Šašlykinė

Pirtis:
• Pirtis* rusiška
• Kubilas (japoniška pirtis)*

Gyvūnai
Leidžiama atvežti gyvūnus

Pritaikyta
Vaikams ir kūdikiams pritaikyta sodyba

Maitinimas
• Poilsiautojai gaminasi maistą patys
• Sodybos šeimininkai paruošia
• Šalia yra maitinimo įstaigos

Papildomos paslaugos
• Namų šeimininkės ruošos paslaugos
• Patalynė, rankšluosčiai
• Skalbimas
• Lyginimas

TV
• TV
• DVD grotuvas

Muzika
Magnetofonas (kasetinis grotuvas)

* Paslauga užsakoma iš anksto

3. Verslo įmonės charakteristika

3.1 Pagrindiniai įmonės tikslai ir uždaviniai

Projekto esmė – suteikti paslaugų vartotojams kokybiškas kaimo turizmo paslaugas: maitinimo, apgyvendinimo, pramogų.
Dabartiniu metu sodybos savininkas verčiasi gyvulininkyste. Planuojama ateityje versis kaimo turizmo verslu, kadangi Vištyčio regioninis parkas yra saugoma teritorija ir veiklą jame reglamentuoja daugelis įstatymų, todėl dabartinis verslas sodybos savininkui sudaro tam tikrų sunkumų.
Planuojama:
 Nustoti verstis pagrindine veikla;
 Prašyti paskolos iš banko;
 Gavus kreditą jį panaudoti:
1) Renovuoti dabartinius pastatus;
2) Pastatyti papildomus pastatus;
3) Įsigyti naujai įrangai bei būtinam inventoriui.
Vizija – teikti visapusiškas kaimo turizmo paslaugas panaudojant ne tik pačios sodybos išteklius, bet ir viso Vištyčio regioninio parko gamtinį bei kultūrinį potencialą.
To bus siekiama:
 Sukuriant kokybiško maitinimo paslaugas;
 Teikiant apgyvendinimo paslaugas;
 Sukuriant pramogų galimybė;
 Organizuojant konferencijų turizmo galimybę;
 Sudarant atitinkamas rekreacines programas patenkinant poilsiautojų poilsio bei noro pažinti galimybes.
Planuojama, kad projektui įgyvendinti bus reikalinga 550 000 litų suma, kurią planuojama prašyti iš banko. Manoma, kad projektas atsipirks per keletą metų, taip pat ateityje manoma, kad bus galimybė panaudoti ES lėšas.

3.2 Nuosavybės forma

Kaimo turizmo sodyba „Pasaga“ individuali P. Stankevičius įmonė. Įregistruota 2007. gegužės mėn. Pagal Lietuvos respublikos įstatymus (pateiktas priede). Savininko investuotas turtas – 50000Lt, banko paskola: 500000 Lt

3.3 Vietovės, kur įsikūrusi įmonė, aprašymas

Norintiems pailsėti ir turiningai praleisti laiką – Jūsų laukia erdvi kaimiško tipo sodyba su etnografiniais elementais. Ji įsikūrusi pačiame Vištyčio miestelyje ant gražaus 1660 ha ežero kranto (10m nuo ežero).

1 pav. Visas Vištyčio regioninio parko žemėlapis

2 pav. Sodybos vieta

Pavadinimas Atstumai, km
Atstumai iki/nuo didžiųjų miestų
iki/nuo Vilniaus 185
iki/nuo Kauno 110
iki/nuo Klaipėdos 210
iki/nuo Šiaulių 260
iki/nuo Panevėžio 220
iki/nuo kito miesto Marijampolė 53
Arčiausiai esantis miestas, vietovė
miestas: Kalvarija 35
Atstumai iki/nuo stoties
iki/nuo autobusų stoties 0,5
iki/nuo geležinkelių stoties 22
Arčiausiai esanti …
kavinė “Viktorija” 5
parduotuvė Vištytis 5
Atstumas iki vandens telkinių
iki ežero 0,010

Pavadinimas Pastabos
Atvykimas
Atvykimas į sodybą nuo 9 val.
Išvykimas iš sodybos iki 22 val.
Nesvarbu
Kaip atvykti
Savo transportas
Šeimininkų transportas (šeimininkai gali atvažiuoti pasitikti)

4. Rinka
4.1 Bendra rinkos apžvalga ir tendencijos

Sparčiau kaimo turizmas, kaip sudėtinė turizmo sferos dalis, ėmė plėtotis nuo 1994 m., kai Kanados, Danijos ir kitų užsienio šalių specialistai 1994-1996 metais atliko tyrimus dėl šios turizmo formos plėtros Lietuvoje galimybių[1;52].
1997 metais Žemės ūkio konsultavimo tarnyba išleido pirmąjį ,,Lietuvos kaimo turizmo katalogą”, kuriame reklamavosi 63 sodybos. Lietuvos turizmo fondas išleido katalogą ,,Poilsis kaime”, kuriame taip pat buvo reklamuojamos kaimo sodybos. Vėliau panašūs katalogai buvo išleidžiami kasmet, o juose reklamas užsakančių kaimo sodybų savininkų skaičius nuolat didėjo.. Verslui plėtojantis, jo atstovai pradėjo burtis į visuomenines organizacijas. 1997 metais Žemės ūkio rūmuose įsikūrė Lietuvos kaimo turizmo asociacija.
Lietuva yra turtinga gamtiniais ištekliais. Turime pajūrį, ežerų (914 tūkst. kv .m. bendras plotas), upių (bendras ilgis virš 76,8 tūkst. km.) bei miškų (31;7% teritorijos) [12].
Teritorijoms, labiausiai tinkamoms rekreacijai, taip pat priskirtini 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų. Gausūs ir Lietuvos kultūriniai ištekliai, kurie dėl nepakankamo turizmo infrastruktūros išplėtojimo panaudojami ribotai. .Šiuo metu yra registruota 10700 kultūros paveldo objektų, iš kurių turizmui galima panaudoti mažiau kaip trečdalį [13].
Pastaraisiais metais labai suaktyvėjo vietinis turizmas, kuris apima tokias formas kaip poilsis prie jūros, taip pat poilsis prie ežerų ar upių. Dažniausiai pastarosios formos yra derinamos su poilsiu kaimo turizmo sodybose. Pastebimai yra išaugęs poilsiaujančių žmonių skaičius kaimo turizmo sodybose, gyventojų aktyvesnis dalyvavimas įvairiuose renginiuose. Galima teigti, kad kaimo turizmas stipriai įtakoja bendrą vietinio turizmo rinkos plėtrą. Tiriant turizmo ir paslaugų rinką Lietuvoje, buvo pastebėta, kad auga kaimo turizmo paslaugas teikiančių ūkių skaičius: 2001 metais buvo įregistruotos 203 kaimo sodybos, o 2003 metų pradžioje – 287. Ekspertai tvirtina, kad 2002 metais kaimo sodybose poilsiavo apie 70 tūkstančių žmonių, iš jų apie 6 proc. užsieniečių. [13] Pasak Kaimo turizmo asociacijos pirmininkės R.Sirusienės, lyginant 2001 metus su 2002, kaimo turizmo paslaugomis pasinaudojusiųjų poilsiautojų skaičius išaugo 280 proc. (2000 metais kaimo turizmo paslaugomis pasinaudojo 24 tūkst. poilsiautojų) [14].
Paskutiniai tyrimų rezultatai rodo, kad kaimo turizmas Lietuvoje tampa viena sparčiausiai augančių turizmo rūšių. Jei 2003 metais kaimo turizmo sodybose lankėsi 164,1 tūkstančiai. poilsiautojų, tai 2004 metais jų svečiavosi net 196,6 tūkstančiai, tai yra 19,8 proc. daugiau nei 2003 metais (žr.pav.Nr.1) [14].

3 Paveikslas. Kaimo turizmo sodybų lankomumas
Remiantis Lietuvos kaimo turizmo asociacijos duomenimis, vien 2004 metų gruodžio mėnesį, kaimo turizmo sodybose svečiavosi 19,9 tūkstančiai poilsiautojų arba 23,6 proc. daugiau nei 2003 metais tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausiai poilsiautojų gruodį sulaukė Aukštaitijos regionas (8,9 tūkstančius. žmonių), Žemaitijos (7,6 tūkstančiai.) bei Dzūkijos (3,4 tūkstančiai) regionai [14]. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad kaimo sodybos poilsiautojų sulaukia ne tik šiltuoju metų laikotarpiu, bet ir šaltuoju. Darytina prielaida, kad tai gali sąlygoti siūlomos kokybiškos paslaugos, leidžiančios išvengti didelės paklausos priklausomybės nuo sezoniškumo, taip būdingos kitiem turizmo sektoriams.
Pastaruoju metu, Lietuvos kaimo turizmo asociacija vienija 978 narius [14].Tarp jų – kaimo gyventojai, teikiantys kaimo turizmo paslaugas, žemės ūkio mokyklos, kitos mokymo institucijos, rengiančios turizmo ir kaimo turizmo organizavimo specialistus, kai kurių rajonų savivaldybės.
Poilsiautojams yra pasiūloma įvairi skirtinga rekreacinė veikla – tai kaimo turizmo sodybos neįgaliesiems, ekologiškos, sveikatingumo, besispecializuojančios žirgininkystėje, bei aktyvų poilsį pasiūlančios kaimo sodybos , pvz., dviratininkams siūlomi žygiai dviračiais ir kt.

4.2 Šakos plėtros tendencijos

Turizmas apima atostogas (darbo atostogas, trumpas savaitgalines išvykas ar vienos dienos keliones), verslo keliones, draugų ar giminių lankymą, taip pat išvykas susijusias su mokslais, sportu, sveikata ar religija. Į turizmo sąvoka įeina žmogaus judėjimas iš vienos šalies į kitą. Be to, ši sąvoka apima šalies gyventojų rekreacijos bei sportinę veiklą jų gyvenamoje teritorijoje. Abi šios grupės naudoja tuos pačius gamtinius ar ekonominius resursus.
Lyginant su visu pasaulio vystymusi, turizmo bei rekreacijos paklausa auga labai sparčiais tempais. Tokį staigų išaugimą įtakojo iki minimumo sumažėjusios transportavimo (mobilizacijos) problemos, padidėjusios turistinių produktų vartotojų pajamos bei pailgėjęs laisvas laikas. 2000 metais tarptautinis turizmas išaugo 7,4 %, tai pats didžiausias pokytis analizuojant pastaruosius metus ir beveik dvigubai didesnis nei 1999 metais. Remiantis Tarptautinės Turizmo Organizacijos (World Tourism Organisation) duomenimis, 2000 metais buvo 698 milijonai tarptautinių kelionių, o tai yra beveik 50 milijonų daugiau nei 1999 metais. Pastaraisiais metais turizmas išaugo daug daugiau nei to buvo tikimasi optimistiškiausiose prognozėse. Ilgalaikėje Tarptautinės Turizmo Organizacijos vizijoje iki 2020 metų numatoma, kad iki 2010 metų turistų skaičius pasieks vieną milijardą, o 2020 metasi – net 1,56 milijardo.
Kaimo turizmas gali smarkiai paveikti neurbonizuotų regionų ekonomiką. Tokį regionų ekonomikos augimą apsprendžia ne tik produkcijos ar užimtumo augimas, bet daug platesnė ekonominė nauda. Kaimo turizmas gali būti kaip vietinės ekonomikos diversifikavimo įrankis, padedantis užkariauti naujas rinkas vietiniams produktams. Tai papildomas pajamų šaltinis ūkininkams ar kitiems su žemės ūkiu susijusiems žmonėms. Šiuo metu, kai požiūris į žemės ūkį ir žemės ūkio produkciją keičiasi, tai ypač aktualu. Kaimo turizmas gali tapti nauja sritimi, nešančia pajamas ir pelną kaimo vietovėse, bei keičiančia žemės ūkio gamybinę veiklą į paslaugų sektorių.
Daugelyje nuošalių ir mažai rentabilių regionų kaimo turizmas yra ta veikla, kuri leidžia tolydžiai plėtoti regiono ekonomiką ir patenkinti gyventojų socialinius poreikius.
Kaimo turizmas taip pat teikia socialinę ir kultūrinę naudą, tai yra socialiniai kontaktai tarp vietinių gyventojų ir turistų – išaugęs kultūrinio paveldo svarbumo bei apsaugos suvokimas, atsiradę tvirtesni tarpusavio ryšiai tarp vietos gyventojų. Tai leidžia vietinei bendruomenei vystyti vietinę ekonomiką, gerinti pragyvenimo lygį, tausoti kultūrinį paveldą bei socialines vertybes.
Kaip matome turizmas turi tendenciją plėstis, o tuo pačiu plėsis ir kaimo turizmas, jau dabar vasaros met norinčių atostogauti kaimo sodybose skaičius viršiją pasiūlą, todėl manoma, kad ir toliau ši paklausa tik didės.

4.3 Vartotojai

Kaimo turizmas Lietuvoje kasmet įgauna vis naują atspalvį ir darosi vis populiaresnis. Šiomis paslaugomis naudojasi ne tik pavieniai asmenys ar šeimos. Vyrauja tendencija, kad kaimo turizmo sodybose organizuojamos ne tik įvairios šventės ar pobūviai, bet ir konferencijos. Galima akcentuoti, kad sodybos šeimininkai savo veiklą koordinuos ne tam tikro vieno pasirinkto segmento poreikių tenkinimui. Todėl galime išskirti atitinkamas vartotojų grupes, kurios naudosis šios sodybos teikiamomis paslaugomis.
Tai.:
 Poilsiautojai su šeimomis;
 Savaitgalio poilsiautojai;
 Užsienio turistai;
 Įstaigos, organizacijos ir t.t. besinaudojančios konferencijų, renginių, seminarų organizavimo paslaugomis;
 Vietiniai gyventojai – perkantys pobūvių, šeimos švenčių organizavimo paslaugas;
 Sporto paslaugų mėgėjai;
 Na ir žinoma – gamtos mylėtojai.
Potencialių vartotojų spektras platus. Vartotojų grupės išskirtos atsižvelgiant į teikiamų paslaugų paketą, kuris darbe bus apibūdinamas kitoje dalyje.

4.4 Konkurentai

Regiono gamtos turtingumas bei įvairovė, ją papildantys kultūros objektai, palyginti geras kelių tinklas sudaro palankias sąlygas kaimo turizmo verslui, tačiau šiuo metu iš viso Vilkaviškio apskrityje yra tik 2 kaimo turizmo sodybos. Paslaugų plėtrą regione stabdo kitų, patrauklesnių, šalies regionų konkurencija. Privalumas tas, kad Marijampolės apskritis ribojasi su Lenkija, kur kaimo turizmas labai populiarus, todėl tikslinga plėtoti šį verslą regione kaip atskirą turizmo sritį.
Tiesioginiai konkurentai:
Juozo Norbuto sodyba
Bendra informacija:
Sodyba įkurta 2004 m.
Sodyba atnaujinta / restauruota 2005 m.
Sodybos teritorija 0.50 ha
Poilsio zonos teritorija 0.20 ha

Sodyba įsikūrusi mažame, ramiame miestelyje, skirta mėgstantiems ramų ir aktyvų poilsį. Laukiamos nedidelės kompanijos, kurioms skirti du jaukūs dviviečiai kambariai, pirtelė. Sodyboje visais metų laikais galima ilsėtis ir puikiai leisti laiką.
Kempingas-poilsiavietė “Viktorija”
Bendra informacija:
Sodyba įkurta -
Sodyba atnaujinta / restauruota -
Verslo liudijimas -
Sodybos teritorija-
Poilsio zonos teritorija-
Kempingas-poilsiavietė “Viktorija” – prie Vištyčio ežero, vieno iš didžiausių ir giliausių Lietuvos ežerų. Vienoje ežero pusėje yra Vištyčio regioninis parkas, kitoje nuostabus kraštovaizdis ir vos už kelių kilometrų siena su Lenkija. Poilsiavietė yra pušyne ir per jos teritoriją teka upelis, kuriame gausu sidabrašonių upėtakių. Vištyčio ežeras toks skaidrus, kad be didelio vargo matosi ant dugno gulintys akmenėliai ir plaukiojančios žuvys. Tuo mėgaujasi povandeninio nardymo mėgėjai ir žvejai. Seklus dugnas- puiki vieta maudynėms, o palankūs vėjai žadina aistrą buriuoti. Norui perplaukti ežerą baidare atsispiria ne kiekvienas.
Atvykę poilsiautojai gali naudotis žaidimo aikštelėmis (vaikų žaidimo, mažojo futbolo, paplūdimio tinklinio, badmintono, krepšinio), vaikų žaidimo kambariu, nuomotis vandens dviračius, valtis, baidares, kanojas, stalo tenisą, biliardą, pirtį, maudytis, žvejoti, buriuoti, grybauti, uogauti ir kt.
Priimame vaikų ir jaunimo grupes, šeimas bei pavienius poilsiautojus. Jūsų laukia kambariai 1-4 asmenims su dušu ir tualetu, 2-3 asmenims su bendrais patogumais, 4-6 asmenims be patogumų kambariuose vasaros nameliuose, 30 elektrifikuotų kempingo vietų auto-nameliams ir palapinėms, paežerėje stovi.
Norintys valgyti ar atsigaivinti, kviečiami į restoraną, pobūviams ir konferencijoms yra 3 atskiros salės.
Žiemos metu netoliese veikia 4 slidinėjimo trasos su keltuvais ir slidžių nuomos punktais, įruošiama čiuožykla ir rogučių nusileidimo kalnelis.
Prie netiesioginių konkurentų galime priskirti apgyvendinimo paslaugas teikiančias įstaigas.
Netiesioginiai konkurentai:
• Viešbutis „Širvinta“ J. Basanavičiaus a. 5, Vilkaviškis
• Kempingas – poilsiavietė „PUŠELĖ“ Žirgėnų k., Vištyčio sen., Vilkaviškio r.
• Jono Mačio kaimo turizmo sodyba Žirmūnų k., Vištyčio sen., Vilkaviškio r.
• Poilsiavietė „VILDEGA“ Pakalnių k., Vištyčio sen., Vilkaviškio r.
Kaip matome pagrindiniai konkurentai neteikia visų mūsų siūlomų paslaugų, o tik kai kurias iš jų, todėl norintys visapusio poilsio turistai tikrai rinksis mūsų sodybą.

5. Marketingo planas
5.1 Tikslai ir uždaviniai

Pagrindiniai tikslai yra:
 Paslaugų pasirinkimo maksimizavimas;
 Vartotojų pasitenkinimo maksimizavimas;
 Aptarnavimo kokybės maksimizavimas.
Šio marketingo plano pagalba įmonė siekia įsiskverbti į rinką ir užimti joje užtikrintą poziciją.
Savo marketingo plane mes naudosime koncentruoto marketingo strategiją. Tai yra tokia strategija, kuomet organizacija visas pastangas stengiasi sutelkti tik į vieną tikslinę rinką ir jai įvaldyti naudoja specialiai pritaikytą marketingo kompleksą. Šiuo atveju tikslinė rinka – kaimo turizmu besidomintys žmonės, o marketingo kompleksas – visuma tarpusavyje susijusių veiksmų ir sprendimų, kuriais siekiama patenkinti vartotojų poreikius ir pasiekti organizacijos marketingo tikslus.
Planuojamo marketingo komplekso elementai:
• Paslauga – sprendimai ir veiksmai susiję su interneto paslaugų tiekimu;
• Kaina – sprendimai ir veiksmai susiję su paslaugų kainų nustatymu, nuolaidų bei apmokėjimo sąlygų taikymu;
• Rėmimas – sprendimai ir veiksmai, kuriais siekiama pirkėjus informuoti apie paslaugą ir paskatinti juos pirkti.

5.2 Kainų politika ir Teikiamų paslaugų ir pramogų spektras platus. Sodyba teikia ne tik apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas. Čia yra sudarytos puikios sąlygos sveikatingumo veiklai.
Yra įkurtas sporto kompleksas. Sporto klube įrengta šiuolaikiška treniruoklių salė, plaukimo baseinas su kaskada ir povandeninėmis srovėmis, karšta sūkurinė vonia, garinė, aromatinė pirtis, persirengimo kambariai su dušais ir individualiomis spintelėmis. Taip pat yra teikiama profesionalios trenerio konsultacijos, sudaromos individualios treniruočių programos, siūlomos masažų paslaugos. Išskirtinias sąlygas sodyba sudaro įsteigto sporto klubo nariams.

1 Lentelė Sporto klubo kainoraštis
ABONENTAS KLUBO NARIUI
1 mėn. 4 kartai 85Lt./1asm.
1 mėn. 8 kartai 150Lt./1asm.
1 mėn. 12 kartų 210Lt./1asm.
2 mėn.16 kartų 260Lt./1asm.
2 mėn. 24 kartai 380Lt./1asm.
ABONENTAS ĮSTAIGŲ KOLEKTYVAMS iki 20asm., iki 2val.
1 mėn. 4 kartai 950Lt.
1mėn. 8 kartai 1800Lt.
2 mėn. 16 kartų 3600Lt.
VIENKARTINĖ SPORTO KLUBO REZERVACIJA
grupei iki 20asm.
iki 2val. 250Lt.
iki 3val. 330Lt.
iki 4val. 400Lt.
Pirmadienį- ketvirtadienį nuo 13.00 iki 15.00val. Taikoma 10% nuolaida

Apgyvendinimui – pagrindiniame pastate “Pasagoje” yra skirta 10 jaukių elegantiškų dviviečių kambarių. Šeimų ar didesnės kompanijos poilsiautojų patogumui yra pasiūloma svetainė su dviem miegamaisiais. Kiekviename kambaryje yra įrengta TV; Telefonas. Svečiams suteikiama galimybė naudotis internetu. Teikiamos taip pat ir buities paslaugos.
Taip pat apgyvendinimui yra pasiūlomas ir poilsis rąstiniuose nameliuose dengtais nendriniais stogais, čia jų 4.. Šiuose apartamentuose gali nakvoti trys suaugę žmonės. Yra mini virtuvė, WC, TV
Kainos dviviečio kambario: 140 lt, (pusryčiai įskaičiuoti);
Maitinimo paslaugos: maitinimo paslaugos teikiamos restorane „Pasaga“.
Žvejybos pramogos – žvejybos pramogos teikiamos Vištyčio ežere.
Pirtis – šeimininkai poilsiautojų paslaugoms siūlo ir rusišką pirtį su priešpirčiu kompanijai iki 15 žmonių, jame 2 nakvynės kambariai, antrame aukšte 6 miegamos vietos, WC, dušai, vandens telkinys su čiuožykla. Poilsiautojų patogumui uždaras kiemas su mašinų stovėjimo aikštele.
Sodyba taip pat teikia konferencijų, seminarų ir kt. renginių organizavimo paslaugas. Konferencijoms siūloma viena salė talpinanti iki 100 dalyvių. Salėje puikios sąlygos organizuoti konferencijas, seminarus, prezentacijas…, administracija gali pasiūlyti kelių dydžių ekranus, multimedia projektorių, rašymo lentas, TV, CD, DVD ir video grotuvus, kompiuterį, internetinį ryšį.
Konferencijos salės nuoma: 1val- 70; iki 4 val – 250 lt,; iki 8 val. – 470 lt,; 2 dienos – 800lt.
Banketinės salės paslaugos; pasiūlomas platus europinės virtvės pusryčių, verslo pietų ar šventinės vakarienės patiekalai. Pagal klientų pageidavimą rengia linksmus pobūvius, furšetus, banketus, priėmimus .

2 Lentelė. Banketinės salės nuoma
Banketinės salės nuoma Kaina, Lt. /1val.
Maistas ir gėrimai iki 3000Lt. 50
Maistas ir gėrimai 3000Lt. ar daugiau -
Nuo 24val. 70

Sodyba taip pat priima užsakymus įvairiems renginiams. Vasarą poilsiautojų pramogai pasiūlomas atviras baseinas su pirtele ir tinklinio aikštele, lauko teniso kortai, didelė vaikų žaidimo aikštelė, vandens dviračiai, valtys. Kiekvienas čia atvykęs galės praleisti ramų vakarą žaisdamas įvairius stalo žaidimus.

3 Lentelė. Lauko pramogų inventoriaus įkainiai.
ATVIRAS BASEINAS kaina
Maudynės 1 val. 7 LT
baseinas ir sauna iki 20 asmenų 2 val. 150 LT
3 val. 210 LT
Lauko teniso kortai 1 val. 25 LT
Valtis 1 val. 10 LT
Vandens dviratis 1 val. 10 LT

Stalo tenisas 1 val. 10 LT
Amerikietiškas biliardas 1 val. 15 LT
Tinklinio kamuolys 1 val. 10 LT
Badmintono raketės 1 val. 10 LT
Lauko teniso raketė 1 val. 10 LT

Būtina žinoti, kad kaina keičiasi prekės gyvavimo ciklo procese. Kainodaros politika priklauso nuo tikslo, kurį kelia įmonė : rinkos užkariavimas, greitas pelno gavimas ar stabili gamyba.
Produkto ir paslaugų kaina turi garantuoti pelną. Į sodybos paslaugų produktų savikainą įeina: pridėtinės pastovios išlaidos, mokesčiai; sodrai, bankui…. Kainos dydžiui įtakos turės ir esamų konkurentų kainos. Norėdami pritraukti klientą pastoviems klientams bus taikoma 20% nuolaida. Taip pat pastoviems sporto klubo nariams bus taikoma lanksti nuolaidų sistema.
5.3 Paslaugų realizavimo schema

Kadangi kaimo turizmas tampa vis populiaresnis ir vietas poilsiui sodybose reikia užsisakinėti iš anksto (paklausa viršiję pasiūlą), tai realizavimas nebus sudėtingas procesas. Realizavimui įtakos turės gera sodybos vieta ( kaip nurodyta 1 ir 2 pav.), bei reklama.

5.4 Reklama

Sodyba dažniausiai reklamuosis rajoniniame laikraštyje, taip pat populiarių radijo stočių pagalba. Kad reklama būtų efektyvesnė planuojama
 Išrinkti radijo žaidimus,
 Radijo žaidimams tiekti prizus,
 Įrengti demonstravimo stendus sodybos teritorijoje gerai matomoje vietoje,
 Gauti leidimus statyti stendus 10 km. ir didesniu atstumu nuo pačios sodybos, tokiu būdu reklaminiai stendai įspėtų apie sodybą dar neprivažiavus galimų konkurentų.
 Išleisti firminius kalendoriukus, kepuraites, balionus vaikams, užrašų knygeles.
 Vištyčio puslapyje patalpinti reklamą (Vištyčio puslapis – www.vistytis.ten.lt)
Taip pat sodyba planuoja savo paslaugas reklamuoti metiniame leidinyje „Turizmas“, taip pat glaudžiai bendradarbiauti su Lietuvos kaimo turizmo asociacija, kuri padės taip pat pritraukti potencialius klientus.
Reklamai sodybos savininkai sukurs ir firminį ženklą: pasaga, kuris bus reklamuojamas kalendoriukų pagalba. Kalendoriukai bus dalijami visiems atvykusiems klientams, tokiu būdu reklama pasieks daugelį galimų šių paslaugų vartotojų.
Per metus reklamai planuojama skirti apie 20 000 lt.
Reklaminis bukletas:

Norintiems pailsėti ir turiningai praleisti laiką – Jūsų laukia erdvi kaimiško tipo sodyba su etnografiniais elementais. Ji įsikūrusi pačiame Vištyčio miestelyje ant gražaus 1660 ha ežero kranto (10m nuo ežero).
Sodyboje pastatyti šeši rąstiniai namai (trys svečių, vienas šeimininko, vienas – pirties su pokylių sale, kitas – su sezonine (lauko) pokylių sale), turintys modernią vidaus įrangą ir visus patogumus.
Tai ideali vieta mėgstantiems ramų bei aktyvų poilsį. Mėgstantiems šurmulį ir pramogas – paruošta puiki pokylių salė – ideali vieta švęsti jubiliejus, šeimos bei kitas šventes.
Svečiams pageidaujant, galime suteikti ne tik nakvynę, bet ir paruošti maistą bei visapusį aptarnavimą. Čia Jūs rasite visus miesto patogumus jaukioje kaimiškoje aplinkoje.
Šioje sodyboje visada puiku!
Visais metų laikais galite pasimėgauti karštuose kubiluose (japoniška pirtis).
Pavasarį atversite langus ir Jus maloniai nuteiks atbundanti gamta.
Vasara iš miego žadins ir ilgai miegoti neleis viliojanti vasaros saulė, vandens sportas, pramoginis laivas 10 vietų, kateriai, vandens slidės, pasivažinėjimas kvadrociklu ir “bagiu”. O išsiilgusių gamtos ramybės laukia žvejyba, malonios dienos bei vakarai besirstant valtelėmis, vandens dviračiai. Taip pat Jūsų laukia naujai įrengtas šildomas baseinas su vandens čiuožykle.
Lietingą, vejuotą rudenį ežero bangų mūša, besidaužanti į ežere stovinčios pavėsinės kraštus, primins pasibaigusią vasarą.
Vėsiais, žvarbiais rudens bei žiemos vakarais padės susikurti romantišką nuotaiką bei visada sušildys ir leis pasvajoti jaukus židinys.
Mėgstantys sportą jėgas galės išbandyti krepšinio aikštelėje, arba pailsėti sporto klubo treniruoklių salėje.
Žiemą jūsų laukia slidinėjimo trasos su slidinėjimu naktį (turime nuomoti VIP klasės slides), ledo ritulio aikštelė. Ekstremalių pojūčių mėgėjams siūlome pasivažinėti sniego motociklais.
Visais metų laikais autobusiuku arba dviračiais organizuojamos ekskursijos po lankytinas Vištyčio vietas. Turėsite galimybę aplankyti Vištyčio regioninį parką, liaudies muziejų, visus tris piliakalnius, bažnyčią, šventąjį šaltinį, pamatyti didįjį Vištyčio akmenį bei susipažinti su Vištyčio istorija. Čia jūs pamatysite daugiau negu tikitės!
Tai puiki vieta ilsėtis tiek vienišiems, tiek įsimylėjėlių porelėms, šeimoms su vaikais bei draugų kompanijoms!
Aplankykite mus!

5.5 Paslaugų pardavimo prognozės

4. lentelė Optimistinių pajamų suvestinė

Pajamos Suma per metus
Apgyvendinimo paslauga 100 000 lt
Maitinimo paslauga 135 000 lt
Prekyba gėrimais, maisto produktais 35 000 lt
Banketinės salės nuoma 110 000 lt
Posėdžių salės nuoma 155000 lt
Įrangos nuoma 15000lt
Sporto komplekso paslaugos 75 000 lt
Buities paslaugos 4000 lt
Viso 629 000 lt

5. lentelė Pesimistinių pajamų suvestinė
Pajamos Suma per metus
Apgyvendinimo paslauga 85 000 lt
Maitinimo paslauga 97500 lt
Prekyba gėrimais, maisto produktais 27500 lt
Banketinės salės nuoma 85000 lt
Posėdžių salės nuoma 105500 lt
Įrangos nuoma 9500lt
Sporto komplekso paslaugos 67500 lt
Buities paslaugos 3000 lt
Viso 480500 lt

6. Paslaugų planas
6.1 Patalpos

Pagrindinio pastato planas

PIRMAS AUKŠTAS

MANSARDINIS AUKŠTAS

6.2 Inventorius, įranga ir transportas

6. Išlaidos įrangai, inventoriui

Išlaidos rūšis 2007 2008 2009 20010 2011
Išlaidos baldams 35 500
Informacinių technol. 500 – - – -
Išlaidos baseino, pirties, sporto kompl.įrangai 24 900
Kitos smulkios išlaidos: stalo serviravimui, popieriui ir t.t. 5 000 4000 30000 3000 3000
Viso: 65 900 4000 3000 3000 3000

Išlaidos skaičiuotos su sąlyga, kad smulkios išlaidos kiekvienais metais sudarys tam tikrą dalį išlaidų, kadangi pirktas inventorius susidėvi: tokios išlaidos apima pagalbinį inventorių (stiklinės, lėkštės, stalo įrankiai, popierius ir t.t.)
Ūkininkas turi savo lengvąją mašiną ir ji bus naudojama ti klientų pasitikimui.

7 lentelė Inventorius
Pagr. priemonės Vertė lt.
Vandens dviračiai 5000
Mikro autobusas 25 000
DVD įranga 2000
Kompiuteris 2100
Viso: 34 100

6.3 Tiekėjai

Didžiąją dalį reikalingų maisto produktų priststys vietiniai ūkininkai. Papildomus produktus įsigysime vietinėje miestelio parduotuvėje. Kadangi didžioji poilsiautojų dalis maistą gaminsis patys, tai užsisakinėt maistą iš didžiūjų lietuvos tiekėjų nėra prasmės. Planuojama maito pirkimui per metus išleisti 120 000Lt.
Įrenginėjant baseiną buvo sudaryta sutartis, dėl jo priežiūros. Pagal sutartį, kadangi buvo pirkta visa įranga iš tos pirmus 5 metus baseino priežiūra nieko nekainuos. Jis bus tvarkomas 2 kartus į metus.

7. Valdymo personalas ir darbuotojai

Įmonei vadovauja įmonės savininkas ir įkūrėjas. Jis iki šiol ūkininkavo, tačiau gyvendamas labai patrauklioje vietoje pradėjo domėtis ir kitokiomis verslo rūšim bei galimybėm ir nusprendė įsteigti kaimo turizmo sodybą.

7.1 Darbuotojai

Kaimo turizmo sodybos “Pasaga” savininkas ūkininkas P.Stankevičius..
Administratorius – A.Augustaitis – tiesiogiai bendraus su klientais.
Įmonė finansininkas – A.Stankevičienė.
Aptarnaujantis personalas:
Ūkvedys – L.Laurinaits – bus atsakingas už visą sodybos ūkinę dalį: aplinkos priežiūra, produktų, įrangos, medžiagų pristatymas ir paskirstymas.
Taip pat aptarnaujantį personalą sudarys ir darbuotojai kurie bus tiesiogiai atsakingi už tam tikrą sektorių: patalpų priežiūra 2 žmoės, maisto ruošimas 2 žmogus, buitinių paslaugų teikimas 2 žmonės, pagalbiniai darbininkai 5 žmonės, viso planuojama – 15 darbuotjų. Manoma, kad žiemos sezono metu darbuotojų skaičius šiek tiek gali mažėti.
Įmonės klestėjimas priklauso nuo aptarnaujančio personalo darbuotųjų kvalifikacijos. Atranka darbuotojams vyks sekančia tvarka :
 Anketos užpildymas. Ji sudaroma tuo tikslu, kad būtų galimas susidaryti bendrą vaizdą apie žmogaus asmenybę, jo intelektą, išsilavinimo lygį, požiūrį į darbą.
 Pokalbis. Pokalbis vyksta norint patikrinti žmogaus sugebėjimą bendrauti su kitais žmonėmis, jo elgsena ekstrimaliose situacijose, išsiaiškinti požiūrį į darbą.

7.2 Darbo užmokęstis

8. lentelė Atlyginimų išlaidų suvestinė
Darbuotoju sąrašas Suma mėn.lt Suma 12 mėn
Savininkas (neskaičiuojama, kadangi visas pelnas priklauso savininkui)
Finansininkas 900 10 800
Administratorius 900 10 800
Ūkvedys 800 9600
Aptarnaujantis personalas ir pagalbiniai darbininkai 9000 108 000
Viso: 11 600 139 200lt

7.3 Organizacinė struktūra

1. schema. Organizacinė struktūra

8.Rizikos įvertinimas

Pagrindinis veiksnys yra prekės, paslaugos paklausa, todėl nuo teisingos paklausos prognozės dažnai priklauso projekto esmė. Verslo plane svarbus vaidmuo tenka marketingo programos prognozei. Pagrindinė įmonės rizika ta, kad galimas konkurentų įtakos stiprėjimas, taip pat rinkos potencialo mažėjimas. Rinkos konjuktūra nuolat kinta, įmonė nuolatos susiduria su rizika, keičiasi konkurentų padėtis rinkoje.
Rinkos nestabilumas – kitų produktų kainų didėjimas (kuro), kurie yra tiesiogiai susiję su įmonės paslaugos kūrimu, o pasekoje galimas kainų didėjimas. Klientai gali atrasti sau pigesnes firmas, teikiančias analogiškas paslaugas.
Reikšminga yra technologinė rizika – nauja technologija ir įrengimai. Įmonės rizikos mažinimo kryptis – įmonės darbuotojų mokymas, inventoriaus atnaujinimas, paslaugų pasiūlos didinimas.
Kiti įvairūs netikėtumai. Vyriausybės priimti nanaudingi įmonės veiklai nutarimai, stichinės nelaimės.

8.1 SSGG analizė

Stiprybės Silpnybės
- palanki įmonės geografinė padėtis, potencialių paslaugų vartotojų atžvilgiu;
- pakankamai tankus vietinių kelių tinklas;
- gamtinės aplinkos išskirtinumas,
- kultūrinės aplinkos savitumas
- teigiamas darbuotojų požiūris į paslaugų vartotojus;
- maža konkurencija;
- palanki kainų sistema. – klimato sezoniškumas;
- nepakankamas dėmesys paslaugų teikėjų vartotojų atžvilgiu;
- specialstų trūkumas;
- įstatymais reglamentuota veikla – saugoma teritorija.

Galimybės Grėsmės
- populiarėjantis savaitgalio turizmas;
- daugėjantis vienadienių turistų skačius;
- pragyvenimo ir perkamosios galios lygio didėjimas;
- naujų produktų (paslaugų) kūrimas;
- rekreacinės infrastruktūros plėtra;
- aktyvi rinkodara;
- ES fondų panaudojimo galimybė;
- personalo kvalifikacijos kėlimas;
- sezoniškumo sumažinimas (pasiūlant alternatyvią veiklą). – konkurencija;
- gyventojų perkamosios galios sumažėjimas;
- gyventojų (ypatingai išsilavinusių ir jaunimo) emigracija;
- nesugebėjimas pritraukti paslaugų vartotojus.

8.2 Rizikos mažinimas

Rizikos mažinimas :
• atidžiai pasirinkti darbuotojus – pagal kvalifikaciją, norą sąžiningai ir dorai dirbti;
• vadovui atidžiai vykdyti veiklą ir esant nesklandumams kviesti konsultantus ar specialistus;
• apdrausti firmą nuo nelaimingų atsitikimų;
• kelti įmonės prestižą;
• suteikiant aukštos kokybės paslaugas ir taip užsitarnauti klientų palankumą;
• stengtis pasiūlyti kuo įvairesnių paslaugų ir pramogų;.
• motyvuoti darbuotojus, kad geriau dirbtų.

9. Finansinis planas

Ruošiant verslo planą yra stengiamasi atsakyti į pagrindinius klausimus:
- kokia įmonės finansinė padėtis;
- kiek iš viso reikia kapitalo šiam verslui;
- kokie yra finansavimo šaltinis;
- kokie finansavimo terminai;
- kokios planuojamos grynosios pajamos ir kokia grynųjų pinigų apyvarta per pirmuosius trejus metus;
- koks nuolatinių išlaidų procentas ir kt.
Todėl šioje dalyje susumuojami finansiniai rezultatai.

9.1 Išlaidų finansinė analizė

Išlaidos pastatų renovacijai, naujų statybai, bei reikiamam inventoriui įsigyti

9.lentelė. Išlaidos pastatų renovacijai, naujų statybai, bei reikiamam inventoriui įsigyti
Išlaidų rūšis Suma
Pastatų renovacijai 100 000
Pastatų statybai 350 000
Išlaidos inventoriui, įrangai. 100 000
VISO: 550 000 LT

Didžiąją dalį išlaidų savininkas padengs paėmęs paskolą iš banko – 500000 Lt, dalį išlaidų – 50000Lt savininkas padengs iš savo santaupų.

10. lentelė Išlaidos pastatų renovacijai, statybai,
Patalpos suma
Pagrindinio “Pasaga” pastato statybai 300 000
Poilsio namelių statybai 50 000
Ūkinių patalpų renovacijai, aplinkos sutvarkymui 45 000
Baseino ir pirties įrengimas 50 000
Viso: 450 000

Savininkas pradėdama šį verslą paėmė paskolą 5 metams su 5 proc, palūkanomis.

11. lentelė. Kredito atidavimo išlaidos

Kredito suma 2007 m 2008m 2009 m 2010 m 2011m viso
500 000 100 000 100 000 100 000 100 000 100 000 500 000
palūkanos 25 000 20 000 15 000 10 000 5 000 75 000
Viso: 125 000 120 000 115 000 110 000 105 000 575 000

12. lentelė Atlyginimų išlaidų suvestinė
Darbuotoju sąrašas Suma mėn.lt Suma 12 mėn
Savininkas (neskaičiuojama, kadangi visas pelnas priklauso savininkui)
Finansininkas 900 10 800
Administratorius 900 10 800
Ūkvedys 800 9600
Aptarnaujantis personalas 9000 108 000
Viso: 11 600 139 200lt

13. lentelė Kitų išlaidų suvestinė: elektrai, reklamai, kom. paslaugoms ir t.t.
Išlaidos pav. Suma metams 5 metams
elektrai 18 000 90 000
reklamai 20 000 100 000
Kom. paslaugoms 10 000 50 000
kita 5000 25 000
Viso: 53 000 265 000

14 lentelė. Reklamos sąnaudų planas metams
Išlaidų rūšis Suma.lt
Reklama per vietinį radiją 5000
Vizualinė reklama 4000
Reklama laikraščiuose 8000
Kalendoriukų gamyba 3000
Viso: 20 000

Dalis investicijų viršija 1000 litų ir tarnaus daugiau nei vienerius metus, todėl pateikiami jų amortizaciniai atskaitymai 2007 m.

15. lentelė. Amortizaciniai atskaitymai
Pagr. priemonės Vertė lt. Eksplotavimo trukmė Amort.atsk.norma proc. Amortizaciniai atskaitymai.
Vandens dviračiai 5000 8 12 begin_of_the_skype_highlighting 5000 8 12 end_of_the_skype_highlighting.5 625
Mikro autobusas 25 000 10 20 5 000
DVD įranga 2000 5 20 400
Kompiuteris 2100 5 20 420
Viso: 34 100 6445

16. lentelė. Išlaidos kitai įrangai, inventoriui
Išlaidos rūšis 2006 2007 2008 2009 2010
Išlaidos baldams 35 500
Informacinių technol. 500 – - – -
Išlaidos baseino, pirties, sporto kompl.įrangai 24 900
Kitos smulkios išlaidos: stalo serviravimui, popieriui ir t.t. 5 000 4000 30000 3000 3000
Viso: 65 900 4000 3000 3000 3000

Išlaidos skaičiuotos su sąlyga, kad smulkios išlaidos kiekvienais metais sudarys tam tikrą dalį išlaidų, kadangi pirktas inventorius susidėvi: tokios išlaidos apima pagalbinį inventorių (stiklinės, lėkštės, stalo įrankiai, popierius..)

17.lentelė Išlaidų suvestinė (Kaimo turizmo paslaugos savikaina, numatoma be kitimo tendencijų)
Kaštų pavadinimas Kaštai metams 2007 2008 2009 20010 20011
Įrangos išlaidos inventoriui, įrangai 100 000 4000 3000 3000 3000
Darbuotojų apmokėjimas 139200 139200 139200 139200 139200
Atsiskaitymas soc.draudimui 45936 45936 45936 45936 45936
Išlaidos pastatams 450 000
Palūkanos bankui 125 000 120 000 115 000 110 000 105 000
Amortizaciniai atskaitymai 6445 6445 6445 6445 6445
Išlaidos produktams 120 000 120 000 120 000 120 000 120 000
Reklamai 20 000 20 000 20 000 20 000 20 000
Išlaidos elektrai, kom.paslaugoms… 33 000 33 000 33 000 33 000 33 000
Viso: 10398581 488581 482581 477581 472581

Pastaba: Į pirmus metus įskaičiuota visa pastatų vertė.

18. lentelė. Projekto finansavimo poreikis ir šaltiniai
Lėšų poreikis Suma lt. Finansavimo šaltinis Suma.lt
Pastatams 450000 Vidiniai šaltiniai:
Įrenginiams 100000 Privatus kapitalas 50 000 lt

Ilgalaikė paskola 500 000 lt
Iš Viso: 550 000 lt 550 000 lt

Kaip matome iš lentelės, savininkui verslui pradėti metams reikia 550 000 lt, Iš to skaičiaus savininkas 50 000 lt panaudos savo santaupas ir 500 000 litų paims iš Vilniaus banko paskolą su 5 proc. palūkanomis.

19. lentelė Optimistinių pajamų suvestinė

Pajamos Suma per metus
Apgyvendinimo paslauga 100 000 lt
Maitinimo paslauga 135 000 lt
Prekyba gėrimais, maisto produktais 35 000 lt
Banketinės salės nuoma 110 000 lt
Posėdžių salės nuoma 155000 lt
Įrangos nuoma 15000lt
Sporto komplekso paslaugos 75 000 lt
Buities paslaugos 4000 lt
Viso 629 000 lt

20. lentelė Pesimistinė pajamų suvestinė
Pajamos Suma per metus
Apgyvendinimo paslauga 85 000 lt
Maitinimo paslauga 97500 lt
Prekyba gėrimais, maisto produktais 27500 lt
Banketinės salės nuoma 85000 lt
Posėdžių salės nuoma 105500 lt
Įrangos nuoma 9500lt
Sporto komplekso paslaugos 67500 lt
Buities paslaugos 3000 lt
Viso 480500 lt

9.2 Pinigų srautų analizė

21. lentelė Projekto piniginių srautų analizė (optimistinė)
Kaštų pavadinimas Kaštai metams 2007 2008 2009 2010 2011
Įrangos išlaidos inventoriui, įrangai 100000 4000 3000 3000 3000
Darbuotojų apmokėjimas 139200 139200 139200 139200 139200
Atsiskaitymas soc.draudimui 45936 45936 45936 45936 45936
Išlaidos pastatams 450000
Palūkanos bankui 125000 120000 115000 110000 105000
Amortizaciniai atskaitymai 6445 6445 6445 6445 6445
Išlaidos produktams 120000 120000 120000 120000 120000
Reklamai 20000 20000 20000 20000 20000
Išlaidos elektrai, 0 33000 33000 33000
Viso: 1039581 488581 482581 477581 472581
Pajamos
Apgyvendinimas 100000 100000 100000 100000 100000
Prekyba 35000 35000 35000 35000 35000
Maitinimas 135000 135000 135000 135000 135000
Banketinės salės nuoma 110000 110000 110000 110000 110000
Posėdžių salės nuoma 155000 155000 155000 155000 155000
Įrangos nuoma 15000 15000 15000 15000 15000
Sporto komplekso paslaugos 75000 75000 75000 75000 75000
Buities paslaugos 4000 4000 4000 4000 4000
viso: 629000 629000 629000 629000 629000
Balansinis pelnas -410581 +140419 +146419 +151419 +156419
Apmokestinamas pelnas 0 140419 146419 151419 156419
Įmokos į biudžetą 15 proc. 0 21062,85 21962,85 22712,85 23462,85
Grynasis pelnas 0 119356,15 124456,15 128706,2 132956,2

22. lentelė Projekto piniginių srautų analizė (pesimistinė)
Kaštų pavadinimas Kaštai metams 2007 2008 2009 2010 2011
Įrangos išlaidos inventoriui, įrangai 100000 4000 3000 3000 3000
Darbuotojų apmokėjimas 139200 139200 139200 139200 139200
Atsiskaitymas soc.draudimui 45936 45936 45936 45936 45936
Išlaidos pastatams 450000
Palūkanos bankui 125000 120000 115000 110000 105000
Amortizaciniai atskaitymai 6445 6445 6445 6445 6445
Išlaidos produktams 120000 120000 120000 120000 120000
Reklamai 20000 20000 20000 20000 20000
Išlaidos elektrai, kom.paslaugoms… 33000 33000 33000 33000 33000
Viso: 1039581 488581 482581 477581 472581
Pajamos
Apgyvendinimas 85 000 85 000 85 000 85 000 85 000
Prekyba 97500 97500 97500 97500 97500
Maitinimas 27500 27500 27500 27500 27500
Banketinės salės nuoma 85000 85000 85000 85000 85000
Posėdžių salės nuoma 105500 105500 105500 105500 105500
Įrangos nuoma 9500 9500 9500 9500 9500
Sporto komplekso paslaugos 67500 67500 67500 67500 67500
Buities paslaugos 3000 3000 3000 3000 3000
viso: 480500 480500 480500 480500 480500
Balansinis pelnas -559081 -8081 -2081 2919 7919
Apmokestinamas pelnas 0 0 0 2919 7919
Įmokos į biudžetą 15 proc. 0 0 0 437,85 1187,85
Grynasis pelnas 0 0 0 2481,15 6731,15

9.3 Balansų prognozės

23. lentelė. Balansų lentelė (optimistinė)

Eil.
Nr.
Rodikliai 2007
2008
2009
2010 2011

1 2 3 4 5 6 7

1.
1.1.
1.2.
1.3.
1.4.
1.5.

2.
2.1.
2.2.
2.3.
2.4.

3.

Ilgalaikis turtas
žemė
pastatai
statiniai ir mašinos
transporto priemonės
kt. ilgalaikis turtas

Trumpalaikis turtas
atsargos
debitoriniai įsiskolinimai
pinigai kasoje ir sąskaitoje
kt. trumpalaikis turtas

Kt. turtas

145 000

145 000

14000

14000
13000

13000
13000

13000
13000

13000
TURTAS IŠ VISO: 145000 14000 13000 13000 13000

4.
4.1.
4.2.
4.3.

5.
5.1.
5.2.
5.3.

6.
6.1.
6.2.
6.3.

5.3.

7.
Kapitalas ir rezervai
Įstatinis kapitalas
Rezervai
Pelnas /nuostolis/

Ilgalaikiai įsipareigojimai
Finansinės skolos
Prekybos skolos
Kt. ilgal. įsipareigojimai

Trumpalaikiai įsipareig.
Finansinės skolos
Prekybos skolos
Mokesčiai, atlyginimai ir soc. draudimas
Kt. trump. įsipareigojimai

Kt. sav. nuosavybė ir įsip.

50000

(410581)

500000

139200

50000

119356,15

400000

139200

50000

124456,15

300000

139200

50000

128706,2

200000

139200

50000

132956,2

100000

139200
SAV. NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAR. IŠ VISO: 145000 14000 13000 13000 13000

24. lentelė. Balansų lentelė (pesimistinė)

Eil.
Nr.
Rodikliai 2007
2008
2009
2010 2011

1 2 3 4 5 6 7

1.
1.1.
1.2.
1.3.
1.4.
1.5.

2.
2.1.
2.2.
2.3.
2.4.

3.

Ilgalaikis turtas
žemė
pastatai
statiniai ir mašinos
transporto priemonės
kt. ilgalaikis turtas

Trumpalaikis turtas
atsargos
debitoriniai įsiskolinimai
pinigai kasoje ir sąskaitoje
kt. trumpalaikis turtas

Kt. turtas

145 000

145 000

14000

14000
13000

13000
13000

13000
13000

13000
TURTAS IŠ VISO: 145000 14000 13000 13000 13000

4.
4.1.
4.2.
4.3.

5.
5.1.
5.2.
5.3.

6.
6.1.
6.2.
6.3.

5.3.

7.
Kapitalas ir rezervai
Įstatinis kapitalas
Rezervai
Pelnas /nuostolis/

Ilgalaikiai įsipareigojimai
Finansinės skolos
Prekybos skolos
Kt. ilgal. įsipareigojimai

Trumpalaikiai įsipareig.
Finansinės skolos
Prekybos skolos
Mokesčiai, atlyginimai ir soc. draudimas
Kt. trump. įsipareigojimai

Kt. sav. nuosavybė ir įsip.

50000

(559081)

500000

139200

50000

(8081)

400000

139200

50000

(2081)

300000

139200

50000

2481,15

200000

139200

50000

6731,15

100000

139200
SAV. NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAR. IŠ VISO: 145000 14000 13000 13000 13000

9.4 Investicinio kapitalo atsipirkimo laikotarpis

Kad nustatytume verslo projektui atsipirkimo (apsimokėjimo) laiką, pateikiame investicijų ir grynųjų pinigų srautų suvestinę.

25. lentelė. Projekto atsipirkimo laikas (optimistinė prognozė)
Metai Investicijos lt Bendri projekto grynųjų pinigų (pajamų) srautai Skirtumas
2007 1039581 629000 (629000-1039581)=
-410581
2008 488581 629000 (629000-488581-(minusinis likutis is 2007 m. -410581 )=
- 270162
2009 482581 629000 (629000-482581-
-270162)=
- 743)=
27 676
2011 472581 629000 629000-472581=
+ 156419

Kaip matome iš pateiktų duomenų projektas atsipirks tik ketvirtaisiais veiklos metais. Žinoma, tai optimistinės prognozės, kurios yra pateikiamos remiantis dabartinėmis rinkos kainomis.

26. lentelė. Projekto atsipirkimo laikas (pesimistinė prognozė)
Metai Investicijos lt Bendri projekto grynųjų pinigų (pajamų) srautai Skirtumas
2007 1039581 480500 (480500-1039581)=
-559081
2008 488581 480500 (480500-488581-(minusinis likutis is 2007 m. -559081 )=
- 567162
2009 482581 480500 (480500-482581-
-567162)=
- 569243
2010 477581 480500 (480500-477581-
-567162)=
-564243
2011 472581 480500 (480500-472581-
-564243)=
-556324

Projektas neatsiperka net per 5 metus.
Projekto atsipirkimo laikas:
• Optimistinis variantas – 2960905/125801,15=23,5 mėn., arba 1 metai 10 mėnesių.
• Pesimistinis varinatas – 2960905/4143,7=71,455 mėn., arba 5 metai ir 9 mėnesiai.
Pelningumas:
• Optimistinis variantas:
2008m. – (119356,15/629000)*100=18,98%
2009m. – (124456,15/629000)*100=19,79%
2010m. – (128706,2/629000)*100=20,46%
2011m – (132956,2/629000)*100=21,14%
• Pesimistinis varinatas:
2010m. – (2481,15/480500)*100=0,52%
2011m. – (6731,15/480500)*100=1,4%

Išvados

 Kuriamo projekto esmė – Kaimo turizmo paslaugos;
 Dabartiniu metu sodybos savininkas verčiasi gyvulininkyste. Ateityje planuojama teikti kaimo turizmo paslaugas;
 Projekto tikslas – suteikti paslaugų vartotojams kokybiškas kaimo turizmo paslaugas: maitinimo, apgyvendinimo, pramogų;
 Vizija– teikti visapusiškas kaimo turizmo paslaugas panaudojant ne tik pačios sodybos išteklius, bet ir viso Vištyčio regioninio parko gamtinį bei kultūrinį potencialą;
 Planuojama: nustoti verstis pagrindine veikla; prašyti paskolos iš banko; gavus kreditą jį panaudoti: pastatų rekonstravimui; statybai, naujai įrangai;
 Kaimo turizmo aplinkos analizė leidžia daryt prielaidą, kad šis verslas turi puikias galimybes Lietuvoje;
 Išstudijavus kaimo turizmo verslo specifiką saugomose teritorijose galime daryti išvadą, kad šį verslą reglamentuoja daugelis įstatymų;
 Atlikus kaimo turizmo verslo makroaplinkos analizę, galima daryti prielaidą, kad aplinkos veiksniai yra palankūs šio verslo vystymui;
 Išanalizavus mikroaplinkos elementus, galima daryti prielaidą, kad sodyba yra geros sąlygos vystyti šį verslą: maža konkurencija; gamtinės ir kultūrinės aplinkos gausa;
 Sodybos potencialių vartotojų spektras taip pat platus: tai poilsiautojai su šeimomis; savaitgalio poilsiautojai; užsienio turistai; įstaigos, organizacijos ir t.t. besinaudojančios konferencijų, renginių, seminarų organizavimo paslaugomis; vietiniai gyventojai – perkantys pobūvių, šeimos švenčių organizavimo paslaugas; sporto paslaugų mėgėjai; na ir žinoma – gamtos mylėtojai;
 Išanalizavę sodybos siūlomas paslaugas, galime daryti išvadą, kad sodyba pasiruošusi teikti įvairiapusiškas kaimo turizmo paslaugas;
 Kad projektas būtų įgyvendintas – reikalinga 55000 litų suma, 500000 litų sumą planuojama prašyti iš banko su 5 proc. palūkanomis;

Naudota literatūra

1. Armaitienė A., Grecevičius P., Urbis A., Vainienė I. Kaimo turizmas. – Vilnius: UAB”Valstiečių laikraštis”, 1999.
2. Bagdonas E. Kazlauskienė E. Verslo pradmenys. – Kaunas: Technologija, 2002
3. Garškienė A. Verslo planavimas. – Vilnius: Lietuvos informacinis institutas, 1997.
4. Korsakaitė D. Ir kt. Verslas. – Vilnius: Rosma: 2003
5. Jovaiša A. Kaip parengti verslo planą. – Vilnius: Rosma, 2001
6. Sud. Vainienė I. Kaimo turizmo organizavimas. Mokymo priemonė. -Vilnius: Eugrimas, 2001.
7. Vitkienė E. Paslaugų marketingas. – Klaipėda: KU,1999.
8. Valužis K. Apskaita ir atsiskaitomybė. – Vilnius: Eugrimas,1998
9. Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas. -Vilnius, 2001 gruodžio 4 d. Nr. IX-628 (V.Ž.Nr.108-3902).
10. Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas. – Vilnius: 1996 m.gegužės 28d.Nr.I-1352 (v.ž.Nr.57-1335, 1996).
11. Turizmo plėtros iki 2015 metų strategija. VŠĮ Lietuvos regioninių tyrimų institutas, 2002.
12. http://www.lietuva.lt/index.php?Lang=34&ItemId=29589
13. http://www.vvtg.lt/Tyrimai/Turizmas/tur1.html
14. http://www.laisvalaikis.meniu.lt
15. http://www.tourism.lt
16. http://www.std.lt